Laukiatės kūdikio ir planuojate jį žindyti? O gal jau pagimdėte ir čia atklydote ieškodama informacijos, kaip įveikti žindant kūdikį iškilusius sunkumus? Žindymas yra nuostabi gamtos dovana moteriai. Tai dovana tiek kūdikiui, tiek pačiai mamai. Statistika byloja, kad net 97 proc. motinų galėtų sėkmingai žindyti, tačiau ne visos tai daro dėl įvairių priežasčių, dažnai - dėl informacijos trūkumo ir patiriamų sunkumų.
Mes negimstame mokėdamos žindyti. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir šimtai klausimų kyla. Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį.
Žindymo pradžia ir svarba
Žindymo pradžia, sėkmė ir laikotarpis priklauso nuo to, kiek paramos moteris sulaukia savo aplinkoje. Labai svarbu, kad moteriai iš karto po gimdymo svarbiausią informaciją suteiktų ligoninėje dirbantis personalas. Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai. Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną.
Kūdikiui pagaliau saugiai atvykus į šį pasaulį, jūsų rūpesčiu tampa suteikti jam meilės, šilumos ir, žinoma, maisto. Jeigu gimdymas buvo natūralus ir sklandus, vaikelis tuojau po jo dar gimdykloje bus paguldytas mamai ant krūtinės, kur pirmąsyk ir pažįs. Tiesa, kartais naujagimis pradžioje krūties imti lyg ir nenori, o ją paima vėliau, po 3-4 val. Žindymo konsultantai siūlo tuo metu kūdikio neskubinti, nemėginti jam spenelio įdėti į burnytę - tegul krūtį susiranda ir apžioja pats.
Žindymas pirmąją parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 val. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą.
Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai. Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną.
Kadangi jūsų kūnas žindymui pradeda ruoštis gerokai anksčiau, dar 16 nėštumo savaitę jūsų krūtys jau pradeda ruoštis pieno gamybai ir sekrecijai. Tai sukelia padidėjęs prolaktino, atsakingo už pieno gamybą pieno alveolėse, lygis. Placentos gimimas yra galutinis signalas, pranešantis kūnui, kad reikia nedelsiant gaminti pieną. Gimus placentai, moters organizme reikšmingai sumažėja progesterono, blokuojančio pieno gamybą ir išskyrimą nėštumo metu, lygis.
Būdas, kuriuo gimstate, nėra žindymą lemiantis veiksnys, nes jūsų kūnas žindymui pradeda ruoštis gerokai anksčiau. Dar 16 nėštumo savaitę jūsų krūtys jau pradeda ruoštis pieno gamybai ir sekrecijai. Tai sukelia padidėjęs prolaktino, atsakingo už pieno gamybą pieno alveolėse, lygis. Placentos gimimas yra galutinis signalas, pranešantis kūnui, kad reikia nedelsiant gaminti pieną. Gimus placentai, moters organizme reikšmingai sumažėja progesterono, blokuojančio pieno gamybą ir išskyrimą nėštumo metu, lygis.
Mamos pienas yra geriausia, ką galite pasiūlyti sveikatos problemų turinčiam kūdikiui. Pieno gamyba yra stipriai susijusi su sensoriniais dirgikliais, kuriuos žįsdamas kūdikis siunčia mamai. Į mamos hipofizę siunčiami sensoriniai dirgikliai skatina prolaktino, atsakingo už pieno gamybą, ir oksitocino, atsakingo už pieno tekėjimą, gamybą. Kuo dažniau ir kuo ilgiau žindote, tuo daugiau sensorinių dirgiklių kūdikis siunčia, tad pieno gaminama vis daugiau.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad žindyti reikia taip dažnai ir taip ilgai, kiek to nori kūdikis. Jeigu naujagimis - didelis miegaliukas, jį pirmomis savaitėmis, kol jis tik mokosi žįsti, o mamos krūtys mokosi gaminti pieną, reikėtų žadinti, jei praėjus daugiau nei 3 val. po ankstesnio žindymo neprabunda pats.
