Jaunos mamytės dažnai pasiklauso, ar naujagimiai kvėpuoja. Kūdikis kvėpuoti mokosi dar būdamas mamos pilvelyje. Tiriant ultragarsu jau nuo 20 nėštumo savaitės galima stebėti vaisiaus kvėpavimo judesius.
Gimęs mažylis išmoksta kvėpuoti pats, tačiau tai nėra paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gimstant patiriami dirgikliai (šaltis, skausmas, lietimas), deguonies stoka organizme (perkirpus virkštelę) skatina pirmąjį naujagimio įkvėpimą. Išnešiotas sveikas naujagimis pirmąkart įkvepia per pirmąją gyvenimo minutę. Su pirmuoju riksmu mažylio plaučiai išsiplečia, jis pradeda kvėpuoti savarankiškai. Jeigu iki gimimo vaikelio plaučiai buvo užpildyti skysčiu, jam gimus palengva užpildomi oru, pasikeičia organizmo kraujotaka bei medžiagų apykaita.
Pirmaisiais mėnesiais kūdikis turi adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Prisitaikymas tiesiogiai susijęs su kvėpavimo tobulėjimu. Naujagimių medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiojo, todėl jam reikia daugiau deguonies, kuris į organizmą patenka dažniau kvėpuojant.
Verta žinoti, kad naujagimiui kvėpuojant juda pilvas. Norint sužinoti, kaip dažnai jis kvėpuoja, reikia uždėti ant pilvuko ranką ir paskaičiuoti, kiek naujagimis atlieka kvėpavimo judesių. Dažniausiai jis įkvepia ir iškvepia 40-60 kartų per minutę, šešių mėnesių kūdikio kvėpavimas jau retesnis - 35-40 įkvėpimų ir iškvėpimų per minutę, sulaukus metukų - apie 30 kartų. Kūdikiui augant kvėpavimas keičiasi į diafragminį.
Kūdikių kvėpavimo ypatumai
Nėra nė vienos mamytės, kuri nebūtų tikrinusi, kaip kvėpuoja jų mažylis. Kartais net veidrodėlį prideda prie nosytės, kantriai laukdamos, kol jis aprasos. Rūpestingoms mamytėms būtų pravartu žinoti, kad ateidamas į šį pasaulį mažylis atsineša visą komplektą įgimtų refleksų.
Kartais kūdikiai gąsdina tėvelius garsiai knarkdami naktį. Kvėpavimą reguliuoja kvėpavimo centras, esantis pailgosiose smegenyse. Jis subręsta pirmaisiais gyvenimo metais, todėl naujagimiams ir kūdikiams būdingas netolygus kvėpavimas (vadinamoji aritmija) ir trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai (apnėja).
Miego apnėja - tai būsena, pasireiškianti dažnais trumpalaikiais kvėpavimo sustojimais dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu. Pediatrai į tokius kvėpavimo netolygumus rekomenduoja žiūrėti rimtai, nes tuomet smegenims trūksta deguonies - tai gali kelti grėsmę kūdikio gyvybei.
Kad kūdikis „nepamirštų” ritmiškai kvėpuoti, jam apie tai reikia priminti švelniais prisilietimais, todėl kuo dažniau jį paglostykite ir priglauskite prie savo kūno. Jeigu mažyliui reikalinga pastovi kvėpavimo kontrolė, naudojami naujagimių kvėpavimo ir apnėjų registravimo monitoriai. Lietuvoje jais naudojamasi tik ligoninėse, o užsienyje jie dažni tėvelių pagalbininkai namie. Jų veikimo principas paprastas: jeigu mažyliui miego metu ar jam būdraujant kvėpavimas suretėja iki 10 kvėpavimo judesių per minutę, kvėpavimas sustoja ilgiau nei 12 sekundžių, pasigirsta tam tikras įspėjantis signalas arba užsidega indikatoriaus lemputė.
