Nėštumas - tai nuostabus ir kartu sudėtingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, lūkesčių, bet ir daugybės klausimų. Nuo pat pirmųjų savaičių moteris pradeda jausti pokyčius savo organizme, o kartu su jais - ir didžiulę atsakomybę už augantį naują gyvybę. Suprasti, kas vyksta su jūsų kūnu ir kaip tinkamai rūpintis savimi bei būsimu kūdikiu, yra labai svarbu. Šiame straipsnyje apžvelgsime nėštumo eigą, pagrindinius požymius, svarbiausius pasiruošimo ir priežiūros aspektus.
Pirmojo trimestro ypatumai ir pasiruošimas
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Jau vos įtarus nėštumą, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį, kuri yra itin svarbi sveikam vaiko vystymuisi. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šis dokumentas yra būtinas, kad atsitikus nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Nėštumo pradžią gali signalizuoti įvairūs požymiai:
- Neatėjusi menstruacija.
- Padidėjusi kūno temperatūra apie 37 °C.
- Įtampos pojūtis krūtyse, krūtų padidėjimas.
- Nuovargis, mieguistumas, galvos skausmai, nuotaikų kaita, paaštrėjusi uoslė.
- Skonio pokyčiai, pykinimas, vėmimas.
- Dažnesnis ir kartais skausmingas šlapinimasis.
- Hiperpigmentacija krūtų areolėse arba veide.
Nors nėštumo testas rodo, kad esate nėščia, pirmasis žingsnis turėtų būti apsilankymas pas ginekologą. Jis patvirtins nėštumą ir atliks visus svarbius tyrimus. Gydytojas paaiškins, kaip vystosi jūsų nėštumas, ir suteiks informacijos apie numatomą gimdymo terminą. Taip pat patikrins, ar vaisius saugiai įsitvirtino gimdoje, ir atmes negimdinio nėštumo galimybę. Sužinosite, kada bus kiti vizitai ir tyrimai. Rekomenduojama atvirai pasikalbėti apie savo dabartinį gyvenimo būdą ir pasitarti, ką ir kaip galite daryti.
Jūsų gyvenimo būdas turi didelės įtakos tiek jūsų, tiek kūdikio sveikatai. Atėjo metas maitintis sveikiau - ypač valgyti vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir kitų sveikų riebalų, baltymų, angliavandenių bei skaidulų. Rekomenduojama riboti kofeiną ir, žinoma, vengti alkoholio bei rūkymo. Pradėkite vartoti prenatalinius vitaminus, kuriuose yra folio rūgšties, svarbios sveikam vaiko vystymuisi. Stenkitės daug miegoti, sulėtinti tempą ir pailsėti.
Rytinis pykinimas, nuovargis ar krūtų jautrumas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu yra įprasti. Pasidomėkite, kaip juos suvaldyti, kad jaustumėtės kuo geriau. Skirkite pakankamai poilsio, gerkite daug skysčių ir valgykite dažnai, bet po nedaug. Įtraukite į racioną bananus, ryžius, obuolių tyrę ir skrebučius - tai geri pasirinkimai. Taip pat verta valgyti daug baltymų, tokių kaip vištiena, žemės riešutų sviestas ir pupelės. Rekomenduojama užkandžiauti - turėkite po ranka sausainių, biskvitukų arba sūrių krekerių. Kažką nedidelio užkąsti pasidėkite ir prie lovos, kad galėtumėte suvalgyti dar prieš atsikeldama.
Jei dažnai pykina, pabandykite imbierinius ledinukus arba lydyto sūrio trikampėlius; imbieras malšina pykinimą, o lydytas sūris padeda nuraminti skrandį. Šiuo laikotarpiu būkite sau ypač dėmesinga ir pasilepinkite, kad jaustumėtės gerai. Jei jūsų nėštumas tam neprieštarauja ir pasitarėte su gydytoju, galite lengvai sportuoti. Ypač rekomenduojame apsilankyti masažo studijoje ir ten pasirinkti nėščiųjų masažą.
Suprantama, kad pirmiausia apie džiugią naujieną pranešite savo partneriui. Vėliau žinią perduosite ir šeimai bei artimiesiems. Rekomenduojama iš pradžių apie nėštumą pasakyti siauram artimiausių žmonių ratui. Pasibaigus pirmajam trimestrui galite informuoti platesnę šeimą ir draugus. Taip daroma dėl galimų komplikacijų nėštumo pradžioje. Tuomet jums bus lengviau - naujausią informaciją teiksite tik keliems žmonėms ir nereikės visko aiškinti platesniam ratui.
Taip pat verta apgalvoti, kaip naujieną pranešite darbe. Rekomenduojama iš anksto apsvarstyti, kiek laiko norėsite, kad būtų mokamos jūsų tėvystės (tėvų) atostogos ar motinystės atostogos. Laiku informavus darbdavį (paprastai pasibaigus pirmajam trimestrui) galėsite kartu paruošti jums tinkamas darbo sąlygas. Turėsite daugiau erdvės suplanuoti motinystės atostogas ir prireikus pakoreguoti darbo funkcijas. Šeimoje verta pradėti kalbėtis ir apie praktinius dalykus, tokius kaip būsima finansinė situacija, kas bus su kūdikiu motinystės atostogų metu ir pan.
