Vaikų elgesys yra tai, ką matome kasdien. Galime matyti, kaip vaikai džiaugiasi, taškosi balose, vaiko balandžius miesto aikštėje, taip pat galime matyti, kaip parduotuvėje vaikas krenta ant žemės ir reikalauja žaislo arba užsispyręs neklauso tėvų ir nelipa į automobilį. Specialistai dažnai sulaukia tėvų, kurie kreipiasi dėl netinkamo vaikų elgesio. Tėvai ir pedagogai kasdien susiduria su vaikais, kurie savo elgesiu sukelia sumaištį pamokoje arba ryto rutiną namuose paverčia šeimos konfliktu. Ką tokiu atveju daryti?
Vaiko elgesys - lyg ledkalnio viršūnė, kuri po savimi slepia daugybę dalykų, kurių negalime matyti. Todėl svarbu suprasti, kad vaikų elgesio terapija yra būtina, kai vaiko elgesys tampa sunkiai valdomas.
Kas yra elgesio terapija vaikams?
Elgesio terapija vaikams apima įvairius metodus, skirtus padėti vaikams ir paaugliams spręsti psichologines problemas, keisti nepageidaujamą elgesį ir ugdyti sveikesnius įveikos mechanizmus. Šios terapijos tikslas yra ne tik spręsti esamas problemas, bet ir ugdyti vaiko atsparumą bei savarankiškumą.
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET)
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - šiuolaikinis, saugus, moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas vaikų ir paauglių psichologinio gydymo būdas. Išskirtinis KET bruožas: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų, sutrumpina jų trukmę ir skaičių. KET yra nukreipta į esamą elgesį ir mąstymą bei jo keitimą ten, kur jis nėra adaptyvus.
Kognityvinis aspektas: KET tyrinėja mąstymo modelius. Tai reiškia, kad ji padeda pacientui suvokti, kaip jų minčių ir įsitikinimų sistema gali paveikti jų emocijas ir elgesį. Paaugliai yra pažeidžiami, nes dažnai turi negatyvių įsitikinimų apie save arba savo aplinką ir šios negatyvios mintys gali būti šaltinis jų emociniams sunkumams.
Elgesio aspektas: KET taip pat susijusi su keičiamu elgesiu. Paaugliams svarbu išmokti, kaip keisti savo elgesį, kad jis atitiktų teigiamus mąstymo modelius.
Tikslinė orientacija: KET nėra ilgalaikė terapija be konkretaus tikslo. Specialistai nustato aiškius terapinio proceso tikslus, padedančius paaugliams pasiekti tam tikrus rezultatus.
Savasties kontrolė: KET skatina asmeninę atsakomybką ir savasties kontrolę. Ji moko paauglius ne tik suprasti, bet ir prisiimti kontrolę savo elgesio ir emocijų atžvilgiu.
KET yra lanksčios terapinės technikos, kurios gali būti pritaikytos prie paauglių individualių poreikių ir problemų. Specialistai dirba su klientais, kad sukurtų saugią ir pasitikinčią aplinką, kurioje gali būti atviri ir bendradarbiaudami siekti įveikti savo sunkumus. KET taip pat yra empiriškai pagrįsta terapija, kurią remia daug mokslinių tyrimų rezultatai.
Dirbant su depresišku vaiku terapijoje siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį.
Nedidelis nerimas ar baimės vaikystėje yra įprastos ir vertinamos kaip natūralaus vystymosi dalis. Vis dėlto baimės gali tapti perdėtos ir kelti vaikui didelį stresą.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas, paliečia nuo 0.5% iki 1% vaikų ir paauglių. Vaikai gali patirti arba įkyrumus, dar vadinamus obsesijomis (pasikartojančias mintis, vaizdinius ar impulsus, kurie yra įkyrūs ir keliantys stresą) arba vadinamąsias kompulsijas (pasikartojantį elgesį, tokį kaip rankų plovimą, arba mintis, tokias kaip skaičiavimas). Vaikas gali bandyti neutralizuoti savo baimę arba išvengti gąsdinančių įvykių naudodamas ritualus (pavyzdžiui, šokinėja eidamas šaligatviu, kad neužliptų ant tarpo tarp plytelių ir taip apsaugotų tėvus) arba tikrinimą (nuolatos įjungia ir išjungia šviesą, kad “įsitikintų”, jog ji tikrai išjungta).
JAV psichologijos profesorius Philip C. Intervencija taiko elgesio lavinimo strategijas, tokias kaip realių gyvenimo situacijų modeliavimas, vaidmenų žaidimas, atsipalaidavimo lavinimas ir grupės pastiprinimas. Terapiją sudaro 16 konsultacijų. Pirmosios 8 konsultacijos yra lavinimosios, jose mokomasi naujų įgūdžių.
Kognityvinės terapijos principai padeda vaikams suvokti savo būseną bei jausmus ir juos priimti.
Kitos terapijos formos
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos.
Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai 1 k./mėn. yra teikiamos ir vaiko tėvams.
