Kūdikio maitinimas krūtimi gimus mažyliui neretai tampa tikru iššūkiu.
Nors gali atrodyti, kad tai yra natūralus procesas, vykstantis tūkstančius metų, ir kūdikio maitinimas moteriai yra tarsi „genetiškai užprogramuotas“, tačiau dažnai žindymo pradžioje susiduriama su sunkumais.
Tačiau juk niekas negimsta visko mokėdamas.
Pasiruošimas žindymui
Siekiant sėkmingai žindyti kūdikį dar nėštumo laikotarpiu galite pradėti lankyti žindymo kursus.
Juose specialistai Jums suteiks vertingos informacijos apie kūdikio maitinimą krūtimi, supažindins su dažniausiai kylančiais iššūkiais bei jų sprendimo būdais.
Šie mokymai yra organizuojami kaip nėščiųjų kursų dalis arba kaip atskiri kursai.
Labai svarbus mamos psichologinis pasirengimas tiek gimdymui, tiek ir žindymui.
„Pogimdyminis etapas būna paprastesnis, kai moteris būna išklausiusi paskaitų nėščiųjų mokyklėlėse, pastarudijusi būsimoms mamoms skirtos literatūros.
Natūralų žindymo procesą ne retai apsunkina mitai, kuriuos stengiamasi paneigti pokalbiuose su gimdyėmis.
Pirmasis kontaktas ir žindymas
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pradėti naujagimį žindyti rekomenduoja praėjus ne daugiau kaip valandai po gimimo.
Motinos pienas turėtų būti pirmasis kūdikio maistas.
Pirmosiomis valandomis po gimimo labai svarbus „oda prie odos“ kontaktas.
Jei nėra reikalinga medikų pagalba, rekomenduojama bent valandą mamai ir vaikučiui pabūti dviese.
Tyrimais įrodyta, kad „oda prie odos kontaktas“ pirmosiomis valandomis padeda pamatus sėkmingam žindymui - nustatyta, kad mamos, turėjusios galimybę būti su savo vaikučiu iš karto po gimimo, žindo sėkmingiau.
Kai netrukus po gimimo naujagimis paguldomas mamai ant krūtinės, vyksta „oda prie odos“ kontaktas, inicijuojamas ir žindymas - vyksta procesai, lemiantys laktacijos (pieno gamybos) ir žindymo pradžią.
Yra nustatyta, kad dar įsčiose, vaisiui jau būna išreikšti čiulpimo ir rijimo refleksai, mamos kūnas taip pat ruošiasi žindymo periodui.
Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės.
Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą.
Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms bus truputį lengviau.
Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas.
Vėliau naujagimio skrandžio tūris vis didėja ir jis suvalgo vis daugiau.
Kada kūdikiui laikas valgyti?
Kada kūdikiui laikas valgyti, nuspręs jis pats.
Jums padėti suprasti, kad mažylis jau alkanas, gali tam tikri požymiai - čepsėjimas lūpytėmis, liežuvio iškišimas, pirštukų kišimas į burnytę.
Pirmasis kūdikio pamaitinimo metu gali būti skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas.
Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis.
Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.
Kūdikį maitinkite pagal poreikį.
Iš pradžių gali būti sunku suprasti, kada mažylis yra alkanas, tačiau vėliau lengvai atpažinsite jo siunčiamus ženklus, tokius kaip čepsėjimas lūpytėmis, liežuvėlio kaišiojimas.
Pirmosiomis dienomis kūdikį maitinti gali prireikti gana dažnai.
Papraščiausiai per parą būna 8-12 maitinimų.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą.
Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.
Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai.
Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti.
Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Pirmasis kūdikio pamaitinimo metu gali būti skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas.
Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis.
Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.
Dažniausi iššūkiai ir kaip juos įveikti
Vienas dažniausių iššūkių, kylančių pirmosiomis žindymo dienomis - pažeisti, skausmingi, suskirdę speneliai.
Pagrindinė to priežastis - netaisyklinga žindymo padėtis.
