Vladimiras Aleksandrovičius Antonovas gimė 1975 m. birželio 20 d. tuometinės Sovietų Sąjungos respublikos Uzbekistano Navojaus mieste. Jam gimus Antonovų šeima persikėlė gyventi į Tadžikistano miestą Čkalovską, dar vėliau - į Rusijos sostinę. 1996 m. baigęs Maskvos bankininkystės institutą pradėjo dirbti banke „Lefko bank“. Iš pradžių jo pareigos buvo vyriausiasis ekonomistas, vėliau - Vertybinių popierių departamento vadovas. 1998 m. tėvas ir sūnus Antonovai įsigijo „Akademkhimbank“, 2003 m. - „Conversbank“, iš kurio ir išsirutuliojo finansinė grupė „Conversgroup“. Grupė taip pat yra įsigijusi Rusijos bankus „Moskow bank of saving and Credit“, „Enisey bank“, „Baikalinvestbank“, Panamoje - „Banco Transatlantico“, Dominikoje - „Griffon Bank“, Lietuvoje - „Snorą“.
Nusikalstama veikla ir ankstyvieji metai
Vidas Antonovas, vyriausiuoju Lietuvos tėvu tituluojamas, gimė 1939 m. balandžio 22 d. Šiaulių rajone. Vaikystės idealas - Tarzanas. 1947 m. pirmąsyk pamatęs filmą apie džiunglėse užaugusį raumeningą galiūną, jis panoro būti į jį panašus. Vėliau kilnojo štangą, tarnavo sovietų armijoje. V. Antonovas treniravosi su rusų sunkumų kilnotojais, olimpiniais čempionais. Grįžęs iš armijos ir įsidarbinęs Šiaulių priešgaisrinėje tarnyboje pradėjo dainuoti estradiniame ansamblyje „Sirena“. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje šalia pagrindinio darbo gavo trenerio etatą ir atidarė pirmą Šiauliuose kultūrizmo ir atletinės gimnastikos klubą. 1967 m. Kaune vykusiame pirmajame Lietuvos atletinės gimnastikos čempionate V. Antonovas sukėlė sensaciją - patekęs į ūgio iki 169 cm grupę, gulėdamas ant suolelio iškėlė rekordinį 150 kg svorį. Tačiau jis buvo diskvalifikuotas, nes neatvyko į kitą - pozavimo rungtį.
Su gaisrinėje dirbančiu kolega Anicetu Skaruliu (buvęs Baltijos šalių jaunių bokso čempionas) nutarę, kad iš sporto ir sąžiningo darbo naudos nebus, ėmėsi plėšikauti. Vyrai buvo skaitę, kad Rodezija neišduoda lėktuvų pagrobėjų. Partneriai apiplėšė vieno sovietinio ūkio kontorą ir pagrobė seifą su pinigais. Į savo planą jie įtraukė ir merginą, kuri V. Antonovo meilužė tapo dar būdama nepilnametė. Ji turėjo padėti užgrobti lėktuvą. A. Skarulis ir V. Antonovas įkliuvo 1973 m., kai bandė apiplėšti pinigus vežantį Gilvyčių tarybinio ūkio autobusą. 1974 m. V. Antonovas už Šiaulių ligoninės kasos apiplėšimą buvo nuteistas kalėti 13 metų. 1986 m. išėjęs į laisvę susipažino su virėja Rene, ją vedė, susilaukė sūnaus, tačiau nusikalstamos veiklos nenutraukė. 1994 m. V. Antonovo gauja buvo suimta, jos vadeiva nuteistas ir 7 metams išsiųstas į Alytaus griežtojo režimo koloniją. Ten pavyzdingai dirbo virtuvėje ir po trejų metų buvo išleistas į laisvę. 2001 m. už vagystes iš sodo namelių buvo nuteistas kalėti 3 metus, bet už gerą elgesį į laisvę išėjo 2002 metais.
