Žaidimas yra glaudžiai siejamas su vaiko asmenybės visapusišku ugdymu ikimokykliniame amžiuje: jo fizinių ir psichinių galių lavinimu, naujų žinių ir įgūdžių įgijimu bei plėtojimu, elgesio korekcija, vertybių įsisavinimu, gyvenimiškos patirties, įsijaučiant į skirtingus žaidėjų socialinius vaidmenis, įgijimu. Tinkamai parinktu ar spontanišku žaidimu jau nuo ankstyvojo amžiaus yra ugdomi vaiko socialiniai gebėjimai, įgyjama ankstyvosios socialinės patirties, nuo kurios ateityje priklausys vaiko sėkmė mokykloje, bendravimas su kitais žmonėmis. Šiame kontekste žaidimą galima laikyti pagrindiniu vaiko ankstyvosios socializacijos veiksniu.
Ankstyvajame amžiuje vaiko socialinis mokymasis vyksta kasdienėse patirtyse - žaidžiant, bendraujant, sprendžiant nesutarimus ir ieškant savo vietos grupėje. Kai vaikas jaučiasi emociškai saugus, priimtas ir palaikomas, jis natūraliai pradeda domėtis ne tik aplinka, bet ir kitais vaikais. Socialiniai įgūdžiai nėra įgimti. Jie formuojasi palaipsniui, per patyrimą, stebėjimą ir bandymus. Vaikai mokosi suprasti, kad šalia yra kitas - su savo norais, emocijomis ir ribomis. Po adaptacijos ir savarankiškumo augimo etapo vaiko dėmesys vis dažniau krypsta į bendraamžius. Konfliktai ankstyvajame amžiuje nėra neigiamas reiškinys - tai natūrali socialinio mokymosi dalis. Socialinių gebėjimų ugdymas vyksta ne atskirose pamokose, o kasdienėse situacijose. Ankstyvajame ugdyme žaidimas yra pagrindinė socialinio mokymosi forma. Kad socialiniai įgūdžiai galėtų augti, būtina aplinka, kurioje vaikas jaučiasi saugus reikšti save. Įvairios veiklos zonos, atviros priemonės ir galimybė dirbti mažomis grupėmis sudaro sąlygas vaikams natūraliai bendrauti, stebėti vieniems kitus ir mokytis per patirtį.
Vaiko socialinis ugdymas nesibaigia darželyje. Socialiniai įgūdžiai formuojasi ten, kur vaikas jaučiasi saugus, matomas ir vertinamas. Neatsiejama vaiko veikla, jo gyvenimo forma vaikų darželyje - žaidimai, kurie turi didelę svarbą ankstyvame amžiuje. Kartais, ugdydami mažąjį žmogų, tai pamirštame. Žaidimas - vienas iš pagrindinių būdų vaikams ugdytis ir vystytis, padedantis mažiesiems išmokti naujų dalykų, tobulinti motoriką, kūrybiškumą, socialinius įgūdžius ir emocinę raidą. Žaidimas išmoko vaikus bendrauti su kitais, bendradarbiauti, dalintis ir išreikšti savo jausmus. Žaisdami vaikai lavina savo fantaziją, gali įsijausti į įvairias vaidmenų žaidimo situacijas arba kurti savo žaidimus, susipažinti su taisyklėmis, sekti instrukcijas ir mokytis iš savo klaidų. Taip pat žaidimai stiprina problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą, yra puikus būdas vaikams išreikšti fizinę energiją, išlaisvinti stresą ir skatinti fizinį aktyvumą. Žaisdami vaikai įgyja kompetencijų, reikalingų sėkmingam mokymuisi mokykloje. Visa tai rodo, kad žaidimas yra ne tik malonus laiko praleidimo būdas, bet ir svarbi veikla, kuri padeda darželyje vaikams ugdytis, vystytis ir augti, tobulėti ir linksmai praleisti laiką.
