Nė vienas nėra apsaugotas nuo traumos, todėl reikėtų žinoti, ką daryti jai įvykus. Laimė, dauguma vaikų patiria išorinius (paviršinius) galvos sužalojimus, kurie nėra pavojingi. Vidiniai sužalojimai (kaukolės lūžiai, smegenų pažeidimai) gali turėti skaudesnių pasekmių ar net būti pavojingi gyvybei. Smegenų pažeidimo rizika priklauso nuo traumos sunkumo. Mažos traumos, kaip kritimas iš nedidelio aukščio, smūgis į galvą kamuoliu, nėra labai pavojingos. Didelė smegenų sužalojimo rizika kyla traumai įvykus dėl didelio greičio (pavyzdžiui, autoįvykio), stipraus smūgio sunkiu ar aštriu daiktu (akmeniu, peiliu), kritimo iš didelio aukščio. Pakankamai didelė rizika sužaloti smegenis yra ir stipriai supurtant kūdikį.
Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams ir pabandysiu apžvelgti svarbiausius aspektus bei pasidalinti rekomendacijomis, kaip to būtų galima išvengti. Patyrę galvos traumas pacientai sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Iš jų apie 22 proc. hospitalizuoti tolimesniam stebėjimui ir gydymui. Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau - nuo įvairių nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai įvairaus sporto metu, važinėjant dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami. Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiasi kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus ar vyresni nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai.
Berniukai galvas traumuoja du kartus dažniau nei mergaitės ir tokių traumų daugiau pavasarį ir vasarą, kai vaikai dažniau užsiima aktyviu laisvalaikiu lauke. Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo.
Dalis vaikų patiria traumas kasdienėse veiklose, žaidimų metu ir NAMŲ aplinkoje. Tyrimas žurnale „Brain Injury“ (2019) parodė, kad 72% vaikų patekusių į skubios pagalbos skyrių galvos traumą patyrė dėl namuose esančių daiktų ar apstatymo (grindų, lovų, laiptų, sienų, kėdžių, stalų) bei veiklų (futbolo, dviračių, krepšinio). Mažyliai namuose praleidžia daugiau laiko nei vyresni vaikai, todėl galvos traumos namų aplinkoje buvo dažniausios kūdikiams ir vaikams iki 4 metų. Su sportu ir poilsiu siejamos galvos traumos buvo dažniausios 5-19 metų vaikams. Didesnis dažnis berniukams.
Reabilitacijos procese esu susidūrusi su kūdikiais, kurie nusirito nuo lovos, iškrito iš autokėdutės, išslydo ar persisvėrė iš maitinimo kėdės, griuvo ar atsitrenkė, buvo supurtyti ir t.t. Kartais atsiperkama išgasčiu, o kartais prireikia rimtos medicininės pagalbos.
Traumos simptomai ir pirmoji pagalba
Dažniausiai po lengvos traumos vaikas atsiperka patinimu - guzu, kuris atsiranda dėl kraujavimo po oda. Šis guzas gali išlikti keletą dienų ar net savaičių. Stipresnė trauma gali būti lydima kraujavimo iš žaizdos, kuris dažnai būna pakankamai gausus, nes galvos odoje yra daug kraujagyslių. Apie 5 proc. vaikų po lengvos galvos traumos trumpam praranda sąmonę. Po traumos vaikui gali skaudėti ar svaigti galva, atsirasti pykinimas, vėmimas, rečiau - traukuliai. Vaikas gali tapti mieguistas, neprisiminti, kas buvo prieš ir po traumos.
Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (paratemolio ir ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, skaityti. Nesant simptomų skubėti į priėmimo skyrių neverta, bet pirmą parą po traumos rekomenduojama stebėti vaiką ir atsiradus smegenų sukrėtimo simptomų kreiptis į gydytoją, nes įvykus smegenų sukrėtimui simptomai išryškėja per pirmąsias 24 valandas.