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Psichologinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichologinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Žmogus - sociali būtybė, tačiau kiekvieno žmogaus socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui. Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Sutrikimai ir jų gydymas
Vaikams su ADS (dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas) dažnai sunku sekti nurodymus ir pokalbius. Jų elgesys gali neatspindėti jų įgūdžių bei talentų. Jie dažnai gali būti nekantrūs ar nuobodžiauti, elgtis lengabūdiškai ir nesąmoningai grubiai, nesilaikyti normų. Tai gali sukelti sunkumų bendraujant su bendraamžiais ir mokykloje.
Vaiko elgesys su ADS gali būti susijęs su hiperaktyvumu ir nepaklusnumu tėvams bei mokytojams. Vaikams gali būti sunku suprasti ir atlikti sudėtingesnius nurodymus. Jiems gali būti sunku susiorientuoti.
Vis dėlto, vaikas su ADS gali išmokti sėkmingai gyventi valdant sutrikimo simptomus. Tam svarbu tinkamai pritaikyti terapiją. Kuo didesnis sutrikimo lygis, tuo daugiau įvedama kognityvinių elementų. Taip pat atsižvelgiama į kitus poreikius, kurių vaikui ar paaugliui su ADS gali prireikti.
Terapijos tikslų nustatymą įtraukiami vaikai ir jų tėvai. Svarbu, kad vaikas supras, kodėl tėvai kreipėsi dėl gydymo. Nustatomi aiškūs ir trumpi tikslai (pvz., gerinti koncentraciją), įsitikinama, kad vaikas ar paauglys juos supranta.
Terapijos metu siekiama:
- Hiperaktyvumo bei impulsyvumo mažinimas.
- Reguliarus fizinis aktyvumas ir aktyvios pertraukėlės, atsižvelgiant į jo dėmesio išlaikymo laiką.
- Emocijų reguliavimas.
- Vaikai ir paaugliai supažindinami, kas yra ADS, kad jie nesijaustų kvaili ar kitokie.
- Mokymasis atpažinti pykčio priežastis ir kylantį elgesį.
- Ugdomas pozityvus požiūris į save, stiprinant savęs vertinimą ir įsitikinimų apie save.
- Jei vaikas save mato neigiamai, mokoma tai pastebėti ir keisti, rasti teigiamų dalykų apie save.
- Didinamas pasitikėjimo savimi jausmas.
- Mokoma nedaryti daug darbų vienu metu ir darbus planuoti.
- Nukreipiamas dėmesys į esamą akimirką.
- Mokomasi valdyti emocijas.
Kaip padėti vaikui, turinčiam aktyvumo ir dėmesio sutrikimą
Elgesio terapija Vilniuje
Vilniuje tikrai galima rasti kvalifikuotus ir patyrusius Kognityvinės elgesio terapijos (KET) specialistus, dirbančius su paaugliais. Prieš pasirenkant KET specialistą, svarbu atlikti kruopštų tyrimą apie specialisto kompetencijas, darbo patirtį. Jeigu turite galimybę - tartis su savo šeimos gydytoju ar kitu medicinos atstovu.
Vilniuje veikia daug klinikų ir privačių praktikų, kuriose teikiamos KET paslaugos paaugliams. Tai gali apimti individualias konsultacijas su specialistais, kurie dirba su paaugliais, siekdami suprasti jų unikalius poreikius ir problemas.
„Upės teka“ taip pat siūlo kontaktines ir nuotolines vaikų - paauglių psichologo paslaugas (dėl galimybės teikti terapiją internetu nutariama su specialistu ir paauglio tėvais pirmosios konsultacijos metu). Pastarasis pasirinkimas yra ypač patogus tiems, kurie dėl fizinių ar logistinių priežasčių negali lankytis terapeuto kabinete. Internetinė terapija leidžia paaugliui gauti pagalbą iš bet kurios vietos, kurioje jis turi prieigą prie interneto. Tai gali būti ypač praverčianti galimybė tiems, kurie gyvena toliau nuo didžiųjų miestų.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad nuotoliniu būdu vykdoma terapija kelia įvairių iššūkių, ypač motyvacinių pačiam paaugliui bei saugumo kalbėti apie savo sunkumus iš namų aplinkos. Taip pat būtina atsižvelgti į paauglio poreikius ir būklę bei pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės jums pasirinkti tinkamiausią būdą, kaip Jūsų paauglys gali gauti reikalingą terapinę pagalbą.
Kognityvinės elgesio terapijos kaina gali skirtis priklausomai nuo specialisto patirties, paslaugų teikimo vietos ir kito veiksnių. Tačiau dauguma specialistų teikia šią terapinę paslaugą paaugliams už konkurencingas kainas.
Kognityvinė elgesio terapija yra vertinga priemonė padedant paaugliams spręsti psichologines problemas ir įveikti stresą. Vilniuje yra daug profesionalių specialistų, kurie gali pasiūlyti šią terapinę paslaugą, o internetinė terapija gali tapti patogia alternatyva tiems, kurie ieško terapinės pagalbos iš namų. Svarbu pasikonsultuoti su specialistu ir rasti sprendimą, kuris atitiktų paauglio poreikius ir problemas.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.