Tyrimu nustatyta, kad žaidimas yra svarbus vaikų gebėjimams ugdyti, tačiau ryškiausiai pedagogių nuomonės išsiskyrė dėl socialinių ir pažintinių gebėjimų ugdymo galimybių žaidimais. Žaidimą sėkmingai galima taikyti vaikų tarpusavio santykių plėtotei, bendravimui su suaugusiaisiais skatinti. Žaidimas padeda stiprinti vaikų savireguliacijos ir savikontrolės įgūdžius, yra svarbus emocijų suvokimui ir raiškai. Mažiausiai, pedagogių nuomone, žaidimas tinka vaiko savivokos ir savigarbos gebėjimams ugdyti.
Žaidimų rūšys vaikų socialinių įgūdžių ugdymui
- Kūrybiniai žaidimai.
- Išmanieji žaidimai (kompiuteriai, išmaniosios lentos, ekranai, edukacinės bitutės - robotukai „Bee-bot“, „Qobo“ sraigės, interaktyviosios grindys ir smėlio dėžė). Šios technologijos padeda vaikams mokytis žaidžiant: skaičiuoti, rašyti, spręsti iškilusias problemas, kliūtis. Tai -pradmenys į programavimo pasaulį. Šiuolaikiniame technologijų amžiuje jau nebeišsiverčiame be technologijų.
- Sportiniai žaidimai.
- Eduukaciniai žaidimai.
- Strateginiai žaidimai.
- Vaizduotės žaidimai: vaidmenų žaidimai, kuriuose vaikai mokosi įsijausti į skirtingus vaidmenis ir kurti savo istorijas, improvizuoti bet kokia tema. Tai gali būti lėlės, žaisliniai automobiliai, teatriniai vaidybiniai kostiumai ir kt.
Vienas patrauklus ir naudingas žaidimas su ugdytiniais, kuris gali būti įdomus ir mokytojui, yra „Paslėptas talentas“. Šis žaidimas skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir savivertę. Norint žaisti šį žaidimą, paruoškite popieriaus lapus ar korteles, ant kurių bus užrašyti ar iliustruoti skirtingi talentai, gebėjimai (pavyzdžiui, dainuoti, piešti, šokti, kalbėti viešai ir t. t.). Taip pat paruoškite skrynelę, kurioje bus laikomi lapeliai su talentais. Susirinkite su ugdytiniais ir paaiškinkite žaidimo taisykles. Kiekvienas ugdytinis išsitraukia vieną talento kortelę iš skrynelės, bet ją paslepia nuo kitų. Vaikai gali užduoti klausimus, kurie padėtų atspėti, koks talentas yra paslėptas. Pavyzdžiui, jei talentas yra dainuoti, ugdytinis gali paimti mikrofoną ir pradėti dainuoti mėgstamą dainą. Kitų žaidimo dalyvių užduotis yra atspėti, koks talentas yra paslėptas. Kai talentas yra atspėtas, vaikas gali parodyti savo gebėjimą ar talentą visiems kitiems. Tai skatina pasitikėjimą savimi, bendradarbiavimą. Po kiekvieno atspėjimo ir talento pasirodymo, galite surengti trumpą diskusiją apie tai, kaip ugdytiniai tuo metu jautėsi. Atrodo paprastas žaidimas, bet jis padės vaikams suprasti savo vertę ir palaikys jų emocinį bei socialinį vystymąsi.
Socialiniai įgūdžiai yra kaip raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. „Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius“, - pažymi „Vitlio darželio“ psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. „Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas. Tai prisideda prie jų gebėjimo kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.”
Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia: „Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas“ ar „pardavėjas“, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę“, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius. Be to, „Ramiosios zonos“, kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas.
