Hemorojus - tai kraujagyslių liga, tiesiosios žarnos veninių rezginių simptominis išsiplėtimas. Nors tai gana dažna problema, su kuria susiduria daugybė žmonių, daugelis vengia kalbėti apie šią ligą dėl jos „gėdingos“ lokalizacijos. Tai lemia daugybę mitų ir klaidingos informacijos, kuri keliauja iš lūpų į lūpas. Šiame straipsnyje panagrinėsime hemorojaus priežastis, simptomus, gydymą nėštumo metu ir po gimdymo, remdamiesi moksliniais tyrimais ir gydytojų rekomendacijomis.
Kas sukelia hemorojų nėštumo metu?
Nėštumas yra fiziologinė moters būklė, tačiau ji sukelia daugybę pokyčių organizme, kurie gali lemti hemorojaus atsiradimą ar paūmėjimą. Mokslinių šaltinių duomenimis, vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu net šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Nėštumo laikotarpiu pakinta beveik visų moterų mityba, labai svarbus tampa suvartojamų skysčių kiekis, kuris dažnai yra nepakankamas, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą dėl nėščiųjų pykinimo ir vėmimo. Nustatyta, kad pakinta ir besilaukiančių moterų dieta - šios moterys ląstelienos turinčio maisto vartoja mažiau nei nenėščios moterys. Taip pat svarbūs kiti veiksniai: didėjanti gimda sukelia pilvo ertmės spaudimo padidėjimą, dėl kurio vystosi veninė stazė (veninis sąstovis) mažajame dubenyje. Be to, nėštumo laikotarpiu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 25-40 proc., kas lemia gausesnį kraujagyslių prisipildymą ir išsiplėtimą. Gimdymas natūraliais takais yra dubens dugno patologijos, kuriai priklauso ir hemorojus, po gimdymo rizikos veiksnys. Kiti rizikos veiksniai apima užsitęsęs ilgas gimdymas (daugiau nei 12 val.), didelio svorio naujagimio (4000 g ir daugiau) savaiminis gimdymas bei užsitęsęs nėštumas (daugiau nei 40 nėštumo savaičių).
Hemorojus ir nėštumas: mitai ir tiesa
„Visi mūsų organai yra svarbūs ir reikalingi, todėl, jei esame civilizuoti žmonės, neturėtume gėdytis paklausti apie išangės bėdas“, - sako gydytojas proktologas Paulius Žeromskas. Tai - tik vienas iš daugybės apie hemorojų sklandančių mitų, atsirandančių dėl gėdingos lokalizacijos. Hemorojus neturi nieko bendro nei su mėlynuoju krauju, nei su sėdimu darbu, jis tikrai nėra profesinė vairuotojų liga, kaip kalbama „liaudyje“. Hemorojus neatsiranda dėl to, kad žmogui užkietėjo viduriai ir jis apsunkintai tuštindamasis hemorojų „išstūmė“. Ir tikrai ne dėl to, kad gimdymo metu moteris stipriai stanginosi. Hemorojus su gimdymais tiesiogiai nėra susijęs, ir tikrai nereiškia, kad pagimdžiusios daug vaikų moterys sirgs hemorojumi, o negimdžiusios - ne. Tiesiog nėštumo metu vaisiui augant kraujo tekėjimas iš mažojo dubens blogėja.
Hemorojus nėštumo metu: simptomai ir stadijos
Nėštumo metu moteris gali pajusti nepatogumus išangės srityje, nes pilvo ertmėje padidėja slėgis, o tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstova. Išangė gali išburkti, patinti. Nėštumo metu sutrinka ir kojų venų kraujotaka, moterims tinsta kojos, plečiasi venos. Tie patys procesai vyksta ir išangėje. Galėčiau šį procesą palyginti su baliono pūtimu. Kai iš išpūsto baliono staiga išleidžiame orą, juk balionėlis nebesusitraukia iki to paties dydžio, koks buvo - lieka perteklius, raukšlės. Taip yra ir su išangės oda. Nėštumo metu audiniai išsitempia, ištinsta, o po gimdymo subliūkšta, ir moteris užčiuopia, kad išangėje kažkas „kabo“. Be abejo, moterims, sergančioms hemorojumi ir turinčioms polinkį šia liga sirgti, nėštumas paūmina lėtinio hemorojaus simptomus.
Hemorojus skirstomas į keturias stadijas:
- I laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai neiškrinta iš išangės kanalo ir pasireiškia kraujavimu.
- II laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis, tačiau po to savaime grįžta į išangės kanalą; gali varginti iškritimas ir kraujavimas.