Svarbu žinoti, kad maitinant kūdikį krūtimi turi būti patogu tiek Jums, tiek kūdikiui.
Jūs turite būti atsipalaidavusi, nejausti įtampos, diskomforto.
Kūdikis prie Jūsų kūno turi priglusti taip, kad žindant jam užtektų atlošti galvytę, nereikėtų jos sukti į šoną.
Atkreipkite dėmesį, kad žįsdamas mažylis taisyklingai apžiotų krūtį - jis turi apžioti ne tik spenelį, tačiau ir didesniąją pigmentinio laukelio dalį.
Pirmosiomis dienomis, kol dar viskas nauja tiek Jums, tiek kūdikiui, surasti taisyklingą padėtį paprastai yra gana nelengva.
Viena priemonių, galinčių padėti įveikti pirmuosius iššūkius - žindymo pagalvė.
Norėdama žindymo metu jaustis patogiai, dėvėkite tik aukštos kokybės, patogias maitinimo liemenėles.
Patartina rinktis būtent žindymo laikotarpiui pritaikytas liemenėles, nes su jomis kūdikio maitinimas krūtimi vyks sklandžiau ir patogiau - lengvai viena ranka atsegsite liemenėlės kaušelius.
Todėl pasiruošimas žindymui neužtruks daug laiko.
Tai yra itin svarbu, kai mažyliui pasistiprinti prireikia „čia ir dabar“.
Rinkdamasi liemenėles būtinai atkreipkite dėmesį į patogumą - ji negali spausti, veržti.
Bent pirmąjį mėnesį, kol prie žindymo kūdikis dar tik pratinasi, o pienuko gamyba nėra nusistovėjusi, venkite duoti buteliuką.
Čiulpimas iš žinduko skiriasi nuo valgymo iš krūties.
Kūdikiui sunku gerai išmokti abu čiulpimo būdus.
Žindykite ramioje aplinkoje.
Žindymo metu jaučiamas stresas, įtampa persiduoda ir kūdikiui, apsunkina maitinimo procesą.
Jei Jūsų speneliai suskirdo, yra skausmingi į pagalbą galite pasitelkti specialius tepaliukus.
Geriausiai rinktis natūralia sudėtimi išsiskiriančias priemones, kurios yra bespalvės, bekvapės ir beskonės.
Tokios priemonės yra visiškai saugios naujagimiui - prieš žindymą jų net nereikia nuplauti.
Taip pat Jums gali padėti specialūs kompresai krūtims, kurie palengvins jaučiamą skausmą, nuramins jautrias krūtis.
Jei žindydama susiduriate su sunkumais ar turite klausimų, netylėti.
Akušerės ar žindymo konsultantės visada suteikia kompleksinę pagalbą, nes žindymo procese yra du dalyviai - naujagimis ir mama.
Specialistai pirmiausia ir išsiaiškina, kuriam iš šių dalyvių kyla sunkumų.
„Kartais naujagimis netinkamai paima krūtį, kartais žindyti nesiseka dėl mamos jautrumo, dirglumo ar nepasitikėjimo.
Išsiaiškiname, nuraminame, parodome - ir dažniausiai viskas pavyksta.
Būna, kad pokalbis užsitęsia - matome, kad reikia paaiškinti ir apie naujagimio refleksus, pieno gamybą.
Gimdymo palatoje aptariami galimi sunkumai, kai naujagimis yra neišnešiotas ir gimęs per anksti, mažo svorio, su polinkiu į hipoglikemiją (kai mamai nėštumo metu nustatomas gestacinis diabetas arba serga cukriniu diabetu).
Skausminga žindymo pradžia taip pat aptariama: kodėl taip vyksta?
Gal naujagimis netaisyklingai apžioja krūtį?
Pamokome ir patariame, kaip ištaisyti susidariusią situaciją.
„Dar moterys baiminasi, kad jos neturi pieno, kad jo nepakanka, nes pačioms pavyksta vos kelis lašus išspausti...
Paaiškiname, kad pradžioje to pieno naujagimiui tiek ir pakanka - Kartais pasisotina keliais lašais.