Baltrūnaitė pasakoja, kaip darželio pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Psichologės-psichoterapeutės teigimu, auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi“, vietoj „tu blogas“, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP“. Baltrūnaitės teigimu, socialiniai įgūdžiai, tokie kaip emocijų raiška, konfliktų sprendimas, bendravimas, bendradarbiavimas ir kt. „Tyrimai rodo, kad ikimokykliniame amžiuje išmokti konfliktų sprendimo įgūdžiai turi ilgalaikį poveikį vaikų socialinei ir akademinei sėkmei. Ekspertė prideda, jog tam, kad vaikas nesielgtų netinkamai, jam nepakanka žinoti, kad toks elgesys yra netinkamas. Vaikas turi žinoti ir turėti galimybę išbandyti pageidaujamą bei tinkamą elgesį. Kai suteikiame vaikui grįžtamąjį ryšį, kad jis gali ir jam sekasi, didėja tikimybė, jog jis kartos tą elgesį.
Pasak E. Baltrūnaitės, „Vitlio darželyje“ tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą. „Pedagogai reguliariai informuoja tėvus apie vaiko pasiekimus, tokius kaip susitarimų laikymasis ir pagarbiai bendraujantis elgesys, ir kartu švenčiame šiuos pasiekimus. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, mes dalijamės informacija ir rekomendacijomis, kaip bendradarbiaujant pasiekti geresnių rezultatų“, - sako psichologė-psichoterapeutė. Vaiko poreikis bendrauti yra įgimtas - pasak pašnekovės, mokydamasis bendrauti bei būti su kitais žmonėmis ir skirtingose aplinkose vaikas plečia savo socialinio bendravimo patirtis, per tai patiria tapatumo jausmą, susiformuoja jo asmenybė.
Stalo žaidimai socialiniams įgūdžiams ugdyti
Edukaciniai stalo žaidimai padeda vaikams lavinti pagrindinius įgūdžius, tokius kaip koncentracija, socialiniai gebėjimai ir loginis mąstymas, tuo pačiu suteikdami smagų laisvalaikį. Žaidimai ne tik lavina pažintinius gebėjimus, bet ir ugdo socialinius įgūdžius. Edukaciniai stalo žaidimai yra puiki priemonė, padedanti ikimokyklinio amžiaus vaikams tobulėti. Šie žaidimai pritaikyti 3-6 metų vaikams, jų taisyklės lengvai suprantamos, o žaidimo trukmė - nuo 10 iki 30 minučių. Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausiai tinka žaidimai, kurių raundai trunka 15-20 minučių. Tokia trukmė padeda išlaikyti jų dėmesį. Svarbu, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis.
Renkantis stalo žaidimą ikimokyklinio amžiaus vaikui, svarbu atsižvelgti į jo ugdymo poreikius ir gebėjimus. Nors žaidimų pakuotėse nurodytas rekomenduojamas amžius gali būti naudingas, svarbiau įvertinti vaiko individualius gebėjimus. Pradėkite nuo paprastų žaidimų ir, kai vaikas įgis daugiau patirties, pereikite prie sudėtingesnių. Rinkitės žaidimus, kuriuos galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus. Žaidimo komponentų kokybė yra itin svarbi. Geras edukacinis žaidimas turėtų lavinti įvairius įgūdžius, tokius kaip smulkioji motorika, loginis mąstymas, atmintis, kalba, skaičiavimo gebėjimai bei spalvų ir formų atpažinimas. Tačiau svarbiausia, kad žaidimas būtų įdomus ir įtraukiantis. Kooperaciniai žaidimai, kuriuose visi žaidėjai siekia bendro tikslo, yra puikus pasirinkimas. Edukaciniai stalo žaidimai yra puikus būdas įtraukti mokymąsi į kasdienį šeimos gyvenimą. Jie padeda vaikams mokytis, tobulėti ir kartu smagiai praleisti laiką. Norint, kad žaidimai būtų naudingi, svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Taip pat verta paminėti, kad konstruktoriai ir kiti lavinamieji žaislai skatina vaikų kūrybiškumą, ugdo gebėjimą susikaupti ir didina pasitikėjimą savimi.
Konkretūs žaidimų pavyzdžiai
- Cross Clues - tai žodžių asociacijų žaidimas, kuris padeda vaikams lavinti bendravimo įgūdžius ir dirbti komandoje. Žaidimo tikslas - tinkamai sudėlioti žodžius į tinklelį, naudojant užuominas. Žaidimas skirtas vaikams nuo 7 metų, jį gali žaisti 2-6 dalyviai. Šis žaidimas puikiai iliustruoja, kaip bendradarbiavimas gali padėti gerinti socialinius įgūdžius.
