Daug ir nuolat kalbama apie depresiją, tačiau retai susimąstoma, kad depresija gali sirgti ir vaikai. Atrodytų, ko gi liūdėti? Juk vaikystė nuolat asocijuojasi su vėjavaikiškumu, žaismingumu, lengvumo ir nerūpestingumo jausmais. Deja, taip nutinka ne visada, tuomet kalbame apie depresiją vaikų bei paauglių tarpe. Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos.
Depresija - rimta sveikatos būklė, kuri negydoma padidina būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių ateities depresijos epizodų riziką bei gali kelti rimtą savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę. Tačiau neretai vaikų depresija yra sunkiau atpažįstama arba neteisingai identifikuojama tiek artimųjų, tiek gydytojų. Patirtis rodo, kad dažnai vaikų depresija yra praleidžiama pro akis, kadangi vaiko patiriama būsena „nurašoma“ elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei. Nepasigilinama į vaiko gyvenimo patirtis, kurios neretai būna traumuojančios ir stipriai sukrečiančios. Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su ne pagal amžių sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų betarpiškai remtis, kuris padėtų ko-reguliuoti kylančias emocijas. Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios išbūti ir ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai, taip pat, gali susirgti depresija be akivaizdžios priežasties.
Vaikų ir paauglių depresija tyrėjus pradėjo dominti ne taip jau seniai, mat, ilgą laiką buvo manoma, kad depresija yra tik suaugusiųjų liga. Šiuo metu nebeabejojama, kad ne tik suaugę, bet ir paaugliai, vaikai ir netgi kūdikiai gali išgyventi depresines būsenas. Tyrimai rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje vyraujanti depresija dažnai išreiškiama ne subjektyviu kentėjimu, o labiau orientuota į išorę, pvz., vaikas būna irzlus ir piktas, o ne prislėgtai liūdnas. Depresijos simptomai paauglystėje taip pat gali būti maskuojami agresyviu elgesiu, dirglumu, bėgimu iš namų, mokyklos nelankymu. Depresyvūs vaikai ir paaugliai patiria elgesio problemų mokykloje, daro nemažai atsitiktinių klaidų, jie greitai pavargsta ir dėl šios priežasties nebegali baigti jiems skiriamų užduočių. Skirtingų autorių duomenimis, paauglių, pasižyminčių depresijos simptomais, mokymosi pasiekimai yra ženkliai prastesni nei jų bendraamžių, kurių nekamuoja depresinės būsenos. Paauglystės depresijoje itin pastebimas ir socialinis atsiribojimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų depresija dažnai reiškiasi nerimu, įvairiais somatiniais skundais, nenoru valgyti, miego problemomis. Pastarieji sunkumai dažnai kamuoja ir depresyvius paauglius. Tokiais atvejais jiems gali būti būdinga ankstyvoji (ilgai vakare negali užmigti), intervalinė (naktį dažnai pabunda) ar vėlyvoji nemiga (anksti pabunda ir nebegali užmigti). Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje, kaip ir suaugystėje, depresinę nuotaiką ir bejėgiškumo jausmus neretai lydi suicidinės mintys, suicidiniai planai ir net suicidiniai bandymai. Įvairūs autoriai nurodo, kad suicidiniai bandymai beveik 10 kartų dažnesni tarp paauglių, kuriems būdinga depresinė simptomatika.
Nors vaikystės depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška, kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni. Jie gali, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė. Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė. Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys - pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino jums nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.
Vaikų Depresijos Riziką Didinantys Faktoriai
- Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
- Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
- Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai (pvz. negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.).
- Jausmų skirstymas į blogus/gerus, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
- Genetinis polinkis į depresiją ar kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).
Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.
Kaip Atpažinti Vaikų ir Paauglių Depresiją?
Yra įprasta, kad kartais vaikai jaučiasi prislėgti, yra irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei jūsų vaikas serga depresija, jam gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti.
Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar jūsų vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija, tačiau, kad būtų diagnozuota depresija, reikalinga vaikų psichiatro ir psichologo išvada. Taigi, depresiją galima įtarti, jei jūsų vaikas skundžiasi:
- Liūdesiu ar slogia nuotaika (bent 2 savaites).
- Elgesio problemomis mokykloje.
- Dingusiu susidomėjimu dalykais, kurie visad patikdavo.
- Neryžtingumu, pasitikėjimo savimi stoka.
- Mažesniu bendravimu su draugais ir šeima.
- Tuštumos jausmu, negalėjimu jausti emocijų.
- Mintimis apie savižudybę arba savęs žalojimą.
- Iš tikrųjų žaloja save, pvz., rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t.
Taip pat, vertėtų susirūpinti, jei:
- Sutriko miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
- Kyla dėmesio koncentracijos problemų.
- Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis.
- Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
- Svorio pokyčiai.
- Pastebimi kiti fiziniai simptomai.
Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams.
Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresiją svarbu atmesti šias ligas.
Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija, kurios nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąją depresiją, tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.
Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais.
Kaip Padėti Vaikui ir Paaugliui, kuris Serga Depresija?
Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu, koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis. Padėti susigrąžinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančias suicidines mintis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.
