Menu Close

Naujienos

Ikimokyklinio ugdymo kokybės samprata

Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė. Už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako savivaldybės. Jos, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai.

Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai. Kadangi valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos, dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus.

Savivaldybės kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos organizuoja ar pačios (tiksliau - jų vidaus audito skyriai) atlieka švietimo įstaigų auditus, temines patikras. Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą.

Savivaldybės gali būti patvirtinusios savo įstaigų išorinio vertinimo tvarką. Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė, kad Neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių.

Vaiko raidos stadijos nuo gimimo iki 7 metų

Ikimokyklinio ugdymo kokybės vertinimo metodika

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Metodikos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę. Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje: etosas; vaiko ugdymas ir ugdymasis; vaiko ugdymo(si) pasiekimai; parama ir pagalba vaikui, šeimai; ištekliai ir mokyklos valdymas. Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai.

Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų.

Bendrojo ugdymo mokyklos išorinis vertinimas

Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (anksčiau - Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra) ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Tai yra nacionaliniu lygiu veikianti institucija, ruošianti nacionalinius vertintojus visos Lietuvos mokykloms vertinti. Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimą atlieka pačios.

Išoriniu vertinimu siekiama paskatinti mokyklas siekti geresnės ugdymo(si) kokybės, geresnių mokinių pasiekimų ir taip mokykloms tobulėti. Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas. Visuminis - vertinama visa mokyklos veikla. Teminis - vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Šiuo atveju rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą).

Rizikos - vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams organizuojamas pakartotinis vertinimas.

Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus.

Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo metodika

Bendrojo ugdymo mokykla savo įsivertinimą organizuoja pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Įsivertinimą gali inicijuoti mokyklos vadovas. Atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Vertinimo sritys. Mokyklos veikla vertinama sritimis: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba. Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis. Pastarosios skaidomos į rodiklius. Kaip atskira sritis neišskirta mokyklos kultūra.

Plausis (arba visuminis) įsivertinimas. Jo metu, atsižvelgus į mokyklos tipą, jos kontekstą, mokyklos bendruomenė vertina visas sritis, temas ir rodiklius. Teminis įsivertinimas. Iškilusios mokykloje problemos analizė. Problemos analizė pradedama problemos, išreiškiančios neatitikimą tarp esamos ir pageidaujamos padėties, identifikavimu.

Įsivertinimo metodai ir etapai

Atliekant įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Duomenims rinkti ir jiems apdoroti rekomenduojama naudotis tiesiogine internetine sistema www.iqesonline.lt. Pasirengimo etapas. Įsivertinimo plano parengimo etapas. Atsiskaitymo ir informavimo etapas. Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija.

Schema: Ikimokyklinio ugdymo kokybės vertinimo procesas

Ikimokyklinio ugdymo programos ir principai

Programa remiasi kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingais vaiko raidos požymiais bei vaiko ugdymosi logika. Programa padeda tenkinti prigimtinius, socialinius, pažintinius ir kultūrinius vaiko poreikius, turinys - svarbus ir naudingas vaikui. Ugdymo(si) turinys yra pritaikytas spontaniškai vaiko veiklai. Kokybišką ugdymo turinio įgyvendinimą užtikrina dvikryptė pozityvi demokratiška pedagogo-vaiko sąveika, ugdytinio ir ugdytojo dialogas, grindžiamas asmenine pagarba, vaiko unikalumo pripažinimu, svarbiausiomis vertybėmis, pozityviomis emocijomis. Vaikas išreiškia savo norus, renkasi, tariasi, veikia vienas ir su kitais, prašo pagalbos, sprendžia problemas ir kt.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:

  • Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
  • Žaismės principas.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas.
  • Integralumo principas.
  • Įtraukties principas.
  • Kontekstualumo principas.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
  • Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai

  • Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
  • Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
  • Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
  • Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
  • Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
  • Realios ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
  • Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pasiekimų sritys ir gebėjimai

