Vis dažniau viešojoje erdvėje pabrėžiama, jog psichologinė būsena tiek suaugusiems, tiek vaikams turi įtaką ir jų fizinei būsenai. Vaikų psichologė ir darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė tikina, kad labai svarbu galvoti ir apie tai, kaip vaikas jaučiasi, kol dar yra sveikas, kokius signalus siunčia ir ką padaryti, jog mažylis jaustųsi saugus ir sveikas.
Tėvai dažnai pastebi, jog vos tik pradėjus leisti atžalą į naują aplinką - darželį, mokyklą ar net naują būrelį, kartais vaikai pradeda daugiau sirgti. Įprasta manyti, jog tai dėl „pažinties“ su kolektyve esančiais virusais ir bakterijomis. Ir tai yra tiesa. Vis tik kodėl anksčiau vaikas nesirgdavo arba sirgdavo rečiau, jei eidavo su mama ar tėčiu apsipirkti į prekybos centrą? Juk ten virusų ir bakterijų taip pat yra.
„Natūralu, jog vaikas patekęs į naują aplinką siekia išgyventi ir pritapti. Ir tokioje situacijoje viršų ima jo pasąmonė - tai ji diktuoja kai kurias reakcijas ir veiksmus, kurie yra nevalingi. Naujoje aplinkoje atsiranda daugiau emocijų, o mažam vaikui dar sunku jas išreikšti dėl nepakankamo žodžių bagažo ar brandos. Tačiau jis vis tiek nesąmoningai nori tėvų dėmesio, artumo. Ir dažnai dėl to vaikai suserga“, - situaciją aiškina I. Keliauskienė. Juk mažyliui yra užsifiksavę, jog ligos metu jis sulaukia daugiau dėmesio, švelnumo, rūpesčio, ko galbūt jam trūko adaptacijos metu. Vaikams dažniausiai stresas gali iššaukti skrandžio, odos ar kvėpavimo takų ligas.
Emocijų slopinimas - ne į sveikatą
Stresą ar nerimą gali sukelti ne tik nauja aplinka, bet ir tam tikri pasikeitimai šeimoje - broliuko ar sesutės gimimas, pasikeitę tėvų santykiai ar net naujas darbas dėl kurio esame labiau pavargę ir mažiau skiriame vaikams laiko. „Jie skirtingai reaguoja į tuos pasikeitimus. Bet jų ignoruoti ar drausti nereiktų. Ne paslaptis, jog vienose šeimose vienos emocijos leidžiamos, o kitose ne. Tarkime, berniukams sakoma, neverk, nes esi vyras. O mergaitėms sakoma, neverk, būsi negraži. Ką tai reiškia? Tai ne kas kita, kaip emocijos slopinimas. Mažylis supras, kad to daryti negalima. Bet emocija niekur nedings, ji tik bus pakeičiama į kitą. Liūdesys į pyktį, nerimą, dvejones. O toks emocijų slopinimas taip pat gali turėti įtakos vaiko fizinei sveikatai“, - sako vaikų psichologė.
Kaip to išvengti?
„Patariame, jog vaikui grįžus iš darželio reikia skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio. Neįjungti filmukų ir pasakyti, jog dabar mama pavargusi. Bet tas 3 ar 4 valandas iki miego maksimaliai išnaudoti teisingai. Kartu skaityti, piešti, kalbėtis, ar tiesiog žaisti su konstruktoriumi“, - sako „Išminčiukų“ direktorė. Pasak jos, apskritai, jei norime, kad vaikas mažiau sirgtų ar ramiau miegotų reikia kuo daugiau dėmesio skirti jam, kad jis jaustųsi saugus. Taip pat labai didelę įtaką turi ir tėvų santykiai. Jei norime matyti sveiką vaiką - barniai neturėtų būti toleruojami šeimoje.
Visgi kartais mažyliai į naują aplinką reaguoja itin jautriai. Tuomet reiktų imtis priemonių, kurios tą adaptaciją paverstų kuo švelnesne. „Buvo toks atvejais, kai su tėvais kartu atėjusi mažylė apžiūrėti darželio pabuvusi vos porą minučių apsivėmė. Tai vaiko reakcija į naują patirtį, kuri jam nežinoma. Ir tai nereiškia, jog darželis blogas ar jį reiktų keisti, bet geriausia prieš pradedant jį lankyti užsirašyti į kokį būrelį, ar dažniau pažaisti lauke su kitais. Tada jam bus lengviau darželyje, tikimybė, jog mažiau sirgs ar negaluos“, - pataria vaikų psichologė I. Keliauskienė. Taip pat ji rekomenduoja prieš ateinant į naują aplinką leisti vaikui atsinešti kokį nors jam mielą daiktą - tarkime minkštą žaisliuką, su kuriuo jis jausis saugus.
