Kostas Kaukas - žinomas Lietuvos rašytojas, žurnalistas ir redaktorius, gimęs 1928 m. sausio 28 d. Duselninkuose, Alytaus rajone. Eidamas 93-iuosius metus, 2020 m. rugpjūčio 7 d. jis paliko mus, tačiau jo kūrybinis palikimas gyvuos amžinai.
K. Kaukas 1939-1941 m. mokėsi Dubėnų (Alytaus r.) mokykloje. Vėliau, 1946-1949 m., jis lankė Vilniaus universiteto (VU) parengiamuosius kursus, o 1949-1954 m. studijavo VU Istorijos - filologijos fakultete, kur įgijo žurnalisto specialybę. Jau 1950 m. jis pradėjo savo profesionalią karjerą dirbdamas įvairiose laikraščių, televizijos ir radijo redakcijose.
1955 m. Kostas Kaukas baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Per savo ilgą ir vaisingą karjerą jis dirbo laikraščio „Tiesa“ redakcijoje, telegramų agentūroje ELTA, buvo Pabradės rajono laikraščio „Darbo žmogus“ redaktorius, Tauragės rajono laikraščio „Tarybinis valstietis“ korespondentas. Vėliau, 1974-1981 m., jis vadovavo Klaipėdos statybos montavimo organizacijos savaitraščio „Statybininko žodis“ redakcijai. Jis taip pat dirbo Lietuvos televizijoje ir radijuje, o 1990 m. - „Klaipėdos keleivis“ redakcijoje.
Nuo 1980 m. K. Kaukas buvo Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) narys. Jo kūrybinis kelias buvo itin turtingas - jis išleido daugiau nei penkiasdešimt knygų. Rašytojas garsėjo savo humoreskomis, feljetonais, satyriniais apsakymais ir tragikomiškomis apysakomis. Jo kūryba dažnai nagrinėjo visuomenės skaudulius ir nesklandumus, pateikdama juos subtilia, bet tiesia kritika.
Pirmoji Kosto Kauko knyga, satyrinių apsakymų rinkinys „Milžinų sąspyriai“, pasirodė 1975 m. Vėliau sekė tokie darbai kaip satyrinė apysaka „Didesnis už save“ (1980 m.) ir „Komunisto išpažintis“ (1989 m.). Jo humoreskų rinkiniai, tokie kaip „Tas ar ne tas“ (1991 m.), „Parazitologija“ (1992 m.), „Valdžios vyrai ir moterys“ (2000 m.), bei „Karalienės Mikaldos pranašystės pildosi - grožinė literatūra papjauta!“ (2007 m.), yra kupini satyros ir parodijos, atskleidžiančios visuomenės problemas.
Kaip rašoma LRS išplatintame nekrologe, K. Kaukas „rėždavo savo tiesą iš peties, ir jo juokas tikrai nebuvo mandagus pakikenimas“. Jis rašė „sopulio pilnu balsu“, nagrinėdamas skaudžias ir sudėtingas temas savo apysakose. Tai liudija tokie darbai kaip „Musei geriau“ (1988 m.), už kurią autorius 1989 m. buvo apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija. Taip pat svarbios jo apysakos „Mirusių pamokos“ (2001 m.), „Narkomano užrašai“ (2002 m.), „Kaifas - velnio dovana“ (2017 m.). Kostas Kaukas savo talentą skyrė ir vaikams, parašęs tokius kūrinius kaip „Žvėrių pamokos“ (1992 m.) ir „Baltųjų varnų eiguva“ (1997 m.).
Nepriklausomybės metus rašytojas pasitiko aktyviai dalyvaudamas Sąjūdžio veikloje, prisidėdamas prie naujos Lietuvos valstybės kūrimo.
Kostas Kaukas: bibliografija (dalinė)
| Pavadinimas | Metai | Žanras |
|---|---|---|
| Milžinų sąspyriai | 1975 | Humoreskos, feljetonai, satyriniai apsakymai |
| Didesni už save | 1980 | Satyrinė apysaka |
| Užterštas lizdas | 1983 | Satyrinės apysakos |
| Paklausk ąžuolą | 1984 | Apysaka |
| Musei geriau | 1988 | Tragikomiška apysaka |
| Šuniui reikia žmogaus | 1991 | Humoreskos |
| Komunisto išpažintis | 1991 | |
| Tas ar ne tas? | 1991 | Humoreskos, feljetonai, satyrinės apysakos |
| Parazitologija | 1992 | Atgimimo satyra ir publicistika |
| Šaukiantis tylėjimas | 1992 | Feljetonai ir novelės |
| Musei vis dar geriau | 1993 | Tragikom. nuotykių apysaka |
| Baltųjų varnų eiguva | 1997 | Apysaka |
| Paskutinis kaifas | 1997 | Tragikomiška apysaka |
| Sąjūdis Klaipėdoje | 1998 | Dokumentinė knyga (sudarytojas ir redaktorius) |
| Užu stalo - gaidys | 2000 | Satyros apie dabartį |
| Valdžios vyras, jo moterys ir draugai | 2000 | Dabarties parodijos |
| Mirusių pamokos | 2001 | Apysaka |
| Narkomano užrašai | 2002 | |
| Rekviem septyniems broliams | 2003 | Sakmė apie dabartį |
| Vai vai bam! | 2009 | |
| Šviesos link | 2010 | |
| Obuoliavimas su velniais | 2012 | Bolševikmečio vaizdai ir vaizdeliai |
| Pagiriamieji žodžiai asilams ir kvailybėms | 2012 | |
| Žemiškoji kankykla ir pragaro malonės | 2013 | Tragikomiškos apysakos metmenys |
| Laisvanoriška laisvūnų nelaisvė | 2013 | |
| Būdas Antano Terlecko ir jo kovos draugų | 2013 | |
| Gelbėkimės ir gelbėkime Europos Sąjungą | 2014 | Apybraiža (su D. Varkaliu) |
K. Kauko rašymo maniera dažnai artima publicistikai. Jo kūryboje ryškus pasakojimo intriga, dėmesys detalėms ir publicistinė retorika. Jis gilinosi į sustabarėjusią žmonių sąmonę, gynė žmogiškumą ir ieškojo teisybės gyvenime, savo satyriniais kūriniais, apysakomis ir apsakymais atskleisdamas aktualias socialines ir buitines problemas.
