Akušerė yra sveikatos priežiūros specialistas, apmokytas padėti moteriai nėštumo metu, gimdymo metu ir po gimdymo. Ši profesija turi gilias istorines šaknis ir evoliucionavo kartu su medicinos mokslu, tapdama neatsiejama moterų sveikatos priežiūros dalimi.
Istorinis akušerės vaidmuo ir evoliucija
Akušerijos žinių randama ketvirtame-trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipto, Indijos, Tibeto literatūros šaltiniuose. 16 a. akušerija tapo savarankiška medicinos šaka, jos mokyklų susikūrė Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Belgų anatomas A. Vesalius aprašė gimdos sandarą, italai G. Falloppio (1523-62) - kiaušintakius, G. C. Aranzio (1530-89) - vaisiaus kraujo apytaką, placentos svarbą, L. Botallo (1530-1600) papildė žinias apie vaisiaus kraujo apytaką. Praktinei akušerijai daug nusipelnė prancūzas A. Paré (1510-90). Jis vėl pradėjo taikyti užmirštą vaisiaus apgręžimo operaciją, pasiūlė kraujavimo stabdymo priemones, įkūrė pirmąjį gimdymo skyrių Paryžiuje ir pribuvėjų mokyklą. 1610 Wittenberge (Vokietija) J. Trautmannas be skausmo malšinimo atliko pirmąją cezario pjūvio operaciją. 17 a. prancūzas F. Mauriceau (1637-1709) parašė traktatą apie nėščiųjų ligas, nurodė, kad gimdymas gali būti normalus ir patologinis, kad jis vyksta susitraukiant gimdos raumenims, pasiūlė būdą galvai ištraukti, kai vaisiaus pirmeiga sėdyninė. Vokiečių akušerė J. Siegemundin (1648-1705) 1690 išleido akušerijos vadovėlį, pirmoji aprašė vieno ir dviejų kiaušinėlių dvynius, pradėjo nagrinėti moters dubenį.
19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje išsiplėtojo gamtos mokslai ir medicina. Vengrų akušerio I. Ph. Semmelweiso ir anglų chirurgo J. Listerio darbai padėjo atsirasti aseptikai ir antiseptikai. Prancūzų mokslininkas L. Pasteuras atrado mikroorganizmų virulentiškumo išnykimą ir šį reiškinį panaudojo infekcinių ligų profilaktikai. Iki 19 a. gimdymo skyriuose mirdavo apie 25 % gimdyvių. Gimdyvių mirtingumui mažinti 1847 I. Ph. Semmelweisas Vienos klinikoje patarė gydytojams ir akušerėms plauti rankas chloro vandeniu. 1846 Jungtinių Amerikos Valstijų stomatologas W. T. Mortonas panaudojo eterio, 1847 škotų akušeris J. Y. Simpsonas (1811-70) - chloroformo narkozę.
20 a. akušerijai plėtotis padėjo nauji mokslo laimėjimai: naujos žinios apie kraujo krešėjimo sutrikimus, pradėta perpilti kraują, atrastas penicilinas, tobulėjo reanimacija, plėtėsi pasaulio akušerių ir ginekologų bendradarbiavimas.
Lietuvoje akušerija pradėta dėstyti 1781; Vilniaus universitete atidarytas Medicinos fakultetas. 1775 N. Regnier iniciatyva Vilniuje, Šv. Roko ligoninėje, įsteigtas pirmasis Gimdymo skyrius (10 lovų). Po N. Regnier mirties teorinės chirurgijos ir akušerijos profesoriumi dirbo A. Matusevičius. 1803 įsteigta Vilniaus universitete Akušerijos katedra, 1814 - 7 lovų Akušerijos klinika. 1817-32 Akušerijos katedrai ir klinikai vadovavo M. Mianovskis; universitetą uždarius jo vadovaujama katedra 1832-42 veikė Vilniaus medicinos‑chirurgijos akademijoje. M. Mianovskis išleido akušerijos vadovėlį, organizavo praktikos darbus, sukonstravo akušerinį fantomą, teigė, kad nėščioji turi laikytis režimo ir higienos taisyklių. 1805 įsteigta Vilniaus medicinos draugija. 19 a.-20 a. pradžioje akušerėmis Lietuvos moterys mokėsi Tartu ir Maskvos universitetuose akušerių kursuose. 1880 Vilniuje atidaryta gubernijos akušerių mokykla, įsteigti akušerijos skyriai Kaune ir Vilniuje. 1920 Kaune įsteigti mokami akušerijos kursai (reorganizuoti į Akušerių mokyklą) ir akušerijos ambulatorija, atidaryti Aukštieji kursai su Medicinos skyriumi. 1922 Aukštuosius kursus reorganizavus į universitetą ir jame įsteigus Akušerijos ir ginekologijos katedrą jos vedėju buvo paskirtas P. Mažylis, kurio iniciatyva Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkurta Akušerijos klinika. 1922 Vilniaus universiteto Medicinos fakultete T. Burdzińskis įkūrė Akušerijos ir ginekologijos kliniką. 1950, po Kauno universiteto reorganizacijos, Akušerijos ir ginekologijos katedra atiteko įkurtam Kauno medicinos institutui, 1991 įkurtose Kauno akademinėse (dabartinis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) klinikose įsteigta Akušerijos ir ginekologijos klinika.
