Menu Close

Naujienos

Kaip atpratinti vaiką nuo miegojimo kartu su tėvais

Miegoti kartu su tėvais - įprotis ar natūralus poreikis? Naujagimiui ir kūdikiui yra natūralus poreikis miegoti kartu su mama. Be to, ir mama jaučiasi ramiau ir patogiau, kai nereikia lakstyti prie kūdikio, miegančio kitame kambaryje, tam, kad galėtų pamaitinti. Vėliau miegojimas kartu jau tampa įpročiu tiek vaikui, tiek mamai.

Vieni psichologai sako, kad vaiką saugu iškraustyti, kai jis pradeda vaikščioti, tada jau gali keliauti iš tėvų lovos į savo lovą tame pačiame kambaryje arba į savo kambarį. Kiti psichologai, remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais, teigia, kad vaikai natūraliai patys pasiruošia iškeliauti iš tėvų kambario 4-6 metais. Tada vaikai patys būna pasirengę adaptacijai ir sąmoningai nori savo erdvės. Taigi, jei vaikas jautresnis, linkęs dažniau pabusti, dažnai serga, siūlyčiau palaukti 4-6 metų. Dažnai iškrausčius anksčiau tokį vaiką, prasideda parbėgimai naktį pas tėvus į lovą.

Vaikams užtenka rimto argumento, kad jis jau didelis ir gali jau miegoti savo kambaryje. Tada smagiai įsirenginėjame vaiko kambarį, atsiklausdami mažojo nuomonės renkantis lovą, lempą ar kitus baldus. Pirmą vakarą galime skaityti daug daug pasakų, kol vaikas užmigs. Kitą vakarą galime, sekdami pasaką, sėstis nebe ant lovos krašto, bet ant kėdės ir taip vis kėdę kas vakarą artiname link durų. Gali būti, kad dar už durų irgi teks skaityti pasakas.

Kodėl vaikai nenori miegoti savo lovose?

Vienerių-dvejų metų vaikai nenori eiti miegoti, nes bijo atsiskirti nuo tėvų. Gali atrodyti, kad kai tik užmigs, tėvai dings. Trejų-penkerių metų vaikai bijo pabaisų, vaiduoklių, besislepiančių po lova. Dažniausiai tėvai bando loginiais argumentais įtikinti vaikus, kad jokių pabaisų nėra, o reikėtų tik stebuklingo kardo/prožektoriaus, kuris išbaidytų visas pabaisas. Juk prieš nelogiškus dalykus veikia tik magiški ginklai. Šešiamečiai-septynmečiai vaikai bijo garsų už lango, vagių. Ypatingai, jei vaikai jau turėję nemalonumų su paliktais pravertis langais, vagimis kaimynystėje ar namuose.

Stresą gali kelti ne tik miegas, bet ir tamsa. Vaikams miegas nėra suprantamas kaip savaime reikalingas ir naudingas. Vaikai verčiami eiti miegoti, todėl nebegali žaisti, žiūrėti TV ir užsiimti kita mėgiama veikla. Taigi miegas vaikams gali būti suprantamas kaip blogybė. Su miegu gali būti susiję ir daug vaiko baimių (tamsos, pabaisų, vagių ir t.t.).

Taip, galima laukti, kada vaikas pats jau norės išsikraustyti, tik gali būti, kad ir iki paauglystės jis nenorės kraustytis. Vis tik rekomenduočiau vaikus iš lovos iškraustyti iki pirmos klasės.

Kaip jau ir minėjau, 4-6 metų vaikai jau nebenori miegoti su tėvais, jei šis etapas prasnaudžiamas, belieka laukti paauglystės. Jei mokyklinio amžiaus vaikai miega dar su tėvais, dažnai vaikams kyla bendravimo sunkumų su bendraamžiais, gali kilti sunkumų ilgesniam laikui išsiskiriant su tėvais.