Žindymas turi teigiamą poveikį motinos ir naujagimio psichikai. Maitindama krūtimi naujagimį, motina užmezga gilų, artimu fiziniu kontaktu ir emociniu pasitenkinimu paremtą ryšį. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas žindant raminamai veikia abu.
Maitindama kūdikį savo pienu, moteris psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui. Jis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu. Taip pat mamos pienas, išsiskirdamas savo unikalia sudėtimi, svarbus naujagimio sveikatai.
Baltymus kūdikis lengvai suvirškina, jie yra tarsi statybinė medžiaga, reikalinga vaiko organizmui augti ir vystytis. Vaikai, kurie anksčiau buvo žindomi, ateityje turi mažiau alergijų, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių susirgimų, jie mažiau serga cukriniu diabetu.
Natūralus maitinimas ne mažiau svarbus ir mamai bei jos sveikatai - žindymas gerina kalcio įsisavinimą, todėl moteris turi mažesnę tikimybę susirgti osteoporoze.
Priešpienis ir pieno sąstovos
Iš krūties pradžioje bėga ne pienas, o už jį daug vertingesnis priešpienis. Jame yra daug natūralių antikūnų, padedančių organizmui atsilaikyti prieš virusus ir bakterijas bei stiprinančių imuninę sistemą. Pirmą dieną priešpienio būna labai nedaug, nepatyrusi mama net gali pradėti nervintis, kad niekas jai iš krūtų neišbėga. Tačiau kūdikiui pakanka ir nedidelio priešpienio kiekio, be to, dažnai žindant jo daugėja.
Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto, kaloringo, su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius.
Krūtys karštos, sunkios ir kietos. Oda atrodo kaip įprasta. Mamai gali šiek tiek pakilti temperatūra, todėl rekomenduotina tomis dienomis matuoti temperatūrą ne pažastyje, bet kirkšnyje. Pienas teka laisvai, kūdikiui lengva žįsti. Dažnai ir neribojant laiko žindyti.
O naujagimis dar nepajėgia susidoroti su tokiu dideliu jo kiekiu. Mamai gali pakilti neaukšta temperatūra, krūtys tampa kietos, sunkios ir skausmingos, todėl mažyliui vėlgi sunku jas apžioti ir žįsti. Tai vadinama pieno sąstova. Pati ji tikriausiai neišsivaikščios - reikės sau padėti. Dalį pienuko nusitraukite, krūtis suminkštės ir ją lengviau bus žįsti kūdikiui. Nepersistenkite - traukite tik tol, kol krūtis suminkštės. Kuo dažniau keiskite žindymo padėtį, kad būtų spaudžiamas vis kitas pieno latakas. Prieš maitinimą palįskite po šiltu dušu - šiluma padeda atpalaiduoti latakus ir palengvina pieno tekėjimą.
Būklę gali kiek palengvinti krūties šildymas prieš maitinimą (pvz., šiltame vandenyje) ir šaldymas (iki 20 min.) po maitinimo. Šaldyti galima bet kuo šaltu, tame tarpe ir kopūsto lapais ar bulvių tarkiais, o gal varškės ir medaus kompresu - kaip jums atrodo patogiau.
Keiskite žindymo padėtis.
Ką daryti, jei kūdikis nenori žįsti?
Daugelis kūdikių gimsta su išsivysčiusiu čiulpimo refleksu. Šį įgūdį kūdikis įgyja dar nėštumo metu: apie 17-ą savaitę kūdikis čiulpia savo nykštį ar kitą pirštą. Cezario pjūvio gali trumpam susilpninti čiulpimo refleksą, kūdikis gali nenorėti žįsti. Jis gali būti pavargęs, mieguistas, po gimimo išsiurbus iš kvėpavimo takų gleives gali būti aktyvus jo žiaugčiojimo refleksas. Neišsigąskite ir nepasiduokite: kantrūs ir švelnūs bandymai priglausti kūdikį prie krūties dažnai padeda pasiekti norimą rezultatą.
„Ar po Cezario pjūvio galėsiu žindyti? Ar turėsiu pieno? Ar mano kūdikis mokės žįsti?“ Dažnai tokie klausimai neramina būsimas mamas, kurios pasirenka Cezario pjūvio operaciją.