Vieno maitinimo metu geba priimti tik 5-7 ml priešpienio, nes toks tėra naujagimio skranduko tūris.
O žindyti negali tik vos keli procentai viso pasaulio moterų.
Tokios žinios nuramina.
Vėliau, aišku, kūdikio poreikiai didėja, žįsdamas jis skatina laktaciją“, - pieno gamybos ir kūdikio poreikius aptaria akušerė.
- Naujagimio mitybos pakankamumą ligoninėje pamatuojame sverdami: per pirmąsias 3 paras naujagimis gali netekti ne daugiau nei 10 proc. nuo gimimo svorio.
Kūdikis geriausiai geba ištraukti pieną iš krūties - nei joks pientraukis, nei rankomis nutraukti taip nepavyks.
Vykstančioms į ligoninę gimdyti nepatariama apsirūpinti papildomomis priemonėmis, t. y. pientraukiais, antspeniais, čiulptukais ir kitomis: „Kai pagimdysite ir prasidės žindymo kelionė, tada ir matysite, ko reikia.
Pasidomėti, kokia yra priemonių pasiūla, tarkime, plokštiems speneliams arba jei laukiama mažesnio svorio naujagimio ir reikės itin aktyviai skatinti pieno gaminimąsi - vertėtų, kad pasitvirtinus šiems poreikiams, galima būtų įsigyti“, - aiškina akušerė I.
Nemalonių pojūčių sukelia suskilinėję speneliai.
Tai yra netaisyklingo krūties apžiojimo pasekmė.
„Svarbiausia, kad akušerė pastebėtų, kokia yra žindymo pradžia.
Kartais mamos į tai dėmesio neatkreipia - svarbu vaikelis ramus, tai ir gerai.
Tačiau jau po dienos tokia praktika gali pasibaigti nemaloniais pojūčiais, o užsigydyti užtruks laiko.
Jei skauda žindant, vadinasi apžioja netaisyklingai.
O kaip gydyti?
Pabūti atvirais speneliais, padeda vadinamosios oro vonelės, rekomenduojama dažnai krūtų neplauti, nes vanduo džiovina odą, galima patepti riebiu priešpieniu arba naudoti specialių tepaliukų šiems įtrūkimams gydyti“, - pataria akušerė I.
Patariama nesirinkti tokio maisto, kokio besilaukdama moteris nevalgė ir galbūt apskritai nėra valgiusi.
„Sveikos mitybos piramidės rekomendacijos ir pakankamai skysčių - taip patariama maitintis ir po gimdymo maitinant kūdikį, - aiškina akušerė.
- Citrusinių vaisių, šokolado ar riešutų gausiai valgyti nepatariame dėl galimos alerginės reakcijos kūdikiui.
Tačiau pagrindinė rekomendacija - stebėti vaikelio savijautą, kuri atlieps mamos valgymą.“
Dažni maitinančių mamų klausimai akušerei - dėl vartojamų vaistų.
„Vaisto informaciniame lapelyje visada yra nurodomas medikamento suderinamumas su žindymu - tiek vartojamų dėl lėtinių ligų, tiek ir dėl atsiradusio poreikio - pakilus temperatūrai ar kitaip sunegalavus maitinančiai mamai.
Nėščiosioms ir jau pagimdžiusioms moterims akušerė pataria pasitikėti savimi: „Nusiteikite, kad žindymas yra geriausias pasirinkimas tiek naujagimiui, tiek ir jums.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Pasak 2010 m.
Kūdikių maitinimo aklausos (Infant Feeding Survey), JK išimtinai savo pienu nuo pat vaiko gimimo pradeda maitinti 69% moterų.
Išimtinai - tai reiškia vien tik savo pienu, be jokio mažiausio primaitinimo mišinuku.
Nežinau, kaip jums, bet man šie skaičiai atrodo bauginančiai maži.
- Labai daug mamų su nekantrumu laukia ‘tikrojo’ pieno, bei neįvertina, numenkina priešpienio vertę.