Vaikas jau išaugo kūdikystę, tačiau vis dar miega jūsų lovoje? Tačiau, jei miegas kartu trukdo gerai pailsėti ir išsimiegoti arba jei miegas kartu tampa iššūkiu intymiam gyvenimui, greičiausiai norėsite vaiką „iškraustyti“ į jo lovytę.

Tinkamai paruoškite vaiko kambarį. Leiskite vaikui išsirinkti patalynę. Dauguma vaikų turi ryškų savininkiškumo jausmą, todėl turėdami SAVO patalynę jie nenorės su ja skirtis. Dienos miego guldykite į vaiko lovytę. Miegokite su vaiku jo kambaryje. Pirmas kelias dienas - jei vaikui to reikia - galite miegoti jo kambaryje. Suraskite miego „partnerį“. Pereinamuoju periodu labai gali pagelbėti Mylimukas: mėgiamas žaisliukas, užklotėlis ar maitinimo metu naudojamas marliukas. Nupirkite lovytę žaisliukui. Pažaiskite vaidmenų žaidimą, paskatindama vaiką migdyti žaisliuką žaislinėje lovytėje - tai gali padėti vaikui suprasti, kad kiekvienas turi miegoti savoje lovytėje.

Jei vaikas reguliariai sugrįžta į jūsų lovą, tačiau tai nėra susiję su prasta vaiko savijauta, liga ar naktiniais košmarais, grąžinkite jį atgal į jo lovytę ir pabūkite su juo kurį laiką iki jis nurims arba užmigs. Kartais prisiversti atsikelti ir padaryti tai gali būti sunku, ypatingai tuomet, kai vaikas įsėlina nepastebėtas ir kurį laiką ramiai miega kartu su jumis. Tačiau jei norite atpratinti nuo šių žygių, turite prisiversti tai padaryti.

Jei vaikas serga. Jei vaikas susapnavo naktinį košmarą. Po blogo sapno vaikas būna labai išsigandęs, tad priimdami jį į lovą jį nuraminsite ir leisite pasijausti saugiai. Kita medalio pusė - jei leisite vaikui likti jūsų lovoje, jis gali pamanyti, kad jo lovytė išties yra nesaugi. Be to, nepamirškite, kad mažyliai yra tikri gudruoliai: nenorėdami miegoti vieni, jie gali pradėti simuliuoti išgąstį ar baimę, taip bandydami suminkštinti jūsų širdis.

Kad vaikas visą naktį išmiegotų savo lovoje, reiktų tėvams miegoti kartu vaiko lovoje. Labai tikėtina, po kelių naktų vaikas nebepabus ir neateis pas jus į lovą. Kitas variantas, kai tik vaikas ateina, nešti atgal į vaiko lovą. Tik dažniausiai tėvai netenka kantrybės ir vaikai lieka miegoti tėvų lovoje. Bet kuriuo atveju miegojimo stiliaus keitimas reikalauja daug kantrybės ir išradingumo.

Individualiai, priklauso nuo vaiko. Gali pavykti iš pirmo karto, o gali reikėti mėnesio ar net kelių.

Geriausias apdovanojimas - nuoširdus pagyrimas vaikui. Pvz.: „Jau mūsų Jonas didelis vyras, miega atskirai savo kambaryje.“ Labai gerai veikia šie pagyrimai, jei yra sakomi ne tik vaikui, bet ir jam girdint, sakomi tėčiui, močiutei, tetai ar kt.

Dažniausiai vakare po pasakos prasideda „gerti“, „valgyti“, „sisiu“ ir vėl nuo pradžių. Taip vaikai susirenka visą dėmesį iš tėvų, kurio negavo per dieną. Tad vienas variantas būtų daugiau dėmesio skirti vaikui per dieną, kad nereiktų vakare vargti. Kitas variantas - nuosekliai laikytis dienotvarkės, eiti miegoti tuo pačiu metu, prieš tai pavalgyti, atsigerti ir vaikui pažadėti, kad už vienos minutės ateisite, paskui kad ateisite už 2 minučių, paskui - už 5 minučių. Svarbiausia pradžioje laikytis žodžio ir ateiti, iki kol vaikas jūsų dar nepasigedo. Vaikai apsiramina, jaučiasi saugūs ir po kelių vakarų nebereikalauja nuolatinio buvimo.