- Quirky Circuits - tai kooperacinis žaidimas, kuris supažindina vaikus su programavimo pagrindais ir tuo pačiu ugdo jų bendravimo bei planavimo įgūdžius. Žaidimo tikslas - komandoje dalytis idėjomis ir kartu spręsti programavimo užduotis.
- Lėlių teatras - tai veikla, kurioje vaikai kuria istorijas ir jas vaidina naudodami lėles. Šis žaidimas padeda vaikams išreikšti emocijas per vaidmenis.
- APLI EMOTIONS - tai kortelių žaidimas, padedantis vaikams mokytis atpažinti, įvardyti ir suprasti emocijas.
- „Kas dingo?“ - tai įdomus atminties ir stebėjimo žaidimas, kuris padeda lavinti dėmesį ir bendravimo įgūdžius. Šis žaidimas ne tik stiprina atmintį, bet ir skatina socialinį bendravimą.
- Colorama - spalvingas žaidimas vaikams nuo 3 iki 6 metų, kuris per žaismingą veiklą padeda pažinti spalvas ir formas. Žaidimo lenta turi 18 spalvotų laukelių. Žaidėjas meta spalvų kauliuką, ieško atitinkamo laukelio ir deda žetoną. Colorama puikiai tinka tiek žaidimams namuose, tiek darželyje. Nors žaidimas sukurtas savarankiškai veiklai, pradžioje gali praversti suaugusiojo pagalba.
- „Skaičių Nuotykiai“ - tai stalo žaidimas, skirtas 4-6 metų vaikams, padedantis pažinti skaičius ir suprasti pagrindinius matematikos veiksmus. Žaidimo eiga paprasta: žaidėjai meta kauliuką ir juda per skaičių takelį. Šis žaidimas puikiai tinka tiek individualiam, tiek grupiniam žaidimui. Jis skatina vaikų matematikos gebėjimus ir padeda lengviau įsisavinti pagrindinius skaičiavimo principus.
- „Abėcėlės Kelionė" - tai stalo žaidimas, skirtas padėti vaikams lavinti ankstyvuosius raštingumo įgūdžius. Žaidimas vyksta lentoje, kurioje kiekvienas laukelis pateikia užduotį.
- Loginio Mąstymo Labirintas yra stalo žaidimas, kuris padeda vaikams mokytis per žaidimą ir lavina jų mąstymo gebėjimus. Žaidime yra skirtingi sudėtingumo lygiai ir įvairios užduotys, todėl jį galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus. Žaidžiant su vaiku, svarbu atsižvelgti į jo tempą ir palaipsniui didinti užduočių sudėtingumą. Žaidimą galima praturtinti komandinėmis užduotimis ir naujomis taisyklėmis, kurios padėtų lavinti socialinius ir emocinius įgūdžius.
- Žaidimas Vyksta Ratu - kiekvienas dalyvis atlieka socialines užduotis, kurios gali būti pritaikytos pagal vaikų amžių ir gebėjimus. Suaugusieji gali įtraukti įvairius iššūkius ar užduotis, kad žaidimas būtų įdomesnis. Namų aplinkoje šis žaidimas ne tik padeda lavinti socialinius įgūdžius, bet ir stiprina šeimos tarpusavio ryšius. Žaidimas skirtas 3-6 metų vaikams, tačiau užduotis galima pritaikyti įvairiam amžiui, keičiant jų sudėtingumą. Šis žaidimas puikiai tinka tiek individualiam, tiek grupiniam darbui. Vaikai gali dalintis idėjomis ir kurti bendrus projektus, o tai skatina jų socialinius ir kūrybinius gebėjimus. „Gamtos Tyrinėtojai“ yra puikus pasirinkimas tiek individualiam, tiek grupiniam mokymuisi. Šis žaidimas ne tik skatina domėtis gamta, bet ir ugdo pagarbą aplinkai per žaidimą.
