Skausmas bambos srityje nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, sukeliantis susirūpinimą būsimoms mamoms. Nors dažniausiai šie pojūčiai yra nekenksmingi ir susiję su organizmo pokyčiais, kartais jie gali signalizuoti ir rimtesnes problemas. Svarbu suprasti galimas skausmo priežastis ir žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Dažniausios bambos skausmo priežastys
Dauguma nemalonių pojūčių ar skausmo pilvo viduryje, įskaitant bambos sritį, dažniausiai kyla dėl nekenksmingų būklių, kurias nesunkiai galima įveikti keičiant gyvenimo įpročius ar taikant paprastas priemones.
Virškinimo sutrikimai
Dažna priežastis - skrandžio nepatogumai, kitaip dar vadinami dispepsija. Jie dažnai pasireiškia deginančiu, maudžiančiu pojūčiu tarp krūtinkaulio ir bambos. Tokių problemų atsiranda suvalgius aštraus, riebaus maisto, valgant per greitai, vartojant daug alkoholio ar gazuotų gėrimų, rūkant ar dėl patiriamo streso. Tam tikri vaistai taip pat gali paskatinti šiuos simptomus.
Vidurių užkietėjimas
Vienas dažniausių pilvo ir bambos skausmo kaltininkų - užkietėję viduriai. Neretai tuštinamasi rečiau nei tris kartus per savaitę, o išmatos būna kietos ir sausos. Tokie simptomai gali sukelti staigų, aštrų skausmą bambos srityje bei pilvo apačioje, dažnai lydi pūtimas ar vangumas. Priežasčių yra daug: mažai skaidulų maiste, nepakankamas fizinis aktyvumas, per mažai geriama skysčių, ignoruojamas natūralus noras tuštintis arba kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Dažniausiai padeda maistinių skaidulų vartojimo didinimas ir skysčių gausa. Kartais prireikia laisvinamųjų arba žarnyną minkštinančių priemonių, tačiau jas reiktų rinktis tik retais atvejais.
Išvarža
Bambos srityje dažnai pasitaiko išvaržos, kai silpnesnėje pilvo sienos vietoje per raumenų plyšį prasiveržia vidaus organo dalis. Bamba gali tapti skausminga, čia atsirasti guziukas, kuris ypač jaučiamas kosint, čiaudint ar pasilenkus. Ypač tokios išvaržos rizika didėja, jei pilvo raumenys silpni. Bambos išvarža (hernia umbilicalis) - tai pilvo sienos defektas, kurio metu išvarža išeina į poodį pro išsiplėtusį bambos žiedą. Vaikams ji paprastai išnyksta iki 5 metų amžiaus. Suaugusiems negydoma bambos išvarža gali sukelti komplikacijų. Nors daugeliui suaugusiųjų bambos išvaržos yra besimptomės, maždaug 65 % jų galiausiai reikės chirurginio gydymo. Konservatyvus gydymas gali būti svarstomas besimptomiams pacientams, turintiems bambos išvaržą, nes komplikacijų rizika šiais atvejais yra mažesnė nei 1 %.
Šlapimo takų infekcijos
Infekcija šlapimo takuose dažnai pasireiškia skausmu ar maudimu apatinėje pilvo dalyje, tačiau infekcijai plintant, pojūčiai gali persikelti į bambos arba viršutinio pilvo sritį. Dažnas šios problemos požymis: deginimas šlapinantis, nuolatinis noras šlapintis, kraujo priemaišos šlapime. Dažniausiai gydoma antibiotikais.
Gastroenteritas
Žarnyno virusinė ar bakterinė infekcija, dažniausiai vadinama „skrandžio gripu“, gali pasireikšti banguojančiais pilvo skausmais, spazmais, kurie apima vidurinę ir apatinę pilvo dalį. Taip pat būdingi pykinimas, vėmimas, stiprus viduriavimas. Dažniausiai per keletą dienų būklė pagerėja savaime, svarbiausia išvengti dehidratacijos.
Bakterinės kilmės skrandžio uždegimas
Bakterija H. pylori neretai sukelia opas ar gastritą. Tuomet jaučiamas skausmas bei nemalonumas viršutinėje, rečiau - centrinėje pilvo dalyje, gali pasireikšti rūgštingumu, pykinimu. Esant tokiai infekcijai taikomas kompleksinis gydymas: rūgštingumą mažinančios priemonės ir kelių rūšių antibiotikai.
Bambos infekcija
Kai grybeliai ar bakterijos užkrečia bambos odą, pasireiškia skausmas, niežėjimas, paraudimas, pūlingos išskyros ar net pažeista, šlapiuojanti žaizdelė. Dažniau tai nutinka gilesnę bambą turintiems asmenims ar jei nesilaikoma higienos. Esant žymesniems simptomams, gali atsirasti patinimas, nemalonus kvapas ar net pūslės aplink bambą. Nedideliam uždegimui pakanka tepalų ar kremų, rimtesniais atvejais gali būti skiriami geriamieji vaistai.
Raumenų patempimai
Intensyvi fizinė veikla arba staigūs judesiai gali pažeisti pilvo raumenis, sukelti aštrų ar „plyšimo“ pojūtį ties bamba. Skausmas išryškėja kosint ar bandant įtempti pilvo presą. Pailsėjus ir susilaikius nuo fizinio krūvio, simptomai paprastai palengvėja; skausmui malšinti galima naudoti šaltį.