Į specialistus reikėtų jau kreiptis, jei vaikas neramiai miega ilgiau nei mėnesį. Neramus miegas pasireiškia vaiko klykimu, nereagavimu į tėvų žodžius, glostymą, supimą.

Miegoti kartu su mama kūdikiui yra toks pat fiziologinis poreikis, kaip ir būti glostomam, sūpuojamam, kalbinamam. Jis būtinas, kad nervų sistema vystytųsi visavertiškai. Mama mažyliui visų pirma yra saugumas. Idealu, kai ji šalia visą parą. Nors atrodo bejėgis ir visiškai nesiorientuojantis šiame pasaulyje, vaikutis puikiausiai jaučia, kai jis paliekamas vienas. Daugiau nei pusę naujagimio miego sudaro paviršinis miegas, kurio metu vaikas jaučia supančią aplinką. Miegodamas vienas, naujagimis išgyvena nepatogumo ir nesaugumo jausmą. Iki šiol medicina negali paaiškinti staigios kūdikių mirties sindromo priežasčių. Išnešiotas ir sveikas vaikas gali nustoti kvėpuoti ir mirti. Mat naujagimiai kvėpuoja specifiškai - daro periodines pauzes. Tai gyvenimo įsčiose palikimas. Kad vaikas „prisimintų“, jog jam būtina kvėpuoti, reikalinga beveik nuolatinė taktilinė stimuliacija. Kai motina su vaiku miega kartu, staigios kūdikių mirties tikimybė sumažėja net 3 kartus! Be to, reikia atminti, kad motinystės instinktas moteriai suteikia unikalų gebėjimą jausti kūdikio kvėpavimą net miegant. Kuri mama nesvajoja savo vaikui duoti vertingiausią maistą - motinos pieną. Miegojimas kartu su kūdikiu daugeliui mamų išsprendžia šią problemą. Turėdamas galimybę žįsti krūtį kada panorėjęs, vaikutis skatina mamos pieno gamybą. Kad moteris nepervargtų, nuolatos būdama šalia kūdikio, dalį namų ruošos darbų turėtų perimti kiti šeimos nariai. Žinoma, kad miegodama kartu ir maitindama krūtimi kūdikį, naktį moteris nepailsės taip, kaip miegodama viena. Tik gimęs kūdikis daug miega. Pirmąsias dvi savaites - net 16 valandų per parą. Mokslininkai teigia, kad sapnuoti vaikutis pradeda dar motinos įsčiose, nes sapnavimo stadijoje pastebimi greiti akių judesiai, padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas. Stebint sapnuojančio kūdikio kūno judesius ir veido išraiškas, matyti, kad jie niekuo nesiskiria nuo suaugusiųjų. Juose atsispindi procesai, kylantys kūdikio viduje. Kartais močiutės atkalba jaunuosius tėvelius nuo to žingsnio: „Kur tai matyta! Nehigieniška! Paskui nebeįmanoma bus atpratinti!“ Iš tikrųjų vaikus auginant dabar daug kas daroma nebe taip, kaip prieš 30 metų. Šiuolaikinės mamos maitina nesilaikydamos jokių grafikų, o paisydamos tik vaikučio poreikių, dieną ar naktį. „To nereikia nei gėdytis, nei vengti“, - pritaria vaikų ir tėvų psichologė Ramunė Murauskienė.