Vaikų Emocinė Raida ir Jos Svarba
Šiomis dienomis labai svarbu, kad mūsų vaikai pažintų raides, mokėtų skaityti, skaičiuotų mintinai, turėtų platų suvokimą apie pasaulį ir galėtų išsakyti savo nuomonę apie skirtingus dalykus. Bet to neužtenka, kad vaikai augtų laimingi. Labai svarbu, kad vaikas gebėtų išsakyti, ką jis jaučia vienoje ar kitoje situacijoje, atpažintų savo ir kitų emocijas, tinkamai į jas reaguotų, jaustųsi laisvai būdamas grupėje, gebėtų bendradarbiauti, ramiai reaguotų į konfliktines situacijas ir jas adekvačiai spręstų, nebandydamas atsitraukti arba parodydamas boso savybes, būtų empatiškas ir jautrus kitiems žmonėms.
Tėvų Rolė Vaikų Emociniame Ugdyme
Nurodote, ką vaikas turi padaryti. Dalinatės dienos įspūdžiais, emocijomis. Barate vaiką, kai jis nepadarė to, ko prašėte. Dažnai ignoruojate vaiką, jei jis pats neprašo Jūsų dėmesio. Jaučiate, kad vaikas yra lygus su Jumis, todėl bendraujate pagarbiai, mandagiai.
Tėvų Pastebėjimai ir Nuomonės
Vaikas viena auklėtoją labai myli, o kita šiaip sau, tai biški nuotaika dingsta pamačius ne tą mylimą. Nors pati neturiu nusiskundimų nei viena auklėtoja. Vaikas irgi nepasako dėl ko nepatinka viena auklėtoja. Jos ir taip daro viską ką gali. Labai puikios auklėtojos ir nemanau, kad įmanoma kažką daugiau daryt, nei daro. Stengtis kad išliktų tos pačios auklėtojos, jų padėjėjos, nes kolektyvas labai nuostabus. Kol kas nusiskundimu neturiu. Šiai dienai, kaip jau minėjau aname punkte, vaikams grupėse trūksta veiklos. Tuo tarpu kazkokios mini šventės, kuriai su dideliu malonumu ruoštųsi. Tada jie jaučiasi pakiliai, šventiškai.
Darželio Iniciatyvos
Užtikrinti visada tinkamą priemonių skaičių vaikams, dėl šito periodo, ir atstumo laikymąsi tarp kitų grupių, po užsiėmimų vedinimo, visos reikalingos priemonės kontroliuojamos, kad jos būtų vykdomos. Jeigu kiltų kokių problemų, pakonsultuotų šeimą. Labai svarbu ir su vaikais kalbėti apie jų elgesį, tarpusavio bendravimą-per žaidimus, jų suprantama kalba. Darželio psichologas galėtų kartą per savaitę skirti valandėlę kiekvienai grupei. Pakalbėti su vaikais grupėse apie emocijas- kaip elgiamasi vienu ar kitu atveju, kaip derėtų elgtis ir pan. Arba - kas vaikus labiausiai gasdina darželyje, kodėl jie eina su noru/nenoru į grupes. Šiai dienai manau, kad mums pagalbos nereikia.
Emocinis intelektas ir jo lavinimas
Pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus socialinį emocinį intelektą, kuris yra be galo svarbus, nes formuoja vidines nuostatas, vertybes, kurios lemia savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, gebėjimą suprasti kitus, empatiją, padeda kurti gerus tarpusavio santykius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas vystosi nuosekliai, tad jį būtina pradėti ugdyti jau ikimokykliniame vaikų amžiuje. Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais.