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Moters ir vaiko klinikos akušerės pirmosios Lietuvoje pradėjo pogimdyminiu laikotarpiu prižiūrėti ir išleisti į namus mažos rizikos gimdyves. „Pirmuosius žingsnius žengėme dar 2008 metais, kai KUL įsteigė pirmąjį Baltijos šalyse akušerių savarankiško gimdymo poskyrį. Šią patirtį vėliau perėmė ir kitų miestų stacionarai“, - prisiminė L.
Akušerės vaidmuo šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje
Akušerės yra artimiausias sveikatos priežiūros specialistas moterims bet kuriame jos gyvenimo tarpsnyje. Jos prižiūri ne tik nėščias ar gimdančias pacientes, bet yra atsakingos už moters sveikatą reprodukciniu laikotarpiu. Šios specialistės randa greičiausią sprendimą, kai pacientėms iškyla įvairių klausimų, susijusių su sveikata. Akušerės tampa vis labiau matomos visuomenėje. Nuo pat šios profesijos atsiradimo pradžios akušerės turėjo daug savarankiškumo. Šiandien jas matome kaip atskiras, vis savarankiškesnes specialistes, padedančias prižiūrėti nėštumą, priimančias gimdymą ir besirūpinančias moterų ir naujagimių sveikata. Bėgant metams, labai keitėsi požiūris į akušeres ir keitėsi jų atliekamas darbas. Iš pat pradžių moterų sveikata rūpinosi pribuvėjos, vėliau atsirado akušerių mokyklos, kursai ir šios specialistės gavo galimybę įgyti išsilavinimą. Kauno klinikose akušerės jau daugiau nei 10 metų prižiūri ne tik nėščiąją ar gimdyvę, bet ir ką tik gimusį naujagimį.
„Tai ne tik nauja galimybė akušerėms, bet ir aiškus šios profesijos pripažinimas bei didėjantis pasitikėjimas mūsų, kaip specialistų, kompetencija. Esame įgalintos tapti dar savarankiškesnėmis ir auginti akušerio profesijos identitetą. Esame sukaupusios praktines žinias, puikiai išmanome ir gebame taikyti gerųjų praktikų algoritmus, dokumentacijos tvarkymą, nuolat atnaujiname įgūdžius ir keliame kvalifikaciją. Iki šiol daugelis procedūrų ir priežiūros etapų buvo dubliuojami: tą patį darbą atlikdavo ir gydytojas, ir akušeris. Nuo šiol kiekvienas dirba savo kompetencijų ribose. Šiandienos KUL akušerių savarankiško darbo aprėptys parodo jų kompetencijos galimybes ir mūsų gydytojų pasitikėjimą jų žiniomis. Akušeriai jau gana senai atlieka pagrindinį darbą prižiūrint gimdyves ir moteris po gimdymo. Nuo šių metų KUL jie įgalinti pilnai atlikti reikalingas slaugos procedūras, dokumentacijos tvarkymą. Jie pradeda ir užbaigia procesą.“
„Esame universiteto ligoninė ir mums ypač svarbu didinti akušerių, slaugytojų savarankiškumą, plėsti jų kompetencijas ir taip auginti profesionalų kartą. Tik šiuo keliu einant užtikrinsime aukščiausio lygio pacientų priežiūrą“, - teigia A.