Atsakymas labai paprastas. Nes tik šalia kūdikio mama jaučiasi rami. Nes taip mamai patogiau žindyti kūdikį pagal poreikį, ypač naktį. Kiekviena mama turi programą, instaliuotą evoliucijos: žindyti vaiką pagal poreikį, būti visuomet šalia gimusio kūdikio, o ypač naktį, ir taip išgelbėti žmoniją nuo išnykimo. Mamai tai užtikrina vidinį komfortą. Vaikui, gyvenančiam pagal tokią natūralią programą, yra labai gerai: jis jaučiasi saugus, ramiai miega naktį, gauna daug kūniško kontakto, kuris jam yra gyvybiškai svarbus. Dar vienas šiuolaikinis uždavinys šeimai - kuo greičiau po vaiko gimimo vėl pradėti gyventi vyro ir žmonos privatų gyvenimą. Miegoti dviese, pageidautina atskirame kambaryje, kur nors išeiti be vaiko, atostogauti be vaiko ir pan. Žmonės kalba, kad negalima pratinti vaiko užmigti žindant. O dar blogiau - pripratinti vaiką miegoti kartu. Kyla paprastas klausimas: o prie ko mes pratiname vaiką miegodami kartu? Nes jei tai kažkas blogo, tai kodėl mes nebijome pratinati savo vyrų prie to „kažko“ miegodami su jais kartu? O gal praėjus nuo santuokos pradžios 6 mėnesiams reikėtų pradėti miegoti atskirai? Normaliu atveju moteris su vyru vienoje lovoje miega ne dėl sekso. Įsikniaubti į mylimą žmogų, pajusti jo artumą ir šilumą yra neapsakomai gera ir saugu. Miegojimas kartu - tai tam tikra artumo ir priklausomybės vienas kitam išraiška. Kadangi mūsų vaikai paprastai yra kilę iš tos pačios žemės, tai visai nieko keisto, kad jie irgi nori miegoti kartu bent su vienu mylimu suaugusiuoju. Nieko nenormalaus čia nėra. Todėl turintiems vieną vaiką yra puiki išeitis - didelė šeimyninė lova, kai tėtis, mama ir vaikelis miega kartu. Jei turite daugiau vaikų, naktimis mamytė miegoti turėtų su žindomu vaikeliu, o tėvelis - su vyresniu.

Gyvename visuomenėje, kuri pateikia tam tikrų uždavinių šių laikų mamai ir vaikui. Vienas iš jų - kuo anksčiau palikti vaiką vieną, o dar geriau - savo kambaryje. Kam nuo to geriau? Kitiems, tik ne mamai ir vaikui. Visų pirma apie tuos kitus. Kai vaikelis miega atskirai nuo mamos, jam reikia lovelės, kokio mielo žaislo, su kuriuo galėtų naktimis miegoti, muzikinės karuselės, dainuojančios lopšinę, švytinčių naktimis lubose žvaigždelių, avyčių ir mėnulio. Vaikui reikia visko daug, kad tik jis ramiai užmigtų, kad tik jam būtų geriau. Bet ar tikrai? Iš kur tokios žinios? O gal kas nors apklausė dar nekalbančius kūdikius? Tikrai ne! Visa tai susiję su tam tikrų prekių ir paslaugų vartojimu. Iš tikrųjų vaikui ir jo saugumui bei ramiam miegui reikia vieno jį globojančio suaugusiojo. Jam reikia tik mamos, pageidautina - žindančios. Jei kalbame apie mamą ir vaiką, tai jų gerovei reikia kūniško ryšio, nes tai vienas iš motinystės džiaugsmų, suteikiančių malonumo abiem pusėm. Ir to nereikia nei gėdytis, nei vengti.

Žindymą nutraukti rekomenduojama tuomet, kai galima su vaiku susitarti, jei dar pats vaikas neatsisakė pieno. Taip elgtis reikėtų ir pratinant vaiką miegoti atskirai nuo mamos ar tėvų, jei dar pats vaikas nepageidavo turėti savo lovos. Taigi konkretaus amžiaus, nuo kada vaikelis turėtų miegoti atskirai, nėra. Viskas priklauso nuo šeiminės situacijos, tėvų ir vaiko. Ir dar prisiminkime: normaliu atveju vaikui augant poreikis vaikui miegoti kartu su mama retėja ir pagaliau išnyksta.