Pedagogo vaidmuo ugdant socialinius įgūdžius per žaidimus
Stebėti ir fiksuoti vaikų žaidimus darželyje yra naudinga, norint gauti informaciją apie ugdytinių vystymąsi, socialinius įgūdžius ir pomėgius. Naudinga - fotografuoti ar filmuoti, jei ugdytinių tėvai su tuo sutinka. Tai padės jums išsaugoti vaizdinę informaciją apie tai, kaip vaikai žaidžia ir bendrauja. Galite susitarti su kolegomis, kurie dirba jūsų grupėje, dėl specialių stebėjimo laikotarpių, kad ir jie stebėtų vaikų žaidimus bei fiksuotų pastebėjimus. Tai gali būti naudinga, norint gauti išsamesnę informaciją apie vaikų elgesį ir vystymąsi. Svarbu prisiminti, kad stebėjimas turėtų būti atliekamas atsargiai, atsižvelgiant į vaikų privatumą. Stebėjimas turėtų būti naudojamas kaip priemonė gauti informaciją apie vaikų vystymąsi ir jų poreikius.
Drauge su ugdytiniais turi mokėti žaisti ir jų mokytoja. Pedagogo tikslas - išmokyti vaikus žaisti savarankiškai, renkantis žaidimo kryptį, stilių ir priemones. Keletas idėjų ir pastebėjimų, kaip įsijausti į vaikų žaidimą suaugusiems: būkite atviri, empatiški ir pasinerkite į vaiko pasaulį, supraskite vaiko mintis, jausmus ir įsijauskite į jo fantazijas. Leiskite vaikui būti žaidimo vadovu, bet tuo pačiu nukreipkite žaidimo eigą jums palankia kryptimi. Dėmesingai klausykite ir bendraukite su vaiku, nes išgirsti vaiko idėjas ir nuomones yra labai svarbu. Bendraukite su juo, klausykite jo pasakojimų ir įsitraukite į dialogą. Pasitelkite kūrybiškumą ir leiskite sau prisidėti prie žaidimo. Galite sukurti naujus veikėjus, istorijas arba papildomus žaidimo elementus. Bandykite prisitaikyti prie vaiko žaidimo stiliaus. Jei vaikas mėgsta judėti ir bėgioti, būkite aktyvūs ir dalyvaukite judrioje veikloje. Jei vaikas mėgsta kurti ir konstruoti, būkite kūrybingi ir padėkite jam įgyvendinti idėjas. Nenustebkite ir nebūkite pernelyg kritiški. Vaikų žaidimai dažnai yra fantazijos ir netikro pasaulio dalis. Būkite atviri ir nekritikuokite vaiko idėjų ar veiksmų. Prisiminkite savo vaikystę, leiskite sau atsipalaiduoti ir mėgautis žaidimu, pasidžiaukite bendravimu su vaikais. Svarbiausia - parodyti vaikui, kad esate susidomėję ir norite dalyvauti jo žaidime. Prisitaikykite prie vaiko poreikių. Norėdami paskatinti vaikus žaisti, palikite jiems laisvę ir erdvę savarankiškam žaidimui. Būkite pavyzdžiu ir parodykite vaikams, kaip smagu žaisti. Paskatinkite vaikus žaisti žaidimus, kurie skatina fizinį aktyvumą. Žaidimas yra neatsiejama vaikų darželio dalis, kuri padeda vaikams vystytis ir mokytis per patirtį. Tai suteikia jiems galimybę išreikšti savo kūrybiškumą, mokytis bendradarbiauti ir plėtoti svarbius gyvenimo įgūdžius, kurie vaikui padės ateityje mokykloje bei gyvenimiškose patirtyse. Mokytojui žaidimai - puiki galimybė geriau pažinti savo vaikus, parinkti jų gebėjimų lavinimui tinkamus būdus bei metodus.