Jei galvą sutrenkęs vaikas nėra kūdikis, jei po sutrenkimo jis žvalus, neprarado sąmonės, o jo elgesys - nepakitęs, pirmiausia nuraminkite jį. Tuomet laikykite šaltą kompresą prie sumuštos vietos 20 min. Jei naudojate ledą, susukite jį į audinį. Stebėkite artimiausias 24 val., ir, jeigu pastebite aukščiau išvardintus simptomus, nedelsiant skambinkite gydytojui.
Jei galvoje - žaizda: Jei žaizda kraujuoja, nuplaukite sužeistą vietą su muilu ir užspauskite steriliu tvarsčiu. Kraujavimas turi sustoti per 10 min., jei nenustoja, žaizdą reikia siūti. Jei įtariate kaukolės lūžį - žaizdos srityje stipriai nespauskite. Nesistenkite žaizdos valyti, tai gali tik padidinti kraujavimą ir sukelti papildomų sužalojimų. Netraukite iš žaizdos jokių kyšančių daiktų.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Net ir po nedidelės traumos rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Jis patars, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ko galima tikėtis, ir kokie simptomai gali būti pavojingi.
Nedelsiant vaiką reikia gabenti į gydymo įstaigą, jei pastebėjote:
- sąmonės praradimą (nors ir trumpalaikį),
- daugkartinį vėmimą,
- traukulius,
- stiprius ir vis stiprėjančius galvos skausmus ir svaigimą,
- pasikeitusį vaiko elgesį (mieguistumą, padidintą dirglumą),
- eisenos pokyčius, sutrikusią koordinaciją,
- nereguliarų kvėpavimą,
- sutrikusią kalbą ir/arba matymą,
- šlapimo ar išmatų nelaikymą,
- nepaliaujamą verkimą,
- skystį ar kraują, bėgantį iš ausų, burnos ar nosies,
- nelygius vyzdžius.
Taip pat skubios pagalbos reikia, jei matoma didelė galvos žaizda ar lūžis; žaizda, užspausta tvarsčiu, nenustoja kraujuoti 10 min.; vaikas nukrito iš didesnio kaip 1,5 m aukščio ir jei mažyliui dar nėra pusės metų.
Kreiptis į ligoninę po galvos traumos reiktų, kai:
- pacientas buvo praradęs sąmonę;
- čiuopiamas minkštas didelis guzas;
- yra labai vangus, mieguistas (užmigus neišeina pažadinti);
- krentama iš aukščiau nei 90 cm aukščio;
- kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėn. amžiaus;
- atsirado traukuliai;
- pykino, išvėmė daugiau nei kartą;
- galvos skausmas stiprėja;
- atsirado elgesio ar koordinacijos pakitimų;
- sutriko kalba, jutimai;
- vyzdžiai tapo skirtingi ar atsirado regos sutrikimų;
- teka kraujas ar skaidrus skystis iš nosies ar ausies;
- įvyko didelės energijos trauma;
- yra kraujuojančių žaizdų.
Kalbant apie žaizdas, pirmiausia reiktų stabdyti kraujavimą aptvarstant, o jeigu kraujavimas nesustoja po 10 minučių, žaizda yra didesnė nei 1 cm ar veido srityje, tuomet rekomenduojama kreiptis į gydytoją pirminiam žaizdos chirurginiam sutvarkymui.
Jei vaikas nesąmoningas:
- Nejudinkite jo, nes gali būti sužeistos kaklo ar nugaros smegenys,
- Kvieskite pagalbą ar paprašykite, kad ją iškviestų aplinkiniai,
- Jei nekvėpuoja, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą,
- Jei vemia, pasukite vaiką šonu, bet stenkitės laikyti jo galvą ir kaklą tiesiai, kad apsaugotumėte nuo nugaros smegenų pažeidimo.
Stebėjimas namuose
Kartais ir gydytojui neaišku, ar vaikui yra smegenų pažeidimas, nes ne visi rimti sužalojimai lydimi sąmonės netekimo ar vėmimo. Todėl kartais pasirenkama stebėjimo taktika ir vaikas stebimas 4-6 val. Dažniausia tai daroma ligoninėje, nors kartais vaikas gali būti išleidžiamas namo. Jei vaikas po traumos praėjus 12 val. jaučiasi gerai, rizika, jog jam sužalotos smegenys, maža.