Miegas yra būtinas, kad užtikrinti tinkamą organizmo funkcionavimą ir vystymąsi. O jo kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia vaiko psichinę ir fizinę būklę. Tad be galo svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas. Taigi, išsiaiškinkime, kodėl vaikas blogai miega ir dažnai atsibunda ir kaip išmokyti jį užmigti savarankiškai.

Patarimai, kaip išmokyti vaiką užmigti savarankiškai

Patogi vieta miegoti. Sukurkite miegui tinkamą atmosferą savo vaiko kambaryje. Svarbi tinkama temperatūra ir drėgmė. Jei kambarys yra sausesnis, jums reikės oro drėkintuvo. Prieš guldant vaiką į lovą, kambarį reikia išvėdinti, kad būtų pakankamai gryno oro. Lovytės nereikėtų statyti toje kambario vietoje, kur gali būti skersvėjis. Taip pat svarbu, kad vaikui nebūtų per šalta ar per karšta. Reikia aprengti vaiką pagal kambario temperatūrą. Geriausia, jei vaikas jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų miegos tik savo lovoje. Be to, svarbu, kad lova būtų tik vieta miegui, lovoje nereikia žaisti. Tuomet vaikas lovą sies tik su miegu ir taip lengviau susiformuos įprotis miegoti, kai jis paguldomas į lovą.

Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Tamsa skatina melatonino, reikalingo užmigti, gamybą. Tad užtraukite užuolaidas ir išjunkite šviesą. Vaikui tai bus signalas, kad laikas miegoti. Kai kurie tėvai palieka įjungtą naktinę šviesą, manydami, kad vaikas bijo tamsos. Tačiau dažniausiai taip nėra. Bet jei vaikas mato, kad tėvai neišjungia šviesos naktį, jis gali imti manyti, kad tamsa yra blogai. Ir tada, jei staiga išjungsite šviesą, jis išsigąs. Be to, yra nuomonė, kad vaikas neturėtų būti pratinamas miegoti visiškoje tyloje, kitaip jis vėliau pabūs nuo kiekvieno šurmulio. Tačiau ši nuomonė taip pat yra klaidinga. Kaip ir tamsa, tyla irgi būtina kokybiškam miegui. Išgirdęs pašalinį triukšmą vaikas nesijaučia saugus ir neužmiega giliai. Tačiau jei nepavyksta išvengti pašalinių garsų, pavyzdžiui, automobilių triukšmo už lango ar remonto garsų iš kaimyninio buto, galite naudoti baltąjį triukšmą. Tai yra tokie garsai, kurie ramina, leidžia atsipalaiduoti ir užmigti, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ar lietaus garsas.

Visada paguldykite vaiką miegoti tuo pačiu metu. Žinoma, paguldyti vaiką miegoti galima ir anksčiau, jei pastebėjote, kad vaikas žiovauja ir trina akis. Būtent tokiu momentu vaikas pasiruošęs greitai užmigti. Tačiau nereikia pratinti vaiko eiti miegoti vėliau nei nustatytu laiku. Reikėtų įpratinti vaiką kasdien eiti miegoti tuo pačiu metu.

Mėgstamas žaislas. Labai gerai, jei vaikas nuo mažens turi mylimą žaislą - „bičiulį“ miegui. Tai gali būti kačiukas, triušiukas, meškiukas ar bet koks kitas minkštas žaislas, kuris vaikui asocijuojasi būtent su miegu.

Sukurkite ritualą, kurį kartosite kasdien prieš miegą. Tie patys veiksmai prieš miegą, kartojami kiekvieną dieną padeda lengviau užmigti. Pavyzdžiui, higienos procedūros, naudojant mėgstamą vaikišką kosmetiką, išgerti šiltos arbatėlės ir pasiklausyti pasakos, o tuomet miegoti. Tokiu būdu vaiko pasąmonėje pamažu formuojasi refleksas, kad jau laikas miegoti. Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos vaikams pasirinkimą. Vaikų oda yra itin jautri ir linkusi į alergijas, todėl naudojama kosmetika vaikams turi būti natūrali, be kenksmingų cheminių medžiagų. Svarbu rinktis produktus, kurie yra dermatologiškai patikrinti ir pritaikyti švelnios vaikų odos poreikiams.