Kvėpavimo svarba vaikų vystymuisi ir sveikatai
Trejų-septynerių metukų vaikų kvėpavimas jau retesnis ir gilesnis. Kad pagerėtų širdies ir kvėpavimo sistemų būklė bei raumenų pajėgumas, kaulų būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos fiziologiniai rodikliai ir sumažėtų streso, nerimo bei depresijos simptomai, yra rekomenduojama:
- Vaikai ir paaugliai kasdien turi sukaupti mažiausiai 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Žodis „sukaupti“ atitinka šiuolaikinio sporto fiziologijos reikalavimus ir leidžia tas 60 min. fizinės veiklos išskaidyti į 2 kartus po 30 min., ar net 4 kartus po 15 min.
- Kad būtų gauta papildomos naudos sveikatai, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei 60 min. kasdien.
- Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė fizinė veikla. Kad padidėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi būti taikoma ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę!
Praktiniai patarimai vaikų fiziniam aktyvumui skatinti
Pedagogams ir sveikatos priežiūros specialistams, kaip padidinti vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą:
- Vaikai ir paaugliai privalo gerai suprasti ir įsisąmoninti fizinės veiklos teikiamą įvairiapusę naudą fizinei ir psichinei sveikatai.
- Vaikai ir paaugliai privalo žinoti ir suprasti fizinio aktyvumo rekomendacijas. Naudinga būtų supažindinti ir su suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Juk kartu gali mankštintis visa šeima. Taip bus lengviau ir greičiau pasiekti rezultatą.
- Naudodami įvairius fizinio aktyvumo dienynus, klausimynus ar programas, vaikai ir paaugliai padės sau, savo draugams ir net šeimos nariams geriau planuoti bei vykdyti savo fizinę veiklą.
- Didindami savo fizinį aktyvumą vaikai ir paaugliai turėtų lygiagrečiai trumpinti laiką, kai jie yra fiziškai pasyvūs (televizorius, kompiuteris, intelektiniai žaidimai ir kt.). Nerekomenduojama sėdėti ilgiau 3 valandas per dieną (turima omenyje namuose), nes mokykloje jau išsėdima apie 4-6 valandas!
- Vaikai ir paaugliai turėtų nusistatyti asmeninius realiai pasiekiamus fizinio aktyvumo tikslus. Asmeninis tikslas ar siekimas yra itin svarbus ir motyvuojantis aktyviai veiklai. Tuos tikslus reikėtų susirašyti kaip tam tikrą pasižadėjimą sau pačiam.
- Tėvai ir pedagogai turėtų visokeriopai skatinti vaikų bei paauglių savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis ir skatinti jų motyvaciją mankštintis. Visi vaikai ir paaugliai yra tinkami fiziniam aktyvumui, nors ne visi gali tapti sportininkais.
- Paauglių itin mėgstamas bendravimas su draugais puikiai gali būti derinamas su aktyviais žaidimais, pasivaikščiojimais, pasivažinėjimais ar kita fiziškai aktyvia veikla. Reikia tik noro ir šiek tiek išmonės.
- Pedagogai, treneriai ir kiti specialistai turėtų sukurti įvairių taisyklių ir paskatinimų sistemą, kuri padėtų siekti užsibrėžtų asmeninių tikslų. Tėvai irgi turėtų turėti tokią nuolat veikiančią paskatinimų bei pagyrimų sistemą. Galų gale tėvai gali skatinti savo vaikus kokiais vertingais pirkiniais. Pavyzdžiui, naujais sportbačiais, sportiniu kostiumu, nauju geru kamuoliu, ausinukais ir pan.
- Jeigu šeima turi galimybę, galima nupirkti šiuolaikinį žingsniamatį (ar net kelis - visiems šeimos nariams), kuris dar tiksliau įvertins kasdienį fizinį aktyvumą.
- Reikėtų, kad vaikai ir paaugliai naujai pažvelgtų į paprastus namų ruošos ir ūkio darbus. Tai tikrai nėra jų mėgstamas užsiėmimas, bet ši veikla padidina bendrąjį dienos fizinį aktyvumą. Tuo pačiu greičiau bei geriau padaromi visi darbai namuose ir šeima turi daugiau laisvo laiko, kurį gali skirti aktyviam laisvalaikiui.