Atlikęs pirmąją bausmę V. Antonovas suprato, kad nebegali konkuruoti su Lietuvą valdančia nauja žiauria nusikaltėlių karta ir nebesivėlė į kruvinas kovas, pražudžiusias seną bendražygį A. Skarulį. Iš nelaisvės namo į Šiaulius V. Antonovas grįžo 1986-aisiais. Kol jis dairėsi, kuo užsiėmus, 1989 metais namo parvyko ir A. Skarulis. Dėl to, kad jau buvo teistas už spekuliaciją, A. Skarulis buvo nuteistas kalėti metais ilgiau už V. Antonovą. Be to, lageryje nesėkmingai mėgino pabėgti ir todėl „užsidirbo“ dar dvejus metus. Kaip tik prasidėjo kooperatyvų, po to - santvarkų kaitos, privatizacijos era. Svajojęs apie gyvenimą kapitalistinėje santvarkoje A. Jis prisišliejo prie Šiauliuose greitai turtėjančio stambaus komersanto Egidijaus Šimkaus. Iš pastarojo gavęs lengvąjį automobilį ėmė dirbti verslininko asmens sargybiniu, tačiau buvusio boksininko ambicijos buvo kur kas didesnės. A. Skarulis ėmė kalbinti Mafijos tėvą padėti sunaikinti Šiauliuose įtakingiausią Princų grupuotę ir perimti viso regiono nusikalstamo pasaulio kontrolę. Šįkart V. Antonovui nuojauta kuždėjo nesivelti į nelygią kovą, todėl jis atsisakė jungtis prie A. Skarulio likdamas įvykių stebėti iš neseniai vestos žmonos sodo namelio, kuriame apsistojo Šiaulių rajone. Buvusį bendražygį - Mafijos tėvą - nepelnytai išvadinęs bailiu, A. Skarulis vienas pats pradėjo karą. Deja. 1991-ųjų vasarą į E. Šimkaus namą, kur nuolat būdavo ir A. Skarulis, buvo įmesta granata. Po to per pusmetį pavogti net du šio verslininko automobiliai. Atsakomas ėjimas įvykdytas 1992 metų vasario 23 dieną. Tądien samdomas žudikas, patykojęs prie namų, peršovė Princų grupuotės lyderį Vladą Baranauską. Sunkiai sužeistu stuburu imtynininkas Baranis visgi sugebėjo nuginkluoti ir pargriauti užpuoliką. Grasindamas pirštais išlupti akį, V. Baranauskas sužinojo, jog žudiką, kalėjusį kartu su A. Skaruliu, pastarasis ir pasamdęs už 50 000 rublių. Kol V. Baranauskas gulėjo ligoninėje, buvo sudegintas jo automobilis. Priešininkai nevertė ilgai laukti atsako. Kovo 1-ąją galinga bomba suniokojo E. Šimkaus namą. Tik per stebuklą niekas nenukentėjo. Dar po mėnesio, balandžio 26-ąją, Šiauliuose važiuojantį verslininko padovanota „Volga“ A. Skarulį prisivijo „Vaz“ markės automobilis. Iššokęs žudikas paklausė vyro, ar jis tikrai A. Skarulis, ir paleido į jį automato seriją, nukaudamas vietoje. Žudikas nesurastas, o nusikaltėliai po to surengė derybas ir šis karas Šiauliuose pasibaigė. 1992-aisiais policija buvo dar silpna, masiškai buvo vykdomas reketas. Supratęs, kad Šiaulius nusikaltėliai pasidaliję įtakos zonomis ir naujokų geruoju neįsileis, V. 1992-aisiais V. Antonovas, lydimas trijų jaunesnių raumeningų bičiulių, pradėjo važinėti lengvuoju automobiliu po Kuršėnus, Biržus, Radviliškį, Rokiškį, Kupiškį ir kitus miestelius, kur nebuvo stiprių grupuočių. Mafijos tėvas ne itin išmanė verslo subtilybes, todėl užsukdavo ne tik į privačias, bet ir į valstybines įmones, kur prisistatinėjo garsiu bei įtakingu Mafijos tėvu, galinčiu parūpinti verslo apsaugą bei ramų gyvenimą ne už ačiū, o už menkus 10 procentų. Tačiau net užsiimant duoklių rinkimu reikia bent minimaliai išmanyti ekonomiką. Paklausti, ar jie tų procentų nori nuo pelno ar nuo apyvartos ir kaip valstybinėje įmonėje įteisinti duoklę, Mafijos tėvas su sėbrais pasimesdavo. 1994-aisiais Aukščiausiasis teismas reketininkams paskelbė nuosprendį. V. Antonovas ir vėl visus kaltinimus kategoriškai neigė, tikino siūlęs apsaugoti nemokamai, tačiau už turto prievartavimą buvo nuteistas kalėti 7 metus. Alytaus griežto režimo kolonijoje jis pavyzdingai dirbo virtuvėje, todėl laisvę atgavo po trejų metų.