Ramūs žaidimai prieš miegą. Vakare, likus maždaug dviem valandoms iki miego, rekomenduojama leisti laiką ramiai, žaisti ramius žaidimus ir vengti triukšmingos aplinkos. Tuomet vaikui bus lengviau užmigti, o miegas bus gilesnis. Prieš miegą reikėtų vengti televizoriaus žiūrėjimo ir žaidimo planšetiniu kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu.

Valgymas prieš miegą. Vyresni vaikai turėtų valgyti likus maždaug dviem valandoms iki miego, kad virškinimo sistema nebūtų pernelyg apkrauta ir nebūtų sunku užmigti. O kūdikius, atvirkščiai, reikia maitinti prieš miegą, kadangi jų maitinimo intervalai yra nedideli. Kūdikio maitinimui labai svarbu išsirinkti kokybišką buteliuką.

Laikykitės aiškaus dienos režimo. Kai mažylis bus paguldytas miegoti kasdien tuo pačiu metu, jis išsiugdys įprotį ir tam tikrą valandą jam bus lengviau užmigti. Nesvarbu, ar tai dienos, ar nakties miegas.

Kodėl vaikas negali užmigti?

Žinoma, priežasčių, kodėl vaikas negali užmigti, yra tikrai nemažai. Tai gali būti ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, jei mažyliui ką nors skauda, jis tikrai nenorės miegoti. Dažna priežastis būna kūdikių diegliai. Be sveikatos būklės, miego kokybei įtakos gali turėti ir kitos priežastys. Taigi, kokios jos? Vaikas gali atsisakyti miegoti, jei ilgai miegojo pietų miego, o taip pat dėl fizinio aktyvumo trūkumo. Svarbu dienos metu užsiimti su vaiku, kad vakare jis būtų pakankamai pavargęs ir jau norėtų ilsėtis. Tačiau nereikia jo pernelyg apkrauti prieš miegą, kadangi aktyvūs žaidimai prieš einant miegoti išblaškys vaiką ir jam bus sunkiau užmigti.

Galite pabandyti “laipsnišką atsiskyrimą”. Tai veiksmingas būdas, padedantis vaikui priprasti prie užmigimo savarankiškai. Pradžioje būkite šalia vaiko. Sėdėkite šalia jo lovelės, kol jis užmigs. O tuomet palaipsniui tolkite. Kas kelias naktis pamažu tolkite nuo lovos, kol galėsite išeiti iš kambario, kai vaikas dar nemiega. Jei vaikas prabunda, stenkitės nuraminti jį balsu iš tolo, bet nesugrįžkite prie lovos. Taip palaipsniui vaikas įpras užmigti, net jei jūsų nebus šalia.

Taip pat galite taikyti ir apdovanojimų sistemą, kadangi teigiamas paskatinimas gali padėti vaikui išmokti užmigti savarankiškai. Sukurkite mažus apdovanojimus už kiekvieną sėkmingą savarankiško užmigimo naktį. Taip vaikas stengiasi kiekvieną naktį kuo greičiau užmigti pats, kad kitą rytą gautų apdovanojimą, tačiau šis metodas tinka tik vyresnio amžiaus vaikams. Jie turi suprasti už ką būtent gavo apdovanojimą.

Mokslininkai teigia, kad miego kokybė ir trukmė tiesiogiai veikia vaiko psichinę ir fizinę būklę. Tad be galo svarbu, kad miegas būtų gilus ir kokybiškas. Kai kurie tėvai mano, kad vaikas turėtų miegoti vienas nuo pat gimimo, tačiau daugelis specialistų ir tėvų patvirtina, kad miegojimas kartu su tėvais yra natūralus ir naudingas kūdikiui.