- Vaikai ir paaugliai galėtų tapti aktyviais televizijos žiūrovais. Laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, galima panaudoti naudingai savo sveikatai. Taip elgiasi kai kurie suaugusieji. Žiūrint televizorių galima atlikti kokius nors nesudėtingus fizinius pratimus: maigyti rankomis ar keliais minkštą kamuolį, tampyti elastingą gumą, daryti pritūpimų serijas, stovėti ant pusiausvyros treniruoklio, kilnoti svarmenis, minti treniruoklio dviračio pedalus ir pan.
- Jeigu vaikas ar paauglys turi noro ir yra tokia galimybė, pirmas darbas ryte turėtų būti individuali nesudėtinga mankšta su kvėpavimo ir raumenų tempimo pratimais.
- Skatinant vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą išskirtinį dėmesį būtina skirti jų fizinio aktyvumo kompetencijų ugdymui ir veiklos autonomijai.
Fizinio aktyvumo svarba onkologijoje: kaulų lūžių ir limfedemos prevencija bei gydymas
Svarbiausi fizinį aktyvumą slopinantys veiksniai
Svarbiausi neigiami veiksniai, kurie trukdo sėkmingai plėtoti vaikų fizinį aktyvumą:
- Pasirinkta (ar suaugusiųjų parinkta ir brukama) fizinė veikla nėra maloni ir įdomi.
- Fizinio aktyvumo neskatinanti, nemotyvuojanti ar net jį neigiamai vertinanti vaiko šeima.
- Asmeniškai svarbių ir sektinų autoritetų iš suaugusiųjų ar iš bendraamžių tarpo trūkumas.
- Socialinė ir ekonominė aplinka, neskatinanti fizinio aktyvumo.
- Mokytojų, mokyklos administracijos ir visuomenės sveikatos specialistų žema kompetencija: pagarbos iš trenerių ar mokytojų stoka, žemas fizinio aktyvumo reitingas palyginti su kitais mokykloje dėstomais dalykais, nuolat atliekama nuobodi, vienpusiška fizinė veikla, dažnas tų pačių pratimų ar žaidimų kartojimas (pavyzdžiui, nuolat žaidžiamas kvadratas ar krepšinis), paskatų trūkumas pasirenkant fizinio aktyvumo rūšį ar siekiant asmeninių rezultatų, fizinis aktyvumas naudotas kaip fizinė ar emocinė bausmė ir pan.
- Nėra galimybės naudotis tinkamais sporto įrengimais, salėmis ir įrankiais po pamokų, gyvenamojoje vietoje. Aplinka nepritaikyta fiziniam aktyvumui.
- Asmeninis vaiko suvokimas, kad fizinės veiklos rezultatai ar įgūdžiai yra jam nepasiekiami (per sudėtinga veikla, veikla neatitinka asmeninės raidos ar per aukšti pedagogų, trenerių, ypač tėvų reikalavimai). Nepasitenkinimo savimi ar nusivylimo jausmas, savirealizacijos trūkumas.
Sunegalavus vaikui tėvams dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į medikus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite nuspėti reakcijas, kurias jam sukelia įvairios ligos, taigi nuojauta padės jums suprasti, ar vaikui sunkus negalavimas ir apsispręsti.
- Kūdikiui aukšta temperatūra (didesnė kaip 38,6 laipsnių).
- Atminties sutrikimai (vaikas neprisimena, kur jis yra, kuri šiandien diena ir tt.).
- Buvo ir pasikartojo traukuliai.
- Ūmus galvos, krūtinės arba pilvo skausmas, kuris stiprėja pastarąsias dvi valandas.
- Sustingęs ir skaudamas kaklas, vaikas negali palenkti į priekį galvos tiek, kad smakru galėtų pasiekti krūtinę (meningito tikimybė).
- Vaiką išbėrė plokščiomis violetinėmis dėmėmis, kartais iškylančiomis virš odos paviršiaus (meningito tikimybė).
- Paraudo ir patino aplink akis. Tai gali būti alerginė reakcija.
- Įtariate, kad vaikas apsinuodijo chemine medžiaga ar vaistais.
- Vaikas nusidegino: nusiplikė karštu skysčiu, cheminių medžiagų pateko ant odos arba į akis.