Svarbu yra pedagogo emocinė kompetencija, jos tobulinimas ir gebėjimų perdavimo kultūra, ugdant vaikų emocinį intelektą. Darželio aplinka - puikus išorinio pasaulio atspindys. Darželyje mažylis bendrauja su įvairaus amžiaus vaikais bei suaugusiais, todėl natūralu, kad kyla nesusipratimų.
Šeimos vaidmuo ugdant socialinius įgūdžius
Šeima yra lemiamas asmenybės formavimo veiksnys, nes emocinį stabilumą, pasitikėjimą savimi užtikrina šeima ir stiprūs tarpusavio ryšiai. Šeima - pirmoji aplinka, kurioje vaikas susipažįsta su emocijomis. Bendraudami su tėvais, vaikai mokosi reikšti emocijas, suprasti savo ir kitų jausmus. Dalinkitės savo išgyvenimais ne tik su vaiku, bet ir su kitais šeimos nariais. Paaiškinkite vaikui, kas nutiko ir kodėl taip jaučiatės, kad jis nesijaustų kaltas dėl jūsų prastos savijautos. Vaikui diegiamas supratimas, kad dalintis jausmais yra normalu, priimtina ir saugu. Domėkitės vaiko jausmais. Atkreipkite dėmesį į vaiko jausmus, rodykite nuoširdų susidomėjimą jais. Klauskite vaiko, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Jeigu vaikas mažas - paprašykite nupiešti, tai ką jis jaučia. Žinojimas apie tėvų susidomėjimą skatina vaiko atvirumą ir stiprina tarpusavio santykius. Gerbkite vaiko jausmus. Vaikas turi teisę išgyventi tokius jausmus, kokius jis jaučia. Artimi santykiai su tėvais teikia vaikui saugumo bei pasitikėjimo jausmą, geresnį savęs ir aplinkinių supratimą.
Leiskite vaikui pačiam spręsti savo problemas. Suteikite galimybes jam susidurti su sunkumais, padėkite juos suprasti ir spręsti (pvz., skatinkite prieiti prie kitų vaikų, pradėti kartu žaisti). Siekite, kad vaikas išmoktų pats tvarkytis su savo problemomis. Neaiškios situacijos baugina, tačiau kiekvienas sunkumų įveikimas suteiks vaikui daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos. Pavyzdinės istorijos yra geriausias šito įgūdžio formavimo būdas. Vaikas išmoksta apie savo sunkumus ar rūpesčius galvoti tikroviškai, jeigu mato teisingą ir tinkamą suaugusiųjų pavyzdį.
Optimizmas - depresijos ir menkų pasiekimų priešnuodis. Tai daugiau negu teigiamas mąstymas, tai teigiamo mąstymo įprotis. Šis įprotis gali būti tam tikras imunitetas prieš daugybę gyvenimo sunkumų. Pirmiausiai reikia vaiką mokyti atskirti optimistines ir pesimistines mintis. Optimistas mano, kad teigiamus, laimingus įvykius paaiškina nuolatiniai ir prasiskverbiantys dalykai. Optimistas įsipareigoja, kad tie geri dalykai nutiktų. Jei nutinka kas nors bloga, jis mano, kad tai laikina ir būdinga tik tai situacijai, ir ar jis tą situaciją sukėlė. Pesimistui viskas vyksta atvirkščiai, jis kaltina save ir kitus, ir mano, kad geri dalykai yra laikini. Mokslininkai yra įrodę, kad loginis protas gali būti „apmokytas“ valdyti emocinį protą. Galvokite, kaip kritikuojate vaikus. Pirmoji kritikos taisyklė - TIKSLUMAS. Antra taisyklė - aiškintis problemą tikroviškai. Pirmas daugelio pažintinių įgūdžių formavimo būdų yra pagalba vaikui mokytis atskirti save nuo turimos problemos. Antras būdas - perkelti problemą iš savo gyvenimo, pasitelkus pasakojimą, didinti atstumą tarp vaiko ir problemos.