VšĮ Kretingos psichikos centro direktorė Inna Viršilienė skaitė pranešimą „Emocinis intelektas ir jo lavinimas“. Lektorė aptarė, kas yra emocinis intelektas, kodėl jį labai svarbu lavinti nuo mažens: „Vaikai turėtų būti skatinami pažinti save bei sąmoningai atskirti ir gebėti išgyventi pačias įvairiausias emocines būsenas. Per savęs pažinimą ugdomi jų pasitikėjimas savimi, geranoriškumas ir atjauta aplinkiniams, socialinio sąmoningumo, atsakingumo ir kokybiško bendravimo įgūdžiai.“ Taip pat akcentavo, jog tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas, emocijų suvokimas, jų valdymas, gebėjimas priimti ir išgyventi įvairias emocijas, yra daug svarbesnis už mokslumą. Žmogus, kuris turės aukštą emocinį intelektą, daug geriau gyvenime gebės pasinaudoti ir mokslinėmis žiniomis. I. Viršilienė kalbėjo: „Emocinis intelektas yra daugialypis, kintantis, ir nuo mažens būtinai ugdomas. Aukštas Intelekto koeficientas, mokslumas neužtikrina sėkmingo ir laimingo gyvenimo.“
Vaikų emocinis intelektas medijų eroje
Kretingos rajono Švietimo centro psichologė Vika Gridiajeva aptarė vaikų emocinį intelektą medijų eroje. Jos teigimu, šiuolaikinius vaikus drąsiai galime vadinti technologijų ir „google“ vaikais, kurie jau nuo mažens yra puikiai įvaldę išmaniąsias technologijas, bet stokoja socialinių ir emocinių įgūdžių: „Šiandienos vaikai pasižymi didesniais intelektiniais gebėjimais, yra komunikabilūs, trokšta būti lyderiai, bet nepriima kritikos, mieliau veikia individualiai, sunkiai sukaupia dėmesį, geba ir nori dirbti kelis darbus vienu metu, tampa vis agresyvesni, išgyvena dažną nuotaikų kaitą, yra nerimastingesni, stokoja empatijos, netgi vėliau subręsta.“
Psichologė pastebėjo, kad socialinės emocinės problemos kyla dėl lygiaverčių vaikų ir tėvų santykių šeimoje: vaikas nebejaučia, kad tėvai jam autoritetas: „Šiandien tėvai nori būti draugai savo vaikams, besąlygiškai stengiasi užauginti laimingą vaiką, viską duoti, ko tik jis nori, laiko stoką kompensuoti dovanomis… Tėvai turi būti draugiški, empatiški vaikams, bet svarbiausia turi ugdyti jų atsakomybę.
Konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, kad viena pagrindinių ikimokyklinio ugdymo įstaigos misijų - mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas, suprasti, kad visos emocijos yra geros, tik jas reikia gebėti tinkamai valdyti. Ugdant vaikų socialinius emocinius gebėjimus suaugusiesiems vertėtų vengti stereotipų, kad berniukams gėda verkti, o mergaitės visada turi būti gražios. Taip gali būti žalojamas vaikų jausmų pasaulis, skatinamas nepasitikėjimas savimi. Pažymėjo, kad labai svarbu išsiaiškinti kiekvieno vaiko individualius poreikius, nuo kurių ir priklauso sėkmingas emocinis ugdymas. „Džiugu, kad atsiranda vis daugiau programų, kurios ugdo vaiko socialinį emocinį intelektą, tačiau manau, kad prie kiekvieno vaiko reikia prieiti individualiai. Nėra universalių programų, tinkančių visiems grupės vaikais vienodai, todėl į kiekvieno vaiko širdelę būtina ieškoti individualaus kelio. Apie emocinio socialinio ugdymo galimybes kalbėjo Kauno r. Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ mokytojos Kristina Malinauskienė ir Kristina Pilitauskienė. Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič pristatė, kaip ugdomi vaikų socialiniai emociniai įgūdžiai taikant netradicinius metodus ir etnografinių veiklų metu. Konferencijoje mokytojos Dalia Sakalauskienė ir Algita Rūdienė iš Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ pristatė emocinio intelekto lavinimo priemones bei projektų svarbą ugdymo procese. Socialinio emocinio ugdymo aspektus ikimokyklinėje įstaigoje aptarė mokytoja Justina Valančienė iš Klaipėdos lopšelio-darželio „Dobiliukas“. Kokios yra galimybės lavinant ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius emocinius įgūdžius per žaidimą su Kimochi žaislais kalbėjo mokytojos Asta Sabaliauskienė iš Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos bei Renata Bačiulienė iš Kretingos Simono Daukanto progimnazijos.
Socialinės emocinės kompetencijos
Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis.
Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais. Autorių teigimu, sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais. D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes.
