Kvėpavimas yra pagrindinė gyvybės funkcija, būtina kiekvienam organizmui. Tačiau jei plaučiai yra paveikti tam tikrų ligų ar būklių, deguonies įsisavinimas kvėpuojant įprastu oru tampa neefektyvus ir gali prireikti papildomo deguonies. Gydymas deguonimi yra skirtas tiems, kuriems pasireiškia hipoksija - deguonies kiekio sumažėjimas kraujyje. Deguonies terapijos metu žmogui tiekiamas papildomas deguonis, kurio tikslas - atkurti ir palaikyti deguonies kiekį kraujyje.
Kas yra deguonies terapija ir kam ji skiriama?
Deguonies terapija reikalinga ne visiems, kurie jaučia dusulį - ji skiriama tik tada, kai nustatoma hipoksija (per mažas deguonies kiekis kraujyje). Ši terapija turi daug privalumų. Ji skatina kvėpavimo funkcijas, suteikia energijos, užtikrina, kad visas organizmas ir organai geriau funkcionuotų bei atliktų savo užduotis. Be to, ji mažina širdies apkrovą, nes lėtinė hipoksija didina širdies darbo krūvį. Dėl geresnės hemodinamikos padidėja kraujotaka į plaučius, jie geriau aprūpinami deguonimi. Taip pat sumažėja nerimas, nes žinodami, kad namuose turi papildomą deguonies šaltinį, pacientai jaučia mažesnį nerimą ir stresą.
Prieš pradedant deguonies terapiją atliekami keli tyrimai: rentgeno, išmatuojamas gyvybinis plaučių tūris, ištiriamos arterinio kraujo dujos, nustatomas deguonies kiekis kraujyje ramybės būsenoje ir judant. Jeigu nustatomas deguonies trūkumas, atliekama kraujo analizė (arterinio kraujo dujų matavimas).
Deguonies terapija namuose
Deguonies terapija namuose yra prieinama ne tik ligoninės pacientams. Gydytojui pulmonologui paskyrus deguonies terapiją namuose, deguonies koncentratorių, t.y. aparatą, kuris iš aplinkos oro nuolatos gamina reikiamos koncentracijos deguonį, galima išsinuomoti net neišėjus iš namų. Dabar nuomojami ir stacionarūs (stovintys namuose), ir mobilūs (su kuprinėje nešiojamais deguonies balionėliais) aparatai. Priklausomai nuo ligos stadijos, Valstybinė ligonių kasa kompensuoja šią terapiją.
Deguonies koncentratorius
Deguonies koncentratorius - elektrinis prietaisas, kuris turi specialius molekulinius filtrus ir iš aplinkos oro koncentruoja deguonį. Dažniausiai naudojamas ilgalaikei terapijai namuose, stacionarus deguonies koncentratorius gali tiekti deguonį ištisą parą. Norintiems drąsiau išeiti iš namų, apsilankyti pas gydytoją ar pasisvečiuoti pas artimuosius, siūlome išsinuomoti ar įsigyti nešiojamus deguonies koncentratorius. Mobilius koncentratorius nuomojame parai, savaitei ar visam mėnesiui.
Priedai deguonies terapijai
Pirmą kartą naudojantis deguonies koncentratoriumi, reikia įsigyti priedų. Drėkintuvas privalomas kiekvienam pacientui, į jį pilamas distiliuotas vanduo neleidžia išdžiūti burnos gleivinei. Patogiausias būdas gauti deguonies terapiją - nosinės kaniulės. Pacientas mažus vamzdelius užkabina už ausų ir įsideda į šnerves. Platus matymo vaizdas bei skirtingų ilgių vamzdeliai suteikia galimybę namuose užsiimti įvairia veikla.
Kaip matuoti deguonies kiekį kraujyje?
Kraujo prisotinimo deguonimi rodikliai priklauso nuo asmens sveikatos būklės, kvėpavimo dažnio, deguonies kiekio ore, užsiimamos veiklos ar kitų veiksnių. Sveikam žmogui normalus arterinio kraujo įsotinimo deguonimi (SpO2) lygis turėtų būti nuo 94 proc. iki 99 proc. Asmenims, sergantiems nesunkiomis kvėpavimo takų ligomis, SpO2 gali būti 90 proc. ir daugiau. Jei arterinio kraujo įsotinimo deguonimi lygis nukrenta žemiau 90 proc., asmeniui turėtų būti tiekiamas papildomas deguonis.