Kartais po Cezario pjūvio operacijos kūdikį reikia kuriam laikui atskirti nuo mamos. Tokiu atveju svarbu stimuliuoti laktaciją pientraukiu. Kad palaikytumėte laktaciją, pieną turite traukti kas dvi ar tris valandas (ne rečiau kaip 8 kartus per 24 valandas). Pradžioje pieno kiekis bus labai mažas, bet tai yra normalu ir nereikia dėl to jaudintis. Pirmosiomis valandomis po gimdymo kūdikis dar turi pakankamai energijos resursų iš gyvenimo gimdoje. Bėgant laikui pieno traukimas stimuliuos laktaciją ir pieno kiekis didės.
Glauskite kūdikį prie krūties: net jei jis ir nežinda daug, tai labai vertinga laktacijai stimuliuoti. Vien kūdikio vaizdas, jo verksmo garsas, o ypač priglaudimas stipriai stimuliuoja pieno gamybą. Net jei jūsų kūdikis kol kas laikomas inkubatoriuje, pasitarkite su gydytoju apie galimybę maitinti jį natūraliai: gal jo būklė yra gera ir pakankamai stabili, kad jis galėtų bent kelias minutes žįsti krūtį. Net jei neįmanoma, praleiskite su kūdikiu kuo daugiau laiko. Vertinga išnaudoti šį laiką aktyviam laktacijos skatinimui.
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų. Taip pat skaitykite „TAISYKLINGA ŽINDYMO TECHNIKA. Video pokalbis su laktacijos konsultante Ieva Girdvainiene. Akušerė - laktacijos konsultantė Ieva Gidrvainienė. Ką žinoti apie žindymą?
Kaip užtikrinti, kad kūdikiui pakanka pieno?
Kaip moteriai žinoti, kad jos pieno pakanka naujagimiui? Žindomas kūdikis turėtų valgyti ne mažiau kaip 8 kartus per parą. Bet vieno teisingo maitinimo ritmo nėra. Kaip ir mes, suaugusieji, turim savo ritmą, taip ir kūdikiai. Norint suprasti, ar naujagimiui pakanka motinos pieno, reikėtų sekti patį kūdikį. Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Tai gana sunku įvertinti, jeigu kūdikis su sauskelnėmis. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūlome į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaiko šlapinimąsi.
Nenustatinėkite sau diagnozės, kad neturite pieno. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį. Net 98 proc. traumuotų spenelių priežastis žindant kūdikį - netaisyklingas jų apžiojimas ir netinkama žindymo padėtis. Taisyklingas maitinimas - svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys.
Ne viena mama pažindžiusi nusitraukia, kad pasižiūrėtų, kiek pieno turi. Be to, dar yra tikinčių, kad norint, jog pieno gamintųsi daugiau, būtinai reikia po kiekvieno žindymo jį visą nutraukti. Tai - seniai paneigtas mitas. Pieno gaminasi tiek, kiek reikia kūdikiui. O tokie tikrinimai paskatins jo gamintis dar daugiau - tiek, kiek mažylis suvalgė, plius tiek, kiek nutraukėte.
Nesijaudinkite, jei jums atrodo, kad nieko neištraukiate. Tam, kad pienas tekėtų iš krūties, mūsų organizmas turi išskirti hormono oksitocino, kurio darbas - pastumti pieną iš liaukų. Oksitocinui išsiskirti būtina saugi aplinka ir vidinė ramybė, o stresas jį slopina, dėl to nustoja tekėti pienas. Jo YRA krūtyse, tiesiog dėl streso negali iš ten ištekėti. Be to, pieną nutraukti rankomis yra įgūdis, kurio reikia išmokti. Verčiau dažnai žindykite kūdikį, nes mažyliui žindant smegenys skatinamos išskirti oksitociną, tai padeda nusiraminti ir pienas pradeda tekėti.