Programos, skirtos socialiniam ir emociniam ugdymui
Šiuolaikiniuose darželiuose naudojamos įvairios programos, skirtos vaikų socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti. Štai keletas iš jų: „Kimochi“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimochi“ žaislais - minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius: nuolat besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga ir kaprizinga Katė, nerimaujanti Balandė Meilė ir išdykusi Lipšniakojė. Kiekvienas personažas slepia kokį nors jausmą (mažas pagalvėles, kurių vienoje pusėje užrašytas jausmo pavadinimas („laimingas“, „liūdnas“, „paikas“, „drąsus“, „išdidus“, „malonus“ ir t. t.), kitoje - nupiešta atitinkama veido išraiška).
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Programoje gali dalyvauti visi vaikai, turintys ne mažiau kaip pilnus 5 metus. Programa „Zipio draugai“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ikimokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse. Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė programa kitų prevencinių programų tarpe, nes ji skirta ir tinka visiems mažiems vaikams. Kai tuo tarpu daugelis prevencinių programų skirtos paaugliams arba vaikams turintiems specifinių poreikių ar problemų. Ši programa, įvertinus jos ypač pozityvų poveikį vaikams, buvo įtraukta į Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą ir Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu rekomenduojama programą plėtoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Programos „Zipio draugai“ įgyvendinimui Lietuvos ugdymo įstaigose pritaria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Grupėje programos „Zipio draugai“ pedagogo kvalifikaciją įgiję vaikų pedagogas (mokytojas) veda savo ugdytiniams 24 programos valandėles. Pripranta pasidalyti savo liūdesiu, nerimu, o ne užsisklęsti savyje.
Socialinis pedagogas ugdymo įstaigoje
Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, ugdymo įstaigoje, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes ugdytis, augti. Identifikuoti vaiko individualias galimybes ir reikmes, apsaugoti jį nuo grėsmę keliančių veiksnių. Tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį.
Projektai darželiuose
Būtina pabrėžti, kad šiame darželyje vykstančiuose renginiuose tėvai nebūna tik stebėtojai. Vaikas jau gimsta su tam tikromis savybėmis, charakteriu, tačiau milžinišką įtaką jo vystymuisi visgi turi aplinka. Tad tiek tėvai, tiek auklėtojai turi būti pačiais geriausiais gėlininkais pasaulyje, kad jų užauginti augalėliai spindėtų įvairiausiomis spalvomis ir nepaisant baisiausių darganų nenuvystų. Vasario 24-28 dienomis Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“ vyko prevencinis socialinio emocinio ugdymo projektas „Spalvų savaitė“. Šio projekto tikslas - padėti vaikams geriau pažinti savo ir kitų emocijas, ugdyti vaikų, darbuotojų ir tėvų bendrystės jausmą, skatinti pagarbų bendravimą, socialinį sąmoningumą ir įtrauktį.
Socialinis emocinis ugdymas yra itin svarbi vaikų asmenybės raidos dalis. Šio prevencinio projekto metu vaikai mokėsi atpažinti savo jausmus, suprasti kitų emocijas, tinkamai jas išreikšti ir konstruktyviai spręsti konfliktus. Tokios iniciatyvos prisideda prie vaikų psichologinės ir socialinės gerovės, padeda kurti draugiškesnę ir labiau įtraukią aplinką. Be to, vaikai mato ir suaugusiųjų gerą pavyzdį, kuris uždega norą dar labiau įsitraukti į projekto veiklas. „Spalvų savaitė“ ne tik stiprino emocinius ir socialinius gebėjimus, bet ir skatino atvirą bendravimą bei pozityvią atmosferą darželyje.
„Spalvų savaitės“ dienos:
- Raudona (pirmadienis) - draugystė ir tolerancija.
- Geltona (antradienis) - šiluma ir apkabinimai.
- Mėlyna (trečiadienis) - parama ir lygybė.
- Žalia (ketvirtadienis) - pozityvumas ir įvairovė.
- Balta (penktadienis) - susivienijimas ir pagarba.