Mamos dažnai baiminasi, kad kol nėra pieno, tol vaikas nesimaitina, nepavalgo, nepasisotina.
Tai netiesa.
Pirmas dalykas, ką turime atminti- vaikai negimsta alkani, gimę jie turi pakankamai maisto medžiagų likusių iš mamos organizmo, patekusių pas juos per virkštelę.
Vaikai nėra nusibadavę ir jie yra pajėgūs prasimaitinti priešpieniu ir sulaukti tikrojo pieno.
- Taigi, kaip paskatinti pieno atsiradimą?
Svarbiausia šių dienų, kol krūtyse yra priešpienis, metu yra žindyti kuo daugiau, kuo dažniau - tik stimuliacija paskatins greitesnį pieno atsiradimą.
Dėl tos pačios priežasties naujagimiams čiulptukai yra nerekomenduojami- vietoj to, kad savo lūpytėmis stimuliuotų krūtį, jie čiulps gumą.
Kitas svarbus aspektas, padedantis prišaukti pieną, yra oda su oda kontaktas.
t.y. - Kūdikis nori žįsti nuolat - jis tikriausiai labai alkanas, jam ko gero nepakanka maisto?
Atminkite geležinę taisyklę.
Vaikas turi per parą pasišlapinti bent 6 kartus.
Naujagimio sysiuką sunku pagauti, nes jis bekvapis, bespalvis, jo kiekis mažas, tad jei abejojate, dėkite vystykliukus (bus lengviau suskaičiuoti pasišlapinimų kiekį), o jei neturite, į sauskelnę įtėkite vatos gumulėlį, jis sušlaps vaikui pasysiojus.
Taigi, taisyklė: jei vaikas šlapinasi bent 6 kartus per 24 valandas, jo šlapimas yra bespalvis, bekvapis, t.y. nekoncentruotas, vadinasi, maisto ir skysčių jam pakanka, jis nebadauja ir nedehidratuoja.
- Nuovargis ir neišsimiegojimas taip pat yra faktoriai, kurie paveikia emociškai jautrias jaunas mamas.
Nuleiskite kartelę: palikite tvarką namuose geresniems laikams, įsitikinkite, kad geriate pakankamai skysčių, bet neužsiimkite trijų patiekalų pietų gamyba.
Priimkite visą siūlomą pagalbą.
Miegokite, snauskite kartu su vaiku.
- Skaudantys speneliai vargina nemažą dalį moterų.
Aš asmeniškai tai patyriau su abiem vaikais, su sūnum net teko gydytis spenelio įplyšimą…
Beveik visada skaudamas spenelis reiškia neteisingą apžiojimą.
Patarimas: pažiūrekite video, jų gausu youtube, kaip teisingai vaikui paduoti krūtį, kaip teisingai turi apžioti.
Jei jaučiate skausmą, nekentėkite, saugiai ištraukite spenelį ir bandykite dar kartą.
Spenelių gyjimui idealios yra oro vonios.
Kuo daugiau.
Aš asmeniškai besigydydama įplyšimą 48 val. vaikščiojau ištisai ‘topless’.
Nemirkykite spenelių kremuose.
Po žindymo suvilgykite spenelį pieno lašu, leiskite natūraliai nudžiūti, tada patepkite plonu sluoksniu kremo, leiskite natūraliai susigerti, ir tada jau oro vonios.
Bandykite paduoti spenelį įvairiom pozom, iš įvairių kampų.
Patikrinkite, ar vaiko liežuvio pasaitėlis nėra priaugęs.
- Jei atsiranda poreikis gydyti sužeistus spenelius, nebegalite duoti krūties, tuomet nusitraukite pieną ir pamaitinkite vaiką nutrauktu pienu.
Rekomendacija: nemaitinti iš buteliuko.
Pamaitinti vaiką galima iš paprasčiausių švirkšto, šaukštelio, taurelės.
- Krūtys kietos, guzuotos, karštos.
Geriausias vaistas - žindyti kuo daugiau.