Pulsoksimetras - svarbus pagalbininkas
Taip, pulsoksimetrą rekomenduojame turėti visiems pacientams, sergantiems kvėpavimo ligomis. Su pulsoksimetru lengva sekti pulsą, deguonies saturacijos lygį ir tinkamai reaguoti, jeigu saturacija ima kristi. Iki pandemijos pulsoksimetras pacientams dažniau buvo naudojamas ligoninėse, rečiau - namuose, sergant kai kuriomis ligomis. Pulsoksimetrą paprasta naudoti, o jis netgi gali padėti išgelbėti gyvybę, todėl šalies gyventojai šį prietaisą vis dažniau įsigyja naudojimui namuose. Pulsoksimetras - pulso matuoklis ant piršto. Nešiojamas pulsoksimetras skirtas matuoti kraujyje esantį deguonies kiekį ir pulso dažnį. Pulsoksimetras gali būti naudojamas tiek namuose, tiek gydymo įstaigoje. Šis prietaisas gali būti naudingas ypač šiuo metu, kai Lietuvoje - vis dar didelis sergamumas COVID-19. Vis dažniau šalies gyventojai į asmeninę vaistinėlę įsideda pulsoksimetrą.
Normalus: įprastas rodmuo paprastai yra nuo 95 iki 100 procentų. Tačiau sergant įvairiomis plaučių ligomis šie intervalai gali būti kitokie. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys plaučių ligomis, išlaiko savo deguonies kraujyje kiekį (SpO2) nuo 88 iki 92 proc. Žemiau normos: Žemesnis nei normalus deguonies kiekis kraujyje vadinamas hipoksemija. Kuo mažesnis deguonies lygis, tuo sunkesnė gali būti hipoksemijos forma. Virš normos: jei nenaudojate papildomų deguonies šaltinių, jūsų deguonies kraujyje lygis pakilti virš normos negali.
Tamsiai lakuoti nagai ar šaltos pirštų galūnės gali įtakoti, jog matavimo rodmenys bus žemesni, nei turėtų būti. Prieš naudojantis pulsoksimetru arba jei jūsų rodmenys atrodo neįprastai žemi, pašalinti nagų laką ar sušildykite pirštus.
Kada vaikui trūksta deguonies?
Jeigu kalbame apie vaikus, kurie iš esmės yra sveiki ir neserga lėtinėmis ligomis, tai dažniausiai deguonies trūkumą išprovokuoja ūminės kvėpavimo takų infekcinės ligos (virusai). Retais atvejais - svetimkūniai arba springimas.
Ši būsena gali pasireikšti tiek prie viršutinių kvėpavimo takų ligų, pavyzdžiui, ūminis obstrukcinis laringitas. Vis tik vaikams iki šešių mėnesių tai gali būti ir paprasta sloga, nes tokio amžiaus vaikai negali kvėpuoti pro burną, o nosies patys išpūsti nesugeba. Neišvalius sekreto iš nosies gali mažėti kraujo prisotinimas deguonimi. Tokiu atveju vaikui bus sunku įkvėpti, girdėsime apsunkintą kvėpavimą. Deguonies trūkumas gali pasireikšti ir sergant apatinių kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip ūminis obstrukcinis bronchitas, ūminis bronchiolitas, plaučių uždegimas, astmos paūmėjimas. Esant apatinių kvėpavimo takų obstrukcijai, girdėsime apsunkintą iškvėpimą, kitaip tariant, švokštimą.
Kai kraujo prisotinimas deguonimi (saturacija) yra mažiau nei 92 procentai, tai vadinama kvėpavimo nepakankamumo. Trūkstant deguonies, pasireiškia kvėpavimo sutrikimo požymiai. Pagrindiniai požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, yra šie: dažnesnis nei įprastai kvėpavimas, pagalbinių kvėpavimo raumenų dalyvavimas kvėpavime (kvėpuojant įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, pilvas, kaklo duobutė), kūdikiams - nosies sparnelių plazdėjimas. Gali būti melsvas odos apie lūpas atspalvis, tačiau tai nėra privalomas požymis.
Dėl deguonies trūkumo kenčia visi vaiko organai - be pakankamo deguonies poveikio jie negali tinkamai funkcionuoti. Ypač deguonies trūkumas pavojingas galvos smegenims. Smegenys tai išduoda tam tikrais požymiais - vaikas būna neramus, o sunkios būklės metu - vangus.
Tėvų veiksmai ir pasekmės
Kaip turėtų elgtis tėvai, pamatę, kad vaikas tapo apatiškas ar net pamėlynavo? Pirmiausia - pagal galimybes užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Jei nekvėpuoja, pradėti gaivinimą, kuris susideda iš širdies masažo ir įpūtimų į burną. Būtina skubiai kreiptis pagalbos į medikus - geriausiai kviesti greitosios medicinos pagalbą. Jei šalia vaiko yra du žmonės - vienas turi gaivinti, kitas - kviesti pagalbą.
Jei vaikui sustoja kvėpavimas, tokiu atveju yra pavojingos net kelios minutės. O dusulys bei apsunkintas kvėpavimas yra pavojingas tada, kai deguonies įsotinimas yra mažesnis nei 92 procentai.
Dažnai užduodami klausimai (D. U. K.)