Depresija vaikams ir paaugliams
Depresijos Diagnostikos Įrankiai ir Metodai
Depresijos diagnostika dažnai remiasi išsamia paciento istorija ir simptomų vertinimu. Psichodiagnostika yra išsamus procesas, naudojamas psichiatrų ir psichologų, siekiant įvertinti paciento mąstymo procesus ir emocinę būklę. Gydytojas psichiatras ar psichologas konsultacijos metu gali skirti atlikti šį ištyrimą, kuris yra neatsiejama bet kokio klinikinio vertinimo dalis. Psichodiagnostika yra itin svarbi priemonė, leidžianti psichikos sveikatos specialistams tiksliai diagnozuoti ir skirti individualizuotą gydymą, atsižvelgiant į kiekvieno paciento unikalius poreikius.
Klausimynai Depresijai Nustatyti: Aptarus jūsų nuotaiką, ir tai, kaip tai veikia jūsų gyvenimą, gydytojas gali užduoti specifinius klausimus, skirtus depresijai išsiaiškinti. Svarbu žinoti, jog gydytojo naudojamas inventorius ir klausimynai yra tik viena medicininės diagnostikos proceso dalis. Atsakant į testo klausimus, ne visiems lengva sąžiningai atsakyti į visus klausimus. Testą administruojantis asmuo norės atsakymų į klausimus apie depresiją ir nuotaiką, depresiją ir supratimą, fizinius aspektus, kaip energijos trūkumas, nereguliarus miegas ir seksualinės problemos.
Becko Depresijos Inventorius (BDI)
Beko depresijos instrumentas yra plačiausiai naudojamas depresijos simptomų sunkumui vertinti. Beko depresijos skalė (BDS), arba kitaip Beko depresijos inventorius (BDI), yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, skirtų depresijos sunkumui įvertinti. Beko depresijos aprašas-II (BDI-II; Beck et al., 1996) sudarytas iš 21 depresijos simptomus aprašančio teiginio. Šių simptomų patyrimą per paskutines dvi savaites prašoma įvertinti pagal 4 balų skalę nuo 0 iki 3. Dviejuose teiginiuose - 16 (Miego režimo pokyčiai) ir 18 (Apetito pokyčiai) - yra po septynis variantus, kurie taip pat vertinami nuo 0 iki 3. Maksimalus įvertis yra 63 balai, didesni balai rodo stipriau išreikštą depresiją.
Bendras rezultatas interpretuojamas taip:
- 0-10: Minimali depresija
- 11-16: Lengva depresija
- 17-20: Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
- 21-30: Vidutinė depresija
- 31-40: Sunki depresija
- Daugiau nei 40: Ypač sunki depresija
Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis.
Vidutinė depresija - tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų.
Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.
Nors BDI yra naudinga priemonė depresijos sunkumui įvertinti, svarbu pažymėti, kad ji nėra skirta vien tik savižudybės rizikai nustatyti. Tačiau BDI rezultatai gali padėti identifikuoti asmenis, kuriems yra didesnė savižudybės rizika, ypač kai įvertinamas konkretus BDI-II teiginių turinys. Du teiginiai yra skirti suicidinei rizikai įvertinti (Beck et al., 1996).
Hospitalinė Nerimo ir Depresijos Skalė (HADS)
Naudojant Hospitalinės nerimo ir depresijos skalę (HADS), pacientas, atsižvelgdamas į savo savijautą per paskutinę savaitę, atsako į 14 klausimų, kurių atsakymai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Septyni klausimai vertina depresijos simptomus; septyni - nerimo simptomus. Įverčiai gali varijuoti nuo 0 iki 21 balo. Vertinimo balai rodo depresijos arba nerimo simptomų išreikštumą.
PHQ-9 Testas
PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai. Naudojamas terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. PHQ-9 testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu. Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.
Depresijos Gydymo Būdai
Depresija yra sutrikimas, kuris apima kūną, nuotaiką, mintis, miego kokybę, valgymo įpročius, turi įtakos tam, kaip asmuo apie save galvoja, kaip elgiasi. Depresiją nuo liūdesio padeda atskirti tai, jog depresija trukdo normaliam vaiko funkcionavimui. Pagrindiniai depresijos, nepriklausomai nuo amžiaus, požymiai yra: pažeminta, irzli nuotaika, interesų sumažėjimas ir tai trunka ne mažiau kaip dvi savaites. Depresija gali išsivystyti kaip reakcija į traumuojančią patirtį (pvz.: smurtą, įvykį, patyčias).
Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus.
Medikamentinis Gydymas
Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
- Tricikliai antidepresantai (TCA) (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.
- Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
Depresijos simptomatika priklauso ne tik nuo serotonino, bet ir nuo kitų biologiškai veiklių medžiagų: noradrenalino bei dopamino cheminės pusiausvyros galvos smegenyse (energijos stoka). Be to, skiriasi AD nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos farmakoterapija nepakankamai efektyvi (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Nuo seno depresijai gydyti skiriama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antid...
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
Moterys, kurios gali sirgti depresija prieš ar po gimdymo. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės. Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą.
tags: #children #depression #inventory #vaiku