Jei jaučiate guzelius, atraskite tokią žindymo pozą, kad vaiko smakriukas būtų ties guzeliu.
Dėkite kompresus: po žindymo vėsų, kad pienas lėčiau gamintųsi, prieš maitinimą- šiltą, kad pienas lengviau tekėtų.
Pieno perteklių, jei labai veržia krūtį, nusitraukite, bet tik tiek, kad pajaustumėte palengvėjimą.
Jokio nusitraukinėjimo po žindymo!
Visoms linkiu daug stiprybės, kantrybės ir ryžto pirmosiomis dienomis.
Kai kurioms moterims žindymas yra labai sklandus ir gaunasi natūraliai, kitoms- reikia mokytis, pasistengti, padirbėti.
Svarbiausia- ieškokite pagalbos, nelaikykite nesklandumų savyje.
Skausmingi speneliai
Spenelių skausmas gali būti sukeltas netinkamos technikos.
Sprendimas - tinkamai prisitvirtinęs kūdikis prie krūties ir tam tikrų kremų naudojimas, kurie mažina skausmą.
Nepakankama pieno gamyba
Nors kai kurioms mamoms gali atrodyti, kad jos gamina per mažai pieno, dažnai tai būna klaidingas įspūdis.
Dažniau žindykite kūdikį, išbandykite pieno gamybą skatinančius maisto produktus, pavyzdžiui, avižas.
Pieno sąstovis (krūtų užsikimšimas)
Tai gali būti skausminga būklė, kai pienas kaupiasi krūtyse.
Išspręsti šią problemą galima dažniau žindant, naudojant šiltas kompreses ir masažuojant krūtis.
Priešpienis - vertingas pirmasis maistas
Pirmasis iš jūsų krūtų tekantis pienas, neretai pasirodantis paskutinėmis nėštumo savaitėmis, vadinamas priešpieniu.
Šio pieno sudėtis skiriasi nuo vėliau gaminamo brandaus pieno.
Jame yra daugiau baltymų, gausu mineralinių druskų, vitamino A ir A klasės imunoglobulinų, kurių svarbos pervertinti neįmanoma.
Tad labai svarbu, kad kūdikis gautų šio pieno.
Tais atvejais, kai esate prikaustyta prie lovos, o jūsų kūdikis - inkubatoriuje, akušerės užduotis yra tuos kelis priešpienio lašus iš jūsų krūtų pristatyti jūsų naujagimiui ir sumaitinti juos šaukšteliu, švirkštu ar iš taurelės.
Norime užtikrinti: tų kelių lašų tikrai pakaks.
Nenusiminkite, kad turite tiek nedaug pieno, o kūdikis alkanas.
Per pirmąsias 24 valandas jūsų kūdikiui vieno maitinimo metu pakanka maždaug pusės arbatinio šaukštelio pieno.
Šis pirmasis pienas, arba priešpienis, nėra būtinas kūdikiui pavalgyti: kūdikis vis dar sotus nuo maisto medžiagų, kurias gavo būdamas jūsų gimdoje.
Priešpienis (1-2 dienos).
Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu.
Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką.
„Labai daug mamų su nekantrumu laukia ‘tikrojo’ pieno, bei neįvertina, numenkina priešpienio vertę.
Mamos dažnai baiminasi, kad kol nėra pieno, tol vaikas nesimaitina, nepavalgo, nepasisotina.
Tai netiesa.
Pirmas dalykas, ką turime atminti- vaikai negimsta alkani, gimę jie turi pakankamai maisto medžiagų likusių iš mamos organizmo, patekusių pas juos per virkštelę.
Vaikai nėra nusibadavę ir jie yra pajėgūs prasimaitinti priešpieniu ir sulaukti tikrojo pieno.
Žindymo pozos
Motina guli ant šono, jos galva padėta ant pagalvės.
Kai jums sudėtinga gulėti ant šono arba negalite pasisukti po Cezario pjūvio operacijos ir turite gulėti ant nugaros, naudinga bus padėtis, kai jums gulint ant nugaros kūdikis padedamas ant jūsų pilvo ar skersai jo.
