Vaikystė - tai ypatingas metas, kupinas atradimų, nuotykių ir, žinoma, laimės. Tačiau kas iš tiesų yra laimė vaikams, ir kaip tėvai gali prisidėti prie jų džiaugsmo? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo daugybė mokslininkų, psichologų ir pačių tėvų, o rezultatai atskleidžia, kad laimė nėra vien tik materialinė gerovė ar pasiekimai.
Kas yra laiminga vaikystė?
Nors atsakymas į klausimą, kas yra laiminga vaikystė, gali skirtis kiekvienam individualiai, yra tam tikrų bendrų veiksnių, darančių įtaką vaikų gerovei. Vaikai jaučiasi laimingi, kai auga ir tobulėja, kai jaučiasi saugūs, mylimi ir priimti. Jų laimės samprata kinta priklausomai nuo amžiaus ir patirčių.
Kūdikio laimės samprata apima ramų miegą, gerą maitinimąsi ir artimųjų buvimą šalia. Vaikui augant, džiaugsmas siejamas su žaidimais, kelionėmis ar bendravimu su bendraamžiais. Vyresniam vaikui tai gali būti pagyrimas už pasiekimus ar naujų įgūdžių įgijimas.
Laimė nėra tik atskirų įvykių rinkinys, tai nuoseklus teigiamų patirčių ir socialinių santykių visuma. Vaikai rodo džiaugsmą ir pasitenkinimą įvairiais būdais: pirmaisiais mėnesiais - atsakydami į tėvų balsą ir žvilgsnį, vėliau - šypsodamiesi, juokdamiesi ir žaisdami.
Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi mylimas ir priimtas, jo gyvenimas būtų stabilus ir saugus. Meilė ir palaikymas iš tėvų padeda vaikui ne tik jaustis laimingam, bet ir išmokti mylėti kitus. Taip pat svarbu nustatyti pagrįstas ir mylinčias ribas, kurios suteikia saugumo jausmą ir moko socialiai priimtino elgesio.
Ar vaikai daro tėvus laimingesnius?
Nors dažnai manoma, kad vaikai yra didžiausias tėvų džiaugsmas, moksliniai tyrimai pateikia įvairių išvadų. Vaikus auginančios šeimos nebūtinai yra laimingesnės už bevaikes. Laimės jausmą veikia tai, ar vaikai buvo planuoti. Jei pora norėjo vaikų, bet jų neturi, tai neigiamai veikia jų laimę. Laimingiausiais save dažnai apibūdina vidutinio amžiaus tėvai, turintys mažesnius vaikus.
Amžius taip pat turi įtakos laimei auginant vaikus. Iki 30 metų sulaukę vaikų, tėvai gali jaustis žemiau vidutinės savo bendraamžių be vaikų laimės ribos. 30-39 metų amžiaus grupėje vaikų turėjimas laimės rodikliams didelės įtakos neturi. Tačiau virš 40 metų vaikus turinčios poros dažniau jaučiasi patenkintos savo padėtimi.
Didžiausią euforiją dažniausiai atneša pirmieji du vaikeliai, tačiau vaikams augant laimės rodikliai grįžta į buvusį lygį. Nors vaikai šeimoje yra svarbi, bet tik dalis laimės.
Laimės receptas: nuo dėkingumo iki prasmingų santykių
Laimė nėra tik rezultatas ar pasiekimas. Ji slypi kasdienybėje, paprastuose dalykuose ir gebėjime vertinti tai, ką turime. Dėkingumas yra vienas svarbiausių bruožų, skiriančių laimingą žmogų nuo nelaimingo. Mokyti vaiką dėkingumo nuo mažens, skatinant jį vertinti dienos „dovanas“, yra labai svarbu.
Vaikams svarbu ne tik gauti, bet ir duoti. Savanoriška veikla, pagalba kitiems, labdara - visa tai ugdo empatiją ir suteikia vaikui pasitenkinimo jausmą. Taip pat svarbu leisti vaikams patirti nuobodulį, skatinti kūrybiškumą ir vaizduotę per žaidimus su rastais daiktais.
Gamta yra neįkainojamas vaikų laimės šaltinis. Laisvas žaidimas gamtoje, tyrinėjant aplinkinį pasaulį, padeda vaikams atrasti save ir ugdytis tvirtą laimės pagrindą.
Pozityviosios psichologijos požiūris į laimę
Pozityvioji psichologija nagrinėja laimingų žmonių gyvenimą ir nurodo, kad šeima ar vaikai nėra būtina laimingo gyvenimo sąlyga, tačiau labai svarbūs maloniam gyvenimui. Sveika, draugiška šeima suteikia daug džiaugsmo ir patenkina teigiamų santykių poreikį. Vaikai taip pat iš dalies suteikia gyvenimui prasmės.
Harvardo universiteto 80 metų trukęs tyrimas atskleidė, kad tikrasis raktas į ilgą ir laimingą gyvenimą yra stiprių tarpusavio ryšių tinklas, o ne pinigai ar sėkmė. Turtas, genetika, socialinė padėtis ir intelekto koeficientas nėra tokie svarbūs kaip ryšys su draugais, šeima ir bendruomenėmis.
Profesorius Martinas Seligmanas pristatė psichologinės gerovės modelį PERMA, kuris apima penkis esminius komponentus: teigiamas emocijas, įsitraukimą, santykius, prasmę ir pasiekimus. Stiprinant ir puoselėjant tuos santykius, kuriuose jaučiamės saugūs, mylimi ir laimingi, galime pagerinti savo psichologinę gerovę.
Laimės šaltiniai gali būti įvairūs, tačiau svarbu suprasti, kad apie 40% mūsų laimės priklauso nuo mūsų pačių veiksmų ir požiūrio. Gebėjimas vertinti tai, ką turime, gyventi „čia ir dabar“, atrasti prasmę savo veikloje ir puoselėti kokybiškus santykius yra esminiai laimės komponentai.
Kaip tėvai iš tikrųjų gali savo vaikams suteikti laimės
Pinigai ir laimė: ar jie susiję?
Nors pinigai negali nupirkti tikrosios laimės, jie suteikia pagrindą patirti daugiau pasitenkinimo. Patenkinus pagrindinius poreikius, pinigai mažai siejasi su laimingumu. Svarbu atskirti pagrindinius poreikius nuo turto. Turtingi žmonės ne visada yra laimingi, nes tikri santykiai, įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas yra neįkainojami.
Pinigai gali suteikti malonumą, pavyzdžiui, perkant norimą daiktą ar keliaujant, tačiau tikra laimė slypi ne tik materialinėje gerovėje. Ji randama artimuose santykiuose, saviraiškoje ir gebėjime džiaugtis paprastais dalykais.
Finansinio raštingumo mokymas vaikams yra svarbus, tačiau dar svarbiau yra ugdyti jų gebėjimą kurti laimę savarankiškai, neieškant jos kituose ar materialiniuose daiktuose. Meilė, draugystė, šeima ir vidinė ramybė yra neįkainojami laimės komponentai.
Galima teigti, kad laimė yra paties žmogaus kategorija, priklausanti nuo jo vidinės būsenos, požiūrio ir gebėjimo vertinti tai, ką turi. Ugdant vaikus, svarbu ne tik suteikti jiems materialinę gerovę, bet ir išugdyti juose dėkingumo jausmą, meilę, atjautą ir gebėjimą kurti prasmingus santykius.