Nėštumas
Nėštumo metu, ypač antrąjį trimestrą, skausmas bambos srityje dažnai atsiranda dėl tempimosi - didėjant gimdai, išsitempia jungiamasis audinys tarp gimdos ir kirkšnies srities, vadinamas apvaliuoju raiščiu. Staigesni, aštresni skausmai išryškėja juokiantis, kosint ar greičiau judant. Paprastai ši būklė nėra pavojinga, tačiau stipraus ar užsitęsusio skausmo atveju būtina pasitarti su gydytoju.
Apvalių raiščių skausmas yra dažnas ir nemalonus simptomas, pasireiškiantis nėštumo metu. Paprastai tai įvyksta, kai kūnas keičiasi, kad prisitaikytų prie augančio vaisiaus. Apvalių raiščių skausmas reiškia aštrų ar skausmingą diskomfortą, paprastai jaučiamą apatinėje pilvo ar kirkšnies srityje. Ji atsiranda, kai nėštumo metu išsitempia ir sustorėja gimdą palaikantys raiščiai. Šie raiščiai, žinomi kaip apvalūs raiščiai, padeda palaikyti augančią gimdą. Apvalių raiščių skausmas dažniausiai pastebimas antrąjį nėštumo trimestrą. Ją sukelia apvalių raiščių, palaikančių gimdą, tempimas ir augimas. Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizmas gamina tokius hormonus kaip relaksinas, kuris atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, palengvindamas gimdymą. Apvalių raiščių skausmas paprastai būna lengvas ir praeina savaime.
Kada bambos skausmas signalizuoja rimtesnę problemą?
Tam tikros ligos gali sukelti stiprų, netikėtą ar nuolat besitęsiantį bambos ir vidurinės pilvo dalies skausmą - tada reikalinga skubi medicininė pagalba.
Uždegiminės žarnyno ligos
Vienas tokių pavyzdžių - Krono liga, ilgalaikis žarnyno uždegimas. Simptomai: vidurio arba apatinės pilvo dalies skausmai, kurie dažnai eina bangomis, taip pat viduriavimas, užkietėjimas, pykinimas, silpnumas, svorio netekimas ar kraujas išmatose. Gydymas - kompleksinis: vaistai (įskaitant steroidus ar biologines terapijas), speciali mityba, stresą mažinantys metodai, kai kada - operacijos.
Apendicitas
Apendicito pradžioje skausmas prasideda ties bamba ir gali priminti maudimą ar tempimą, vėliau persikelia į dešinę apatinę pilvo dalį, didėja intensyvumas, atsiranda kitų simptomų: karščiavimas, pykinimas, virškinimo sutrikimai, sumažėjęs apetitas. Laiku negydant gali įvykti apendikso plyšimas ir pavojingos komplikacijos.
Tulžies pūslės akmenligė
Tulžies akmenys gali užkimšti tulžies latakus ir išprovokuoti staigų, stiprų, duriantį skausmą pilvo centre ar dešinėje viršutinėje dalyje, kartais skausmas plinta į nugarą ar petį, dažnai būna pykinimas. Dažniausiai akmenys pasišalina natūraliai, tačiau pasikartojančių ar stiprių simptomų atveju prireikia pašalinti tulžies pūslę.
Kasa ir uždegimas
Kasoje (organas po skrandžiu) besivystantis uždegimas - pankreatitas - sukelia varginantį, intensyvų vidurinės pilvo dalies skausmą, kuris gali sklisti į nugarą. Be skausmo, pasireiškia viduriavimas, vėmimas, pilvo pūtimas. Pankreatito priežastys - alkoholis, tulžies akmenys, traumos, kai kurios infekcijos ar vaistai.
Žarnyno nepraeinamumas
Užsikimšus žarnynui, papildomai jaučiamas stiprus pilvo pūtimas, pykinimas ar vėmimas, staigiai padažnėja spazminiai skausmai nuo bambos iki apatinės pilvo dalies. Priežastys - akmenys, žarnyno susiaurėjimas (adhezijos po operacijų), uždegiminės ligos, taip pat žarnyno navikai. Tokiais atvejais būtina neatidėliotina pagalba.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Kai skausmas aštrus, užklumpa netikėtai ar trunka ilgiau nei kelias dienas.
- Jeigu kartu kyla aukšta temperatūra.
- Jei prasideda nepaliaujamas vėmimas ar stiprus viduriavimas.
- Pasirodo kraujas vėmaluose ar išmatose.
- Atsirado pilvo skausmas po sužalojimo.
Jei dar neturite, įsigykite nėščiosioms skirtą prilaikantį diržą ir dėvėkite jį fizinio aktyvumo metu. Tai padės pilvo raumenims nešioti beaugantį vaikelį. Taip pat svarbus poilsis. Kitos pagalbos matyt nelabai yra.
Nėštumo metu, ypač antrojo trimestro pabaigoje (~25-28 savaitės), pilvui intensyviai augant, raumenims plečiantis, būsimųjų mamyčių bamba iššoka į priekį. Ši būklė - laikina, pagimdžius, gimdai ir pilvo sienai traukiantis, bamba vėl turėtų sugrįžti į pirminę būseną.
Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos - dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių.
Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje.
Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu.
Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei didindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę.
Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kur kas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu.
Gimdos leiomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.
Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų.
Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo.
Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys.
Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.
Nėštumo metu didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Pykina beveik iki 90 % nėščiųjų, o vemia apie 60 %. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 % moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 % nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Apie 40 % nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 % baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu.
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