Verslo imperija ir tarptautiniai ryšiai
Prieš įsigydamas Švedijos automobilių pramonės pasididžiavimą „Saab“ Lietuvoje veikiančio banko vienas iš savininkų Vladimiras Antonovas buvo priverstas pasitikrinti reputaciją. V. Antonovo biografiją išnagrinėjusi tarptautinių korporatyvinių tyrimų konsultantė Amerikos kompanija “Kroll“, patarianti ir JAV Vyriausybei, pateikė preliminarias išvadas - vienas iš “Snoro“ savininkų yra nesusitepęs įtartinais sandoriais ar kita jo reputacija galinčia leisti suabejoti veikla. Praeitą savaitę pranešta, kad vienas iš „Snoro“ akcininkų ir Rusijos finansinės grupės pagrindinis savininkas V. Antonovas nupirks Nyderlandų bendrovę “Spyker Cars NV“, kuriai priklauso švedų automobilių gamintoja “Saab Automobile“. Verslininkui anksčiau priklausė trečdalis sportinių automobilių gamintojos “Spyker Cars NV“ akcijų, tačiau prieš metus jis su jomis buvo priverstas atsisveikinti. Rusų verslininkas valdė 29,9 proc. dabartinės „Saab“ savininkės akcijų, tačiau turėjo jas parduoti, kai “Saab“ iš amerikiečių “General Motors“ perėjo į “Spyker Cars NV“ rankas. Buvo suabejota dėl didžiausio “Snoro“ akcininko reputacijos. Kad galėtų iš naujo įsigyti šįkart jau visas “Saab Automobile“ savininkės akcijas, V. Antonovas ir buvo priverstas kreiptis į “Kroll“. Bankininko pasitraukimas iš Nyderlandų bendrovės buvo viena „General Motors“ keltų pardavimo sąlygų. Atsisveikinusio su “Spyker Cars NV“ V. Antonovo akcijas tuomet perpirko “Tenaci Capital“-įmonė, valdoma dabartinės “Saab“ savininkės vadovo. Kai paaiškėjo, kad Lietuvoje investavusio Rusijos verslininko reputacija yra be priekaištų, tapo žinomos ir sandorio detalės. Už superautomobilių, kainuojančių daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių (0,5 mln. litų), gamintoją pagrindinis „Snoro“ savininkas paklos 15 mln. eurų (apie 52 mln. litų). Be to, pranešama, kad V. Antonovas per ateinančius šešerius metus į “Spyker Cars NV“ investuos dar 17 mln. eurų. Pranešama, kad švedų „Saab“ siekia parduoti 120 tūkst. automobilių per metus bei pelningai dirbti nuo 2012 m. O jos savininkė planuoja savo akcijas kotiruoti Stokholmo akcijų biržoje. Su šiais planais investuotojai turi būti supažindinti jau gegužę.