Nieko netrukdo pamažu susipažinti su tuo, kas jūsų laukia ir ko jūsų kūdikiui reikės. Kokybiškų ir saugių žaislų, priemonių ir kitų reikmenų, tokių kaip vežimėliai, automobilinės kėdutės ar lovytės, pasirinkimas - svarbi pasiruošimo naujam gyvenimo etapui dalis. Jei visiškai neįsivaizduojate, ko ir kiek reikės, galite pasisemti idėjų iš įvairių sąrašų internete. Skirkite tam laiko, pasitarkite su artimaisiais ar tėvais ir pasimėgaukite visais dalykais. Ypač mini dydžio drabužėliais.
Nėštumo pradžia gali būti nelengva, tačiau tai kartu ir gražus gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo ir laukimo. Domėkitės, pasiruoškite ir mėgaukitės šiuo ypatingu laikotarpiu. Jei pykina arba jaučiatės tarsi prarandanti save, pasitarkite su savo gydytoju. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai.
Vaiko vystymasis ir motorinės raidos etapai
Susijungus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Nėštumo 9-12 savaitėje mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos.
Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Mieguistumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nemalonios išskyros iš makšties gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės, vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudoja ir savo klausos pojūčius, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po truputį pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti.
Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18-20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.
27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-os nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia, kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjį trimestrą, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Kada reikėtų susirūpinti dėl vaiko vaikščiojimo?
Bendros žinios apie vaikų vaikščiojimą:
- 10-11 mėn. kūdikis jau savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas. Bet jeigu nėra atramos, greitai šlepteli ant užpakaliuko.
- Savarankiškai stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą, jeigu nėra atramos, išmoksta nuo 10 iki 13 mėn.
- Maždaug 11 mėn. kūdikis pargriuvęs, pasilenkęs ar atsiklaupęs jau sugeba atsistoti.
- Metukų vaikutis eina laikomas už vienos rankytės arba viena rankele atsirėmęs į sieną.
- Tarp 1 ir 1,5 m. sveikas vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti neprisilaikydamas.
- Maždaug per pusmetį nuo to laiko, kai savarankiškai žengė pirmą žingsnį, išmoksta gerai vaikščioti. Jam nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažiukas dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius. Praėjus pusmečiui gali eidamas rankytėmis imti daiktus, parodyti piršteliu ko nori.
- 2 m. vaikutis jau bėga, lipa, spiria kamuolį.
Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.
Yra vaikų, kurie vaikščioti pradeda vėliau arba ir laiku, bet jų eisena niekaip netampa stabili. Jie nuolat kliūva, griūva, užsigauna, negali bėgti, jiems nepavyksta eiti ir apie tai negalvoti. Mažylis gali vėliau pradėti vaikščioti arba blogai eiti dėl kelių priežasčių:
- Vaikščiojimas gali sutrikti, jei mažylis auga netinkamoje aplinkoje, tai yra jeigu neturi galimybės arba trukdoma vystytis jo motorikai. Pirmiausia mažylis turi išmokti valdyti savo viršutinę kūno dalį, išlaikyti jos pusiausvyrą. Kai mažą kūdikį laikote vertikaliai, jis iš pradžių svyruoja į visas puses, paskui išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau jau sugeba sėdėti neparamstytas ir gali abiem rankomis ką nors dėlioti. Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Tokia tėvų hipergloba gali būti viena vaikučio raidos vėlavimo priežasčių. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo. Nuolat guldomas kūdikis nemato nieko, tik lubas, nesivysto jo nervų sistemos, susijusios su pusiausvyra ir koordinacija, tai yra atsakingos už kūno valdymą.
- Blogai vaikščioti, dažnai griuvinėti vaikas gali ir dėl vadinamųjų specifinių sutrikimų. Pavyzdžiui, mažylis blogai girdi arba mato. Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui. Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša. Aišku, griūna visi vaikai, bet kai pargriūna mažylis, kurio gera koordinacija, jis sugeba suvaldyti kūną tarsi katinas ir dažniausiai nesusitrenkia nei galvos, nei kitos kūno dalies.
- Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai. O dėl intelekto vystymosi sutrikimų, jeigu yra sutrikęs pažintinių funkcijų vystymasis, nesugeba atlikti tikslingo - prasmingo veiksmo.
- Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti. Dažniausias požymis arba labai įtempti raumenys, arba be galo silpni.
- Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas. Tai didelės bėdos, kurias nustatyti gali tik gydytojas specialistas.
- Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti. Taip pat gali blogai eiti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, nuolatinio deguonies stygiaus visuose audiniuose (lėtinė hipoksija) ar, pavyzdžiui, rachito.
- Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja. Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti. Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti.
Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyrą. Svarbu žinoti, kad jeigu vaikui neleisime vaikščioti, jis ir nevaikščios.
Nėščiųjų priežiūra ir pasiruošimas gimdymui reikalauja daug dėmesio ir informacijos. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu bendradarbiauti su savo gydytoju ir klausyti savo kūno signalų.