„Tyrimai rodo, kad savarankiška akušerių priežiūra yra susijusi su mažesniu medicininių intervencijų skaičiumi, geresne gimdyvių emocine būkle, artimesniu ryšiu su pacientėmis ir didesniu jų pasitenkinimu suteiktomis paslaugomis. Akušerio savarankiškumo darbo privalumai yra įrodyti mokslo. Savarankiška akušerių priežiūra siejama su mažesne medicininių intervencijų rizika, geriau užtikrinama pacienčių psichologinė gerovė bei palaikomas dar artimesnis ryšys su paciente. Pasak KUL Moters ir vaiko klinikos vadovo prof.“
„Vienas iš Akušerijos ir ginekologijos klinikos sėkmės rodiklių - pagal kompetenciją savarankiškai sprendimus priimančios akušerės ir slaugytojai. Dėkoju visoms klinikoje dirbančioms akušerėms, kurios savo darbais ir profesionalumu keičia visuomenės požiūrį į nėščiųjų ir gimdyvių priežiūrą, skatina jomis pasitikėti ir patikėti didesnį visuomenės ratą“, - teigia prof. M.
Akušerės gali būti skirtingo lygio mokymo. Įvairiose pasaulio šalyse yra išskirtinių akušerių mokymo programų. Indijoje tik kelios institucijos teikia mokymus ir sertifikatus. Indijos slaugos taryba sertifikuoja savo absolventus kaip registruotą pagalbinę akušerę (ANM) arba registruotą slaugytoją ir registruotą akušerę (RNRM).
Kaip ir gydytojas ar akušeris, akušerė gali teikti priežiūrą prieš nėštumą, jo metu ar po jo. Akušerės padarys kreiptis į gydytoją pagal globojamos moters reikalavimą. Viena iš labiausiai vertinamų akušerės savybių yra tinkamo kontakto su besilaukiančia mama palaikymas. Slaugoma moteris turėtų jausti akušerės paguodą ir palaikymą, kad ištvertų procesą su mažiau pastangų. Patirtis yra dar viena svarbiausia savybė, kurios reikia ieškoti. Kai kurie žmonės kitose šalyse gimdo kūdikius tik su akušerės pagalba. Prireikus akušerė susisieks su gydytoju.
Pagrindiniai akušerių darbai - švietimas, mokymas, priežiūra ir slauga. Jos padeda besilaukiančioms moterims pasiruošti gimdymui, teikia informaciją apie žindymą. Atsiradus nusiskundimams, nukreipia pacientes gydytojo konsultacijai, pirmosios pastebi, kai pasikeičia jų emocinė savijauta ir esant poreikiui nukreipia pas kitus specialistus.
Akušeris-ginekologas - tai gydytojas, kuris specializuojasi moters reprodukcinės sistemos sveikatos priežiūroje. Moters kūnas atsakingas už įvairias biologines funkcijas, įskaitant menstruacijas, gimdymą ir menopauzę. Akušeris-ginekologas rūpinasi rūpinasi visu tuo ir dar daugiau. Šio gydytojo kompetencijai priklauso menstruacijų ciklo sutrikimų, uždegiminių ligų, vaisingumo problemų, hormonų disbalanso, gimdos, kiaušidžių ir kitų reprodukcinių organų ligų diagnostika bei gydymas.
Akušerės ir doulos vaidmenų skirtumai
Doula kartais laikoma akušerės sinonimu. Tačiau iš esmės abu atlieka du skirtingus vaidmenis. Doula darbas prasideda gerokai prieš pristatymo dieną. Doula yra nuolatinis nėščios moters palydovas ir atramos ramstis. Jie siūlo masažus ir padeda persikelti į skirtingas pozicijas gimdymo metu. Net C pjūvio metu doula padeda sumažinti skausmą ir baimę, kurią moteris gali išgyventi. Pogimdyminė doula skirta visapusiškai po gimdymo sveikstančios moters priežiūrai. Doulas ne visada yra sertifikuojamos, nes jos nedalyvauja faktinėje veikloje pristatymo tvarka.
Slaugytoja-akušerė ir jos kompetencijos
Sertifikuota slaugytoja-žmona yra registruota slaugytoja, kvalifikuota teikti pagalbą prieš pastojimą, nėštumo metu, gimdymo metu ir po gimdymo. Slaugytoja akušerė padeda moterims gimdyti, taiko holistinį požiūrį ir rūpinasi besilaukiančia motina įvairiais nėštumo etapais, pradedant nuo pastojimo, o kartais ir iki jo. Jie yra mokomi atlikti fizinius egzaminus, diagnozuoti problemas ir jas gydyti. Jie netgi gali išrašyti receptus konkrečioms sveikatos būklėms.