Projekto metu vaikai ne tik vilkėjo nurodytų spalvų drabužius ar akcentus, bet ir dalyvavo įvairiose veiklose: piešė, kūrė spalvų koliažus, atliko emocijų atpažinimo užduotis, skaitė pasakas apie jausmus, dalinosi savo patirtimi ir mokėsi geriau suprasti kitus. Veiklos skatino vaikus kalbėtis apie savo jausmus ir reflektuoti. Prie projekto aktyviai prisijungė ne tik pedagogai, bet ir darželio bendruomenė - tėveliai ir kiti darbuotojai. Kiekviena grupė turėjo galimybę organizuoti pagal spalvas dienos veiklas, o projekto pabaigoje visi dalyviai buvo paskatinti simboliniais apdovanojimais. „Spalvų savaitė“ tapo ne tik smagia, bet ir prasminga iniciatyva, kuri skatina vaikų emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius, kviečia vienytis įstaigos bendruomenę. Džiaugiamės, kad ši prevencinė veikla tampa tradicine ir padeda kurti draugiškesnę, šiltesnę ir empatiškesnę aplinką darželyje. Tokie projektai yra itin svarbūs formuojant vaikų socialinius įgūdžius, stiprinant emocinį atsparumą bei kuriant palankią aplinką kiekvienam vaikui bei bendruomenei. Ateityje planuojame šį projektą išplėsti ir organizuoti jį ne tik savo įstaigoje, bet ir vykdyti rajoniniu arba respublikiniu lygmeniu.
Emocinio intelekto ugdymas
Naratyvinis žaidimas
Naratyvinio žaidimo atspirties taškas yra gera pasakojimų ar pasakų knyga. Savo esme, naratyvinis žaidimas yra bendras čia ir dabar išgyvenamo siužeto kūrimas, bet jokiu būdu ne žinomos pasakos dramatizavimas. Naratyvinis žaidimas sujungia žaidimą ir pasakojimą į visumą. Naratyvinis žaidimas - tai interpretacinė veikla ir svarbiausia čia yra kiekvieno vaiko individualus, asmeninis požiūris į įvykius.
Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje
Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Vieni vaikų darželį lankantys vaikai per metus serga vos kartą ar du, o kiti sirguliuodami ar baiminantis net ir nedidelių susirgimų namuose praleidžia daugiau laiko nei ugdymo įstaigose. „Vis dar nuolat girdime, kad tėvai vaikų į darželį neveda dėl to, kad šie ten nuo kitų vaikų užsikrečia įvairiomis ligomis. Tačiau nėra nieko blogo, jei vaikas per metus kelis kartus suserga sloga. Vedant vaiką į darželį susiformuoja natūralus imunitetas, kuris bus būtinas ir vėlesniame amžiuje. Neseniai sveikatos apsaugos ministerija kartu su Higienos institutu pristatė Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalgą. Jos duomenimis, ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikata Lietuvoje prastėja. 2022-2023 metais ikimokyklinio ugdymo veikloje be įvairiausių apribojimų galėjo dalyvauti tik 85,6 proc. 2022 metais 0-6 m. S. „90 proc. vaikų, kurie ima lankyti darželius, ima sirgti dažniau. Likę serga rečiau, nes jie namuose turi brolių ar seserų. Jei su kitais vaikais jie neturi sąlyčio ir namuose, imunitetas jiems nesusiformuoja. Kai kalbame apie fizinę vaikų sveikatą, tai ikimokyklinio ugdymo įstaigos jiems vien jau dėl imuniteto yra labai svarbios. Anot specialistų, ikimokyklinio amžiaus vaikams 3-8 kartus per metus sirgti yra normalu, nes vaikų imunitetas dar tik formuojasi ir visiškai susiformuoja tik apie 11-12 gyvenimo metus. „Panacėjos, kad vaikai nesirgtų, nėra, tačiau svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę“, - kalba S. Ji pabrėžia, kad neretai pamirštama ir tai, kad ikimokyklinės įstaigos svarbios formuojantis ne tik vaiko fizinės, bet ir emocinės sveikatos stiprinimui. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi, tačiau didžiajai daliai 0-6 m. Vaikų neturintys žmonės arba tėvai, kurių vaikai darželių nelanko, dažnai vis dar įsivaizduoja, kad vaikų darželiai teikia tik savotišką vaiko priežiūros funkciją. Šiandien toks įsitikinimas yra visiškai klaidingas, sako Stasė Ustilaitė. „Galiausiai, patys santykiai su kitais vaikais, ilgalaikis, nuolatinis, saugus vaiko emocinis ryšys su mokytoju, žaidimas ir kitos patirtinės veiklos yra labai svarbūs dalykai stiprinant vaikų emocinę sveikatą. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį“, - dėsto docentė.