Humoras užima labai svarbią vietą EQ raidai. Jau nuo pirmųjų savaičių kūdikis turi humoro jausmą, nuo 6 savaičių, galima su vaiku žaisti slepiant veidą, kutenant, ir jis reaguoja juoku. Tikrasis humoras atsiranda antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas ima suprasti simbolinę žodžių ir daiktų esmę. Ugdant EQ, humorą galima pasitelkti kaip būdą nukreipti dėmesį nuo iškilusios problemos. Humoras padeda vaikui tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu. Skatinkime vaikus juokauti ir pastebėti humorą net kebliose situacijose. Savo juokais jie perteikia pomėgius bei antipatijas ir gali išreikšti teigiamus ir neigiamus jausmus. Lengviausias būdas paskatinti vaiko humorą, tai žaidimas.
Vaikų draugystės formavimosi etapai
- Egocentrinė pakopa. 3-7 m. Geriausias draugas šiuo laikotarpiu yra arčiausiai gyvenantis vaikas. Uždarus, vienišius vaikus reikia supažindinti su panašaus amžiaus vaikais ir mėgstančiais tą pačią veiklą.
- Poreikių patenkinimo etapas. 4-9 m. Šiuo laikotarpiu vaikas renkasi tuos draugus, kurie tenkina jų poreikius, pvz.: dalinasi žaislais. Palaikykite vaiko pasirinkimą, papasakokite apie savo draugus ir patirtis, mokėkite išklausyti vaiko apie jo draugus, neskubėkite kritikuoti ar blogai kalbėti apie jo draugus.
- Abipusiškumo etapas. 6-12 m. Čia būdingas lygybės poreikis. Svarbiausia šioje stadijoje palikite savo jausmus ir nuomonę apie vaiko draugus sau, stebėkite iš šalies, svarbiausia komunikuoti su savo vaiku.
- Intymumo pakopa. 9-12 m.
- Dalyvavimas grupėje. Negalite priversti vaiko žaisti su kitais vaikais, tačiau galite parodyti pavyzdį, kad jums dalyvavimas yra svarbus.
Elgsena yra svarbi. Kartelė nuolat turi kilti. Jokiomis aplinkybėmis nepakęskite netoleruotino, nepagarbaus, grubaus elgesio. Jokių išlygų. Sukurkite taisykles, kurios yra pildomos ir kurių turi laikytis visi: pasisveikinti, padėkoti, paspausti ranką svetimam žmogui sveikinantis ir pan. Kai geros manieros taps prioritetu, skatinkite teigiamą elgesį pagyrimu, pritarimu.
Savęs motyvavimas ir pasiekimų įgūdžiai
- Sėkmės lūkesčiai. Motyvuoti vaikai tikisi sėkmės ir nesunkiai nusistato tikslus. Nemotyvuoti tikisi šiokios tokios sėkmės ir nusistato žemiausio lygio tikslus, kuriuos pasiekę nesijaučia smagiai. Vaikų lūkesčiai dėl savo pasiekimų prasideda namie. Lūkesčiai nedaug ką reiškia, jeigu tėvai neugdo vaikų vertindami mokymosi. Pagyros turi būti labai atsargios ir pagrįstos.
- Meistriškumas. Suteikdami vaikams galimybę nusistatyti savo tikslus, labai padeda jiems išsiugdyti tokią kontrolę, kuri yra svarbus motyvavimo veiksnys ir viena iš skiriamųjų daug pasiekiančių žmonių savybių. (pvz.: taupyti labai norimam dviračiui). Tėvų klaida daugiau duoti vaikui ir kuo mažiau reikalauti.