Žindyti reikėtų tol, kol mažylis pats paleis krūtį. Tai įvyksta maždaug po 20-40 min. Daugelis naujagimių žinda su pertraukėlėmis, kartais nusnūsdami, todėl gali atrodyti, kad žindote kone ištisai.
Naujagimiui pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos. Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.
Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti.
Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Žindymo padėtys ir pagalba
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauž prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam.
Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai.
Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Pirmosiomis valandomis po Cezario pjūvio operacijos turėsite gulėti ant nugaros. Šiuo metu geriausia paprašyti, kad akušerė padėtų jums pažindyti kūdikį. Ji padės jums paguldyti kūdikį ant pilvo taip, kad jo galva būtų ties jūsų krūtimi, o burna ties speneliu.
Jau galinčioms sėdėti moterims patogi žindymo padėtis yra „po pažastimi“: kūdikis laikomas prie mamos šono, tad nekyla jokios grėsmės užgauti pjūvio randą. Ši padėtis taip pat rekomenduojama, kol jūs ir kūdikis dar tik mokotės žindymo paslapčių.
Nepamirškite, kad neprivalote sudėtingų situacijų įveikti viena. Pirmosiomis valandomis po Cezario pjūvio operacijos turėsite gulėti ant nugaros. Šiuo metu geriausia paprašyti, kad akušerė padėtų jums pažindyti kūdikį. Ji padės jums paguldyti kūdikį ant pilvo taip, kad jo galva būtų ties jūsų krūtimi, o burna ties speneliu.
Moteriai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo pieno kiekis yra nedidelis, tad kūdikis gauna itin mažą vaistų kiekį. Vartojami įprastinėmis dozėmis, vaistai nuo skausmo yra saugūs kūdikiui ir nėra reikalo riboti jų vartojimo.
Žindanti moteris gali vartoti tik tuos vaistus, kuriuos jai paskiria gydytojai. Moteris šioje kelionėje nėra viena ir ji turėtų drąsiai prašyti pagalbos iš specialistų. Pagalba turėtų prasidėti nuo pirmojo moters kontakto gimdant, tai yra - iš Gimdymo skyriaus akušerės, kuri parodys, kaip laikyti kūdikį, teisingai paduoti krūtį, bei atsakys į kilusius klausimus. Vėliau prie komandos prisijungia ir pogimdyvinės palatos akušerė. Moters aplinka turėtų sudaryti tinkamas sąlygas jai žindyti, ypatingai pačioje pradžioje, kai kyla daug klausimų.
Mityba ir sveikata žindymo metu
Žindanti moteris gali valgyti įprastą maistą, ji neturėtų savęs stipriai apriboti. Tai, ką valgė prieš ar per nėštumą, gali valgyti ir toliau po gimdymo. Vyrauja daug mitų, jog pieno kiekis didėja nuo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, chalvos ir riešutų. Tačiau mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šią sąsają, nėra. Motinos pieno kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių - žįsdamas jis pats sureguliuoja, kiek jam pieno reikia. Kuo daugiau kūdikis žindžia - tuo daugiau pieno pas mamą pasigamina.
Gamtos sutvarkyta taip, kad vaikelis su mamos pienu gaus visų medžiagų, kurių jam reikia. Maitindamasi subalansuotai, įvairiu maistu ir gerdama užtektinai skysčių žindyvė teoriškai turėtų visų reikiamų medžiagų gauti iš maisto. Tačiau tyrimai byloja, kad būsimai mamai neretai trūksta geležies, vitamino D ir folio rūgšties (kitaip tariant, vitamino B9). Tyrimai parodė esant ryšį tarp mažo vitamino D kiekio moters organizme, depresijos ir nuotaikos sutrikimų. Manoma, kad dėl hormonų svyravimų ir taip dažnai nestabili nėščios moters emocinė būsena, esant vitamino D trūkumui, gali smuktelti žemyn iki pogimdyminės depresijos. Turbūt visi yra girdėję, kad dėl geležies stygiaus išsivysto mažakraujystė.
Publikuotas „Mažylis“ 2016 m. Nr. Laukiantis kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystimusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Įvairių kursų, seminarų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar apskritai reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu?