SVARBU: Jei vaikas serga, susapnavo košmarą ar tiesiog jaučiasi nesaugiai, priimkite jį į savo lovą. Tai padės jam jaustis ramiau ir saugiau. Tačiau svarbu, kad tai nebūtų nuolatinė praktika, siekiant išlaikyti pusiausvyrą.

Kūdikio miegojamojo kambario dizainas

Vaikams užtenka rimto argumento, kad jie jau dideli ir gali miegoti savo kambaryje. Svarbu smagiai įrengti vaiko kambarį, atsiklausus mažojo nuomonės renkantis baldus. Pirmą vakarą galite skaityti daug pasakų, kol vaikas užmigs, o vėliau - sėstis ant kėdės ir ją kas vakarą artinti link durų.

Vaikams, kurie bijo tamsos ar pabaisų, galima pasiūlyti „stebuklingą kardą“ ar prožektorių, kuris išbaidytų visas baimes. Svarbu suprasti, kad prieš nelogiškus dalykus veikia tik magiški ginklai.

Jei vaikas nenori miegoti savo lovoje, svarbu išsiaiškinti priežastį: ar tai baimė, ar noras atkreipti dėmesį. Svarbu skirti vaikui pakankamai dėmesio per dieną ir nuosekliai laikytis dienotvarkės.

Miegojimo stiliaus keitimas reikalauja daug kantrybės ir išradingumo. Svarbiausia - nuoseklumas ir pasitikėjimas savimi.

Kada kreiptis į specialistus? Jei vaikas neramiai miega ilgiau nei mėnesį, verta sunerimti ir kreiptis į specialistus.

Vienas iš būdų - miegoti su vaiku jo lovoje kelias naktis, kol vaikas pripras. Kitas variantas - nuosekliai grąžinti vaiką į jo lovą, kai tik jis ateina pas tėvus.

Individualus pratinimo laikas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Svarbiausia - nuoseklumas ir kantrybė.

Geriausias apdovanojimas - nuoširdus pagyrimas vaikui. Tai skatina jo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.

Jei vaikas reikalauja tėvų buvimo iki kol užmigs, svarbu skirti jam daugiau dėmesio per dieną ir nuosekliai laikytis miego ritualų.

Miego trūkumas gali turėti neigiamų pasekmių vaiko sveikatai, mokymuisi ir elgesiui. Todėl svarbu užtikrinti kokybišką ir pakankamą miegą.

10 patarimų geram miegui

Vaikams miegas gali būti suprantamas kaip blogybė, nes jis trukdo žaisti ir užsiimti mėgstama veikla. Taip pat su miegu gali būti susijusios vaikų baimės.

Svarbu suprasti, kad vaiko poreikis miegoti kartu su mama yra natūralus ir natūralus. Tai neturėtų būti laikoma blogu įpročiu ar manipuliacija.

Jei vaikas nenori miegoti savo lovoje, svarbu suprasti jo baimes ir poreikius. Svarbu sukurti saugią ir ramią aplinką, kuri skatintų savarankiško užmigimo įgūdžius.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu rasti tinkamiausią metodą, atsižvelgiant į jo poreikius ir temperamentą.

Amžiaus rekomendacijos vaikų miegojimo vietai
Amžius Rekomendacija
Naujagimis - 6 mėn. Natūralus poreikis miegoti kartu su mama. Saugumo jausmas.
6 mėn. - 2 metai Vienas psichologų siūlo pratinti prie atskiro miegojimo, kai vaikas pradeda vaikščioti. Kiti siūlo laukti, kol vaikas pats pasiruoš. Baimė atsiskirti nuo tėvų.
2 - 4 metai Vaikai gali bijoti pabaisų, vaiduoklių. Svarbu logiškai paaiškinti ir naudoti „magiškus“ ginklus prieš baimes.
4 - 6 metai Vaikai natūraliai pasiruošia atskiram miegojimui. Sąmoningai nori savo erdvės.
6 - 7 metai Bijoma garsų už lango, vagių. Svarbu užtikrinti saugumą.

tags: #kaip #atpratinti #vaika #nuo #miegojimo #kartu