Jeigu Jūsų deguonies kiekis kraujyje mažesnis nei 60 mmHg arba saturacija (SpO2) mažesnė nei 90 % - Jums reikalingas gydymas deguonimi.
Taip, deguonies terapija yra saugi, jeigu ji taikoma taip, kaip nurodė gydytojas specialistas. Deguonies terapija nesukelia priklausomybės, kurią gali sukelti vaistai. Jeigu Jūsų būklė pagerės, deguonies gali prireikti mažiau arba galėsite visiškai nutraukti gydymą. Gydymosi deguonimi trukmę nustato gydytojas pulmonologas. Kai kurių ligų atveju deguonies terapija skiriama iki gyvenimo pabaigos. Jeigu gydymosi metu pagerėja paciento savijauta, kraujo dujų rodikliai, gydymą galima nutraukti.
Ilgą laiką naudojant kaniules ar kaukę gali išdžiūti nosies gleivinė, atsirasti odos dirginimas ar net kraujavimas.
Taip, pulsoksimetrą rekomenduojame turėti visiems pacientams, sergantiems kvėpavimo ligomis. Su pulsoksimetru lengva sekti pulsą, deguonies saturacijos lygį ir tinkamai reaguoti, jeigu saturacija ima kristi.
Taip, keliauti galite net ir naudodami deguonies terapiją, tačiau kelionei reikia pasiruošti iš anksto. Išvykoms iš namų dažniausiai naudojami nešiojami deguonies koncentratoriai.
Sergant būklėmis, kai plaučiai nepašalina anglies dvideginio ir nevyksta efektyvi dujų apykaita, deguonis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Taip, ypač kai pacientams sunku kvėpuoti arba jų deguonies saturacijos lygis yra žemas.
Taip, deguonies terapija gali ir turėtų būti taikoma miegant, jeigu taip rekomenduoja gydytojas.
Ne, rūkymas deguonies terapijos metu yra labai pavojingas. Net ir taikant deguonies terapiją galite ir toliau justi dusulio simptomus.
Jeigu naudojate inhaliatorius LOPL ar astmai gydyti, atidžiai perskaitykite informacinį lapelį, kaip reikėtų taisyklingai jais naudotis, esant galimybei - paprašykite gydytojo patikrinti, ar teisingai tai darote.
Kvėpavimo technikos ir atsipalaidavimas
Sumažinkite tempą. Kvėpavimo pratimai. Specialūs pratimai, skirti kvėpavimo funkcijai gerinti, sulėtins Jūsų kvėpavimo sistemos veiklos blogėjimą. Normali kūno reakcija į oro trūkumą kvėpuojant yra greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas. Kai Jūsų plaučiai yra pažeisti, geriau kvėpuoti lėčiau ir kiek galima labiau atsipalaidavus. Tinkamos padėtys atgauti kvapą. Atraskite padėtį, kurioje jums patogu būti, kol vėl pradedate normaliai kvėpuoti. Atsistokite rankomis atsirėmę, pavyzdžiui, į turėklą ar stalą arba atsisėskite ir rankas padėkite ant kelių. Likite ramūs. Svarbu išmokti kokių nors atsipalaidavimo metodų. Kai imate nerimauti, Jūsų raumenys įsitempia ir dėl to dusulio simptomai gali sustiprėti. Minėti patarimai gali tikti ne visiems, o kai kuriems žmonėms tam, kad pajustų palengvėjimą, gali tekti pasitelkti kelių priemonių derinį.
Geležies trūkumas ir deguonies įsisavinimas
Geležies trūkumas gali turėti įtakos deguonies įsisavinimui organizme. Geležis yra svarbi hemoglobino dalis, o hemoglobinas atsakingas už deguonies pernešimą krauju. Kai trūksta geležies, gaminasi per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) - gali išsivystyti mažakraujystė (anemija), organizmui sunkiau funkcionuoti. Esant geležies stygiui, įsijungia žmogų alinantis kompensavimo mechanizmas: paspartėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema. Dėl to padidėja infekcinių ligų rizika.
Vaikams, kuriems trūksta geležies, gali būti sutrikęs vystymasis, pažintinės funkcijos, dėmesio sutrikimai, nuolatinis nuovargis, prastesnis mokymasis. Jei geležies trūksta jau kūdikystėje, tai gali bloginti tolesnį vaiko vystymąsi. Ankstyvoje vaikystėje sirgusiųjų anemija intelekto koeficientas gali būti žemesnis.
Blogas vaiko apetitas gali būti įsisenėjusios geležies stokos požymis. Jei mažakraujystė yra pažengusi, pažeidžiamos žarnyno gleivinės ląstelės, gali sutrikti skonio suvokimas.
Skirtingų geriamųjų geležies junginių pasisavinimas gali skirtis. Svarbu atlikti tyrimus ir, esant poreikiui, vartoti tinkamus geležies preparatus pagal gydytojo rekomendacijas.
tags: #deguonies #pasisavinimas #vaikams