Jei gydytojas jus išleido namo, kreipkitės pakartotinai, jei:
- praėjus 4-6 val. vaikas vemia,
- atsiranda stiprūs galvos skausmai,
- didėja mieguistumas,
- vaikas keistas ir sutrikęs,
- jam sunku kalbėti, vaikščioti ar matyti,
- sustingsta sprandas,
- nusilpsta ar tampa nejautri bet kuri kūno dalis.
Jei šių simptomų neatsiranda, kita gydytojo apžiūra ar konsultacija telefonu rekomenduojama po 24 valandų.
Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos.
Kaip išvengti galvos traumų?
Įsitikinkite, kad namai saugūs vaikui - nepalikite naujagimio be priežiūros tokioje vietoje, kur jis gali nukristi. Pritvirtinkite apsaugines tvoreles prie laiptų kraštų, nepalikite atidarytų langų bei durų.
Saugumas namuose: Laiptų apačioje ir viršuje įrenkite apsauginius vartelius, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas. Kūdikių saugumas: Net ir nedidelis vaiko galvos sutrenkimas gali sukelti nerimą tėvams keliančius požymius, o rimtesnių pažeidimų simptomai iš pradžių būna vos pastebimi. Svarbu žinoti, į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį.
Naudokite apsaugančius įrenginius (spintelių, langų užraktai, sieniniai "inkarai" baldams / TV prilaikyti). Švarios grindys (be netvarkos, skysčių, kas gali sukelti paslydimą ar kritimą). NEPURTYKITE kūdikio !!! (apsaugosite nuo supurtyto vaiko sindromo); Naudokite saugias kūdikio autokėdutes atitinkančias vaiko amžių ir svorį, prisekite saugos diržus; nedėkite kėdutės ant prekystalio, stalo ar kito aukšto paviršiaus (net nuo nedidelių vaiko judesių ji gali nuslysti).
Žaiskite žaidimų aikštelėse su minkštesne danga (smėliu, medžio drožlėmis).
Jei vaikas važinėja dviračiu, riedučiais, riedlente ar slidinėja, būtinai uždėkite tinkamo dydžio šalmą. Šalmas sumažina smegenų sutrenkimo riziką 85 proc.! Nevežkite dviračiu jaunesnių nei 1 m. vaikų. Nerekomenduojama vežti ir vyresnių kaip 4 m., nes dėl didelio svorio dviratis gali tapti nestabilus.
Vežami automobiliuose vaikai turi sėdėti specialiose kėdutėse. Jos reikalingos tol, kol vaikui įprastas saugos diržas užsijuos per pečius (paprastai vaikui pasiekus 142 cm ūgį), o ne per veidą ar kaklą. Negalima vežti naujagimių ir vaikų iki 12 m. ant priekinės mašinos sėdynės.
Svarbu vaikus mokyti taisyklingai pereiti gatvę. Vaikas, eidamas per gatvę, turi laikytis suaugusiajam už rankos. Vyresnis vaikas turi būti išmokytas pažiūrėti į kairę, į dešinę ir vėl į kairę prieš kirsdamas gatvę, bei sekti sukančias mašinas.
Galvos traumos vaikams: ką daryti, įspėjamieji ženklai ir kada nerimauti
Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, svarbu pasirūpinti batais storu, grublėtu padu, žemu pakulniu ir ilgu aulu tam, kad čiurnos padėtis būtų stabilizuota.
Didžioji dalis galvos traumų yra lengvos, tačiau visada reikia elgtis apdairiai. Atminkite, kad didžioji dalis galvos traumų yra lengvos. Vaikai, patyrę sunkias galvos smegenų traumas, gali prarasti kai kurias raumenų, kalbos, regos, klausos ar skausmo jutimo funkcijas. Jiems gali prireikti visą gyvenimą trunkančio gydymo ar reabilitacijos.