Kūdikio galva dedama prie jūsų krūties, o jūs jį apkabinate ir prilaikote, kad jo padėtis būtų stabili.
Patogiai atsisėskite ant sofos ar fotelio, jūsų nugara turi būti tiesi ir atremta.
Kūdikį laikykite taip, kad jo galva būtų jūsų alkūnės linkyje, delnu prilaikykite jo užpakaliuką.
Šioje padėtyje galite lengvai valdyti kūdikio galvą, tad kol išmoksite žindyti arba jei kūdikis maitinant kitose padėtyse neteisingai apžioja krūtį, rinkitės šią padėtį, kai tik turite tokią galimybę.
Patogiai atsisėskite tiesia nugara.
Po krūtimi, iš kurios ruošiatės maitinti, prie šono pasidėkite pagalvėlę.
Savo delną padėkite kūdikiui po galva ir kaklu, dilbį - po nugara, atsukite kūdikio pilvelį į save.
Kūdikio kojos turi būti po jūsų ranka.
Dar kartą primename: jūs galite išmokti, kaip tinkamai priglausti kūdikį prie krūties.
Tam svarbiausi ne instinktai, o įgūdžiai.
Viena ranka suimkite krūtį: iš apačios ją prilaikykite keturiais pirštais, nykštį padėkite virš spenelio.
Paskatinkite kūdikį plačiai išsižioti, liesdama jo lūpas speneliu.
Galite pastebėti besikeičiantį žindimo ritmą.
Kūdikio žindymas sėdint:
Motinos nugara ir kojos atremtos;
Vaikas guli krūtų aukštyje visu kūnu atsuktas į motiną;
Prilaikomi ne tik kūdikio galva ir pečiai, bet ir visas kūnas;
Jei reikia, krūtis ranka prilaikoma iš apačios.
Kūdikio žindymas iš šono:
Motina sėdi patogiai atsirėmusi;
Kūdikis guli krūtų aukštyje;
Kūdikio žindymas gulint:
Motina ir vaikas guli ant lygaus tvirto pagrindo;
Vaikas arti, visu kūnu atsuktas į motiną;
Motina atsipalaidavusi, pečiai paremti;
Motina prilaiko kūdikio kūną, o ne galvą.
Sėkmingo žindymo požymiai
Nuo 3-4 dienos:
- Bent 3 pasituštinimai per parą;
- 5-6 “sunkios” sauskelnės per parą;
- Šlapimas šviesus ir bekvapis.
Nuo 5 dienos nėra mekonijaus
Per primas dvi savaites vaikutis priaugo po gimimo nukritusį svorį
Pirmos 4-6 savaitės:
- Bent 2-5 pasituštinimai per parą;
- 5-6 “sunkios” sauskelnės per parą;
- Šlapimas skaidrus arba šviesiai gelsvas.
Po 4-6 savaičių:
- Šlapimas toks pat kaip pirmąsias 4-6 savaites;
- Tuštinimasis nuo 3 kartų per parą iki 1 karto per 14 dienų;
Sveikas, sėkmingai žindomas kūdikis per savaitę priauga:
- 0-2 mėn. 170-330 g;
- > 2-4 mėn. 110-330 g;
- > 4-6 mėn. 70-140 g;
- > 6-12 mėn. 40-110 g.
Kaip ilgai turėtų trukti žindymas?
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos PSO rekomenduoja žindyti vaiką išimtinai iki 6 mėnesių amžiaus, o po to tęsti žindymą kartu su kitais maisto produktais iki bent 2 metų amžiaus arba ilgiau, jei tai yra priimtina tiek motinai, tiek vaikui.
Žindymo trukmė skirtingose kultūrose Nors 6 mėnesių išimtinio žindymo rekomendacija yra universali, skirtingose šalyse ir kultūrose žindymo trukmė gali skirtis.
Kai kurios šeimos žindo vaikus iki 3 ar net 4 metų amžiaus.