Pasiekimų sritis Vertybinė nuostata Esminiai gebėjimai
Mūsų sveikata ir gerovė Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Judėjimas ir fizinė sveikata Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksnius su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Kuriame emociškai palankią aplinką: kviečiame tėvelius adaptacijos laikotarpiu pabūti grupėje drauge su vaiku, teikiame jiems rekomendacijas, kaip elgtis, kad palengvinti vaiko adaptaciją. Pedagogų, vaikų, tėvų santykius grindžiame pasitikėjimu ir pagarba. Tenkiname prigimtinį vaiko poreikį judėti ir patirti judėjimo džiaugsmą. Puoselėjame vaikų kultūrą, t.y. nesiekiame, kad vaikas taptų mažas suaugęs, jam netaikome suaugusiam būdingų elgesio standartų. Pagrindinis mūsų siekis - kuo geriau pažinti vaiką (jo poreikius, galimybes, turimą patirtį, pomėgius, charakterio savybes, šeimos savitumą) ir, atsižvelgiant į tai, jį ugdyti. Kiekvienam vaikui parenkame tinkamiausius ugdymo metodus, priemones, pritaikome aplinką, poilsio formas.

Jei vaikui reikalinga įstaigoje dirbančių specialistų pagalba, su vaiku dirbama lanksčiai, atsižvelgiant į jo savijautą tuo metu, užimtumą grupėje, ne tik pagal iš anksto numatytą užsiėmimų tvarkaraštį. Jei vaikas bet kurioje veikloje (žaisdamas su draugais, konstruodamas, valgydamas, rengdamasis, sportuodamas ir kt.) pajaučia savo galimybių ribas, žino, kad gali kreiptis pagalbos ir jam ji bus suteikta. Skirtingiems vaikams teikiama skirtinga pagalba. Tenkindami prigimtinį vaiko poreikį žaisti, sudarome galimybę vaikams rinktis veiklas, jų trukmę, draugus, priemones, žaidimo erdves. Atsižvelgiame į konkrečiam vaikui labiausiai tinkančius pasaulio suvokimo, informacijos priėmimo būdus. Remdamiesi vaiko individualiomis prigimtinėmis galiomis ir atsižvelgdami į skirtingus mokymosi stilius, kūrybiškai taikome ugdymo(si) metodus. Organizuojame atvirų durų dienas, teikiame informaciją, pagalbą besiruošiant į darželį ir adaptacijos periodu.

Ugdymo aplinką kuriame taip, kad tenkintų pagrindinius vaikų poreikius - žaisti, judėti, ugdytų gebėjimus, plėstų patirtį, būtų svarbi gerai emocinei savijautai. Grupės (rūbinė, miegamasis, prausykla) ir kitas įstaigos erdves išnaudojame vaikų veiklai. Uždaros žaidimų erdvės leidžia vaikams atsiriboti nuo kitų, suteikia saugumo jausmą. Vaikai gali žaisti mažose grupelėse, prireikus pailsėti, jausti erdvės ribą. Sporto įrengimai (kopėtėlės, čiuožyklos, sūpynės ir kt.) plečia aktyvaus vaikų judėjimo galimybes. Šias priemones vaikai panaudoja judėjimui, bendravimui, aplinkos stebėjimui, savų žaidimų kūrimui, baimių ir sunkumų įveikimui, tyrinėjimui, savo galimybių pažinimui. Priemonės tyrinėjimams ir eksperimentavimams (funkcionalūs šviesos stalai, svarstyklės, augalai ir kt.) ugdo vaikų pažinimo gebėjimus, skatina kūrybiškumą, smalsumą. Tyrinėdami vaikai mąsto, samprotauja, kalbasi, diskutuoja, ieško informacijos, įvaldo kai kurias mokymosi strategijas, mokosi priimti bendrus sprendimus. Lauko aplinka leidžia skatinti fizinį vaiko aktyvumą, spontanišką judėjimą, įgyti naujų patirčių.

Mokyklinės brandos siekiame nuosekliai nuo pat pirmų vaiko ugdymosi įstaigoje metų. Mūsų įstaigos ikimokyklinio ugdymo programoje ypač akcentuojamas vaiko savarankiškumo ugdymas. To siekiame visoje ugdomojoje veikloje - žaidžiant, valgant, rengiantis į lauką ar miegoti, sportuojant, muzikuojant ir t.t. Pavyzdžiui, jei vaikai ruošiasi meninei veiklai, jiems siūloma apsispręsti, kokių priemonių reikės, savarankiškai susirasti jas aplinkoje, pasirinkti norimas spalvas, faktūras, formatą, kiekį. Vaikas visada gali kreiptis pagalbos į draugus ar pedagogus. Praktinė patirtis rodo, kad vaikai, turintys geresnius socialinius ir sunkumų įveikimo įgūdžius, sėkmingiau tęsia ugdymąsi mokykloje.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) aplinka

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #kokybes #samprata