- Savęs vertinimas. Geras pavyzdys, namų darbų ruoša, kai tėvai pirmiausia paprašo vaiko įsivertinti savo atliktą darbą, o po to vertina (tikrina) patys ir sulygina rezultatus. Taip pat reikia mokyti vaiką susidėlioti savo darbus ir tikslus, planuojant laiką, išteklius. Kai vaikas gebės paskirstyti savo laiką, bus daug lengviau siekti tikslų ir atlikti visus darbus, tuo pačiu ir pailsėti. Pirmieji planai turi būti suskirstyti į mažus žingsnelius. Tai labai aktualu SUP vaikų ugdymui. Išmokyti vaiką laiko valdymo įgūdžių galima net anksčiau nei pažinti laikrodį. Laiko valdymo įgūdžiai padeda vaikams išmokti ko nors siekti, aktyvindami naująją žievę. (pvz.: dirbome sunkiai, bet buvo smagu ir niekas net nepajautė, kiek daug ir kaip greitai prabėgo laikas). Todėl EQ įgūdžių, siejamų su motyvacija ir pasiekimu, vaikas gali mokytis per jo mėgiamą veiklą. Vaikai daug greičiau ir geriau įsimena tuos dalykus, kurie yra susiję su jų gyvenimu.
- Nesėkmės ir jų nugalėjimas. Daugelis šių laikų vaikų nemokomi pakęsti neigiamų jausmų, susijusių su nesėkme. Atidėliojimas yra priedanga bijant nesėkmės. Darbo vengimas, norint apsisaugoti nuo nesėkmės, yra būdingas daugumos užkietėjusių galimybių švaistytojų bruožas. Vaikai kartais griebiasi kraštutinių būdų, kaip susižalojimas, kad išvengti nesėkmės mokykloje. Reikia mokyti vaikus vertinti pastangas, ne tik rezultatą. Mokyti, kad sėkmė remiasi pralaimėjimu.
Kaip ugdyti vaikų jausmų raišką
Vienas paprasčiausių ir naudingiausių vaiko jausmų sritį ugdančių dalykų - emocinio žodyno turtinimas. Geras būdas sudaryti jausmų ir emocijų knygelę ar žurnalą, su tikromis žmonių nuotraukomis, paprašant vaikų apibūdinti, ką ir kaip tie žmonės jaučiasi. Aptariant jausmus reikia mokyti vaikus aktyvaus klausymo, kai formuojami kito asmens išklausymo įgūdžiai. Skatinkite vaikus išreikšti jausmus žodžiais kaip būdą tvarkytis su savo konfliktais bei rūpesčiais ir patenkinti poreikius. Labai svarbus yra neverbalinis komunikavimas ir jo supratimas. Kitaip negu žodinis elgesys, kuris prasideda ir baigiasi, nežodinis tęsiasi visą laiką. Žmogus visuomet komunikuoja kūno kalba ir veido išraiška, ar jis tai suvokia, ar ne. Neverbalinio komunikavimo galios supratimas gali padėti vaikui išsiugdyti lyderiavimo savybes, tapti tvirtu ir įsijausti į kitų žmonių poreikius bei sunkumus. Padėkite vaikui išsiugdyti gebėjimą suprasti emocinio komunikavimo atspalvius, mokymąsi jį skaityti neverbalinę jausmų kalbą. Toks paprastas dalykas, kaip vaiko dėmesio atkreipimas į laikyseną, kai jis sėdi suole, gali pagerinti mokytojo nuomonę apie jį. Emocinį komunikavimą taip pat perteikia kalbėjimo būdas. Kai kuriems vaikams reikia padėti suprasti, kad jausmus perteikia ir balso tonas, kalbėjimo greitis ir pan.
Jausmų valdymas
Dažniausiai emocinė problema, su kuria šiandien susiduria vaikai, yra susijusi su pykčio valdymu. Emocinis dvasios ir kūno gydymas. Kiekvienas suaugęs žmogus, kuris padeda vaikui įveikti emocinius sunkumus, turėtų į savo pastangas įtraukti ir kokią nors atsipalaidavimo formą. Mokant atsipalaiduoti... Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti. Piktas vaikas - tai lyg dramblys kambaryje - norisi jo nematyti, kuomet nežinai kaip tinkamai pasielgti. Tai tema aktuali tiek ugdytojams, tiek tėvams - intensyvios emocijos abejingų nepalieka. Nors pyktis yra reikalingas jausmas, vaikams gali tapti iššūkiu mokantis jį tinkamai išreikšti.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #socialiniu #igudziu #ugdymas