Akušerės darbo metodai ir diagnostika
Pagrindiniai tyrimo metodai: nėščiosios apklausa (anamnezė); išorinis tyrimas (nėščiosios apžiūra, matavimas, apčiuopa, auskultacija; taip nustatomas vaisiaus dydis ir padėtis gimdoje, išklausomi vaisiaus širdies tonai, išmatuojamas nėščiosios dubuo); vidinis akušerinis tyrimas pro makštį; laboratoriniai ir bendrieji tyrimai (kraujospūdžio matavimas, kūno masės nustatymas). Papildomi tyrimo metodai: tyrimas ultragarsu (padeda nustatyti, kiek yra vaisių, nėštumo trukmę, vaisiaus dydį, padėtį gimdoje, placentos vietą, vaisiaus vandenų kiekį, įvertinti vaisiaus širdies veiklą); kardiotokografija (grafiškai užrašomas vaisiaus širdies plakimas, gimdos susitraukimų ritmas); amnioskopija (apžiūrimi vaisiaus vandenys); per gimdymą daroma vaisiaus kraujo analizė.
Akušerės profesijos svarba ir ateitis
Didelė atsakomybė, būtinybė greitai priimti sprendimus, empatija, nuolatinis poreikis tobulėti - tai tik kelios būtinos akušerio-ginekologo specialybės sudedamosios dalys. D. Vilkinienė pasakoja, kad dar sovietmečiu stodama į Kauno medicinos institutą ketino pasirinkti chirurgo specialybę - pašnekovę žavėjo idėja dirbti gydytoja tolimųjų reisų laive ir pamatyti pasaulį. Pasak jos, tai yra ta specialybė, kuri leido suteikti žmogui svarbią pagalbą ir greitai matyti akivaizdų rezultatą. Kitose medicinos srityse gydytojai dažniau susiduria su lėtinėmis ligomis - kasdien jiems tenka taikytis su tuo, kad skiriant gydymą liga nėra išgydoma, o tik padedama žmogui nekęsti skausmų arba neprogresuoti ligai. „Taip pat rinktis šią specialybę skatino tas nepakartojamas jausmas, kai dėl sukauptų žinių, profesionalumo ir įdėto darbo šį pasaulį išvysta nauja gyvybė, mamos akyse sužiba džiaugsmo ir dėkingumo ašaros, o ką tik buvę gimdymo skausmai iškart užsimiršta. Visa tai įprasmina pastangas ir žinias“, - įsitikinusi D.
„Juk dabar galime esant ankstyvai nėštumo stadijai nustatyti daugelį apsigimimų, dar motinos įsčiose esančiam vaisiui gali būti atliekamos unikalios operacijos, o šiais laikais padedami medicinos, išgyvena neišnešioti, prieš laiką gimę, labai mažo svorio naujagimiai. Vis dėlto didžiausiu akušerijos-ginekologijos specialybės išskirtinumu gydytoja D. „Akušeriui-ginekologui būtina greitai reaguoti į esamą situaciją, žaibiškai priimti teisingus sprendimus, nes kartais delsimas gali kainuoti tiek gimdyvės, tiek naujagimio gyvybę. Ši profesija taip pat ypatinga tuo, kad skirdami gydymą ir naudodami naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus, mes galime padėti šeimoms susilaukti vaikučių ir pajusti patį nuostabiausią gyvenime tėvystės jausmą“, - tvirtina „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja D. „Geras ginekologas sugeba konkrečiai situacijai, remdamasis medicinos mokslo įrodymais, klinikine logika ir patirtimi, pasiūlyti tinkamiausią problemos sprendimo būdą, atsakyti į rūpimus klausimus, išsklaidyti nepagrįstas baimes, - priduria pašnekovė. - Iš mūsų pacientės pirmiausia tikisi įsiklausymo, supratimo ir profesionalios pagalbos. D. „Ginekologui, kaip ir visų kitų specialybių gydytojams, reikalingas atidus įsiklausymas į pacientės skundus ir lūkesčius. Specialistas turėtų pasižymėti profesine išmintimi ir rūpestingumu, o tai lemia intuityvų sugebėjimą žinių visumą ir patirtį panaudoti ieškant geriausio gydymo metodo ar problemos sprendimo.
Akušeris turi būti atsakingas, pasitikintis savimi, paslaugus, gebėti dirbti kritinėse situacijose. Svarbi greita reakcija, fizinė ištvermė, gera judesių koordinacija. Akušerio diplomą turintys gali dirbti akušeriu, gydytojo ginekologo akušerio asistentu, konsultacijos priimamojo registratoriumi. Akušerių darbas yra pamaininis, tenka dirbti naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes ligoninėse ir stacionarinėse klinikose gimdyvėms ir naujagimiams reikalinga nuolatinė priežiūra.