Kompanija „Kroll“ savo ataskaitoje paneigė ir dar vieną, šįkart - su banku “Snoras“ susijusį mitą: „Žiniasklaidoje buvo pasirodę įtarimų, kad bankas “Snoras“ yra įpainiotas į neteisėtai įgytų pinigų plovimo istoriją, susijusią su nuteistu aferistu iš Anglijos Trevoru Fingu (Trevor Fing). Šis asmuo sugebėjo pasisavinti Australijos pensininkų lėšas, o žiniasklaida tvirtino, kad jam tai pavyko padaryti pasitelkus lietuvišką banką“. Toliau kompanijos „Kroll“ ataskaitoje daroma tokia išvada: „Tiesą sakant, bankas “Snoras“ kaip tik padėjo Australijos policijai suimti T.Fingą. “Kroll“ matė australų policijos pajėgų padėkos laišką banko valdybos pirmininko pavaduotojui Romasiui Vaitiekūnui, jame “Snorui“ buvo padėkota už pagalbą suimant pavojingą nusikaltėlį“.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
Į V. Antonovo sodo namelį kartą užsuko tuomet vos pilnametystės sulaukusi Rima, kuri, prisistačiusi žurnaliste, mafijos tėvui pasakė norinti pasikalbėti. V. Antonovo žmona, žinoma, su meiluže nesitaikstė. Pora išsiskyrė, Rima vyrą parsivedė į tėvų namus, esančius netoli Mafijos tėvui daug sentimentų keliančio Gėluvos ežero. Rimos tėvai buvo nepatenkinti jai pačiai kone į tėvus tinkančiu žentu ir... prisišnekėjo. Vieną naktį, kai V. Antonovas su Rima gyveno pas jos tėvus, namas sudegė. Tai dar ne viskas - sudegėlių laukė antras akibrokštas. Po to, kai Rima su V. Antonovu išsikraustė į nuomojamą butą Šiauliuose, išaiškėjo, jog prieš gaisrą Rima namą buvo paslapčia nuo tėvų apdraudusi. Žinoma, būta įtarimų, kad pastatas padegtas tyčia, tačiau Mafijos tėvas kategoriškai paneigė prikiškęs nagus ir reikalas liko neįrodytas.
Vidas ir Rima Antonovai susilaukė 6 vaikų. Be Liudos Kotrynos šeimoje auga 8 metų Ana Marija, 7 metukų Vidas Zenonas, dar bėgioja metais jaunesnė Karolina Erika. Prieš 5 metus buvo gimęs Jonas Zenonas, tačiau besilaukdama Rima vartojo medikų skirtus stiprius vaistus nuo epilepsijos. Tikriausiai dėl to mažylis pasaulį išvydo stipriai apsigimęs ir netrukus mirė. Tačiau prieš metus, net sunku patikėti, V. Su Rima pagyvenęs Šiauliuose, Naujoje Akmenėje, Baisogaloje, Mafijos tėvas suprato, kad jis negali gyventi be gamtos. Radviliškio rajone V. Antonovas nusipirko pigią apleistą sodybą, kurią apsitvarkė ir dabar joje leidžia vasaras su savo gausia šeima bei aukle, auginančia savo 3 vaikus. Pareigūnai ir valdininkai mėgino kabinėtis prie Antonovų, buvo juos apšmeižę, bet sutuoktiniai dėl to bylinėjosi ir laimėjo. V. Antonovas džiaugėsi pirmą kartą gyvenime pasiekęs pergalę prieš pareigūnus, nes šįkart jis teisme gynėsi ne kaip Mafijos tėvas, o kaip vaikų, kuriuos labai myli, tėvas.
Vladimiras Antonovas yra vedęs. Jo žmona - Rima Kristina Antonovienė. Pora susituokė 2001 m. balandžio 25 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Rima Kristina Antonovienė - daugiavaikė mama, kuri nuolat sulaukia nemažai dėmesio. Žmonės domėjosi jos lieknėjimo istorija, taip pat žmonės domisi jos šeima. Ji numetė daugiau nei 60 kilogramų. Iš pradžių svėrusi daugiau nei 150 kilogramų, dabar moteris gali džiaugtis vis kintančiomis ir stangrėjančiomis kūno formomis.