- III laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis ir negrįžta į išangės kanalą, tačiau juos galima ranka įstumti į išangės kanalą.
- IV laipsnio: vidiniai hemorojiniai mazgai, išlindę kartu su dantytąja linija, negrįžta į išangės kanalą - jų netgi ranka įstumti negalima.
Sergantis lėtiniu hemorojumi žmogus skundžiasi mazgų iškritimu, kraujavimu tuštinantis ryškiai raudonu arteriniu krauju, niežuliu. Skausmas lėtiniam hemorojui nebūdingas. Skauda sergant ūmiu hemorojumi. Tuomet išangėje dažniausiai atsiranda skausmingas guzas - užsitrombavęs hemorojinis mazgas.
Hemorojus po gimdymo
Po gimdymo išangėje gali likti tam tikri odos dariniai. Nėštumo metu audiniai išsitempia, ištinsta, o po gimdymo subliūkšta, ir moteris užčiuopia, kad išangėje kažkas „kabo“. Jei didėjantys hemorojiniai mazgai bei buvę trombozės epizodai sukelia odos išvešėjimą šalia išangės - susidaro odos išauga. Hemorojiniams mazgams sumažėjus (pvz., po gimdymo ar neinvazyvaus gydymo), odos išaugos niekur nedingsta. Jei jos kelia kokių nors problemų - vienintelis gydymo būdas yra jų chirurginis pašalinimas.
Kaip gydyti hemorojų nėštumo metu ir po gimdymo?
Nesant ūminių būklių, hemorojaus, kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų, chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos (žindymo) periodo pabaigos. Visais hemorojaus atvejais nėštumo metu rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi, ilgo sėdėjimo tualete; rekomenduojama kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti. Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami vaistai. Vienas vietinio poveikio vaistas hemorojui gydyti yra kompleksinis vaistas - Tribenozidas / Lidokainas. Jis vartojamas tiesiosios žarnos kremo ar žvakučių pavidalu. Nėštumo laikotarpiu jis gali būti vartojamas nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio, vaisto negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistą galima vartoti po gimdymo ir žindymo laikotarpiu.
Kiti patarimai, kurie gali padėti:
- Subalansuota mityba, kurioje daug skaidulinio maisto.
- Pakankamas skysčių kiekis (mažiausiai 2 litrai vandens per dieną).
- Ledo kompresai.
- Tinkama higiena: atsisakymas popierinio tualetinio popieriaus ir prausimasis po dušo srove arba reikalui esant naudojamas šlapias tualetinis popierius.
- Fizinis aktyvumas.
- Šiltos vonelės po 10-15 min. kelis kartus per dieną.
- Gulima padėtis.
Jeigu hemorojus po gimdymo savaime nepraėjo, svarbu apsilankyti pas proktologą, kuris įvertins būklę ir paskirs specialų tolimesnį gydymą. Jei tai lengvo laipsnio hemorojus, tuomet pakanka pokyčių mityboje. Jei sunkesnio laipsnio - gali skirti tepalą ar vietines nehormonines žvakutes simptomams mažinti. Jei tai paskutinio laipsnio hemorojus - gali reikėti atlikti operaciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
„Kiekvienai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, moterys gali suklysti ir dar labiau sau pakenkti“, - pabrėžia specialistai. Labai svarbu nepamiršti, kad hemorojaus klinikiniai simptomai gali būti panašūs ir į kitas išangės bei storosios žarnos ligas: išangės įplėšą, ūminį paraproktitą, tiesiosios žarnos iškritimą, išangės kondilomas, opinį kolitą, Krono ligą ir net išangės ar storosios žarnos vėžį. Todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
Jei hemorojus po gimdymo savaime nepraėjo, svarbu apsilankyti pas proktologą, kuris įvertins būklę ir paskirs specialų tolimesnį gydymą. Hemorojus po gimdymo taip pat gali pasireikšti likusiais odos maišeliais. Tai būklė, kuomet uždegiminiai mazgai išsivaikšto ir lieka oda išangės išorėje. Nors skausmo ar didesnio diskomforto ši būklė nekelia, vis tiek rekomenduojama pasikonsultuoti su proktologu dėl tolimesnio gydymo ar jų pašalinimo.
Didėjantys hemorojiniai mazgai bei buvę trombozės epizodai sukelia odos išvešėjimą šalia išangės - susidaro odos išauga. Jei jos kelia kokių nors problemų - vienintelis gydymo būdas yra jų chirurginis pašalinimas.
Didelė tikimybė, kad hemorojus po gimdymo praeis savaime ir vėl viskas grįš į prieš gimdyminę būseną. Tačiau jei nėštumo metu tuštinantis atsiranda kraujo ir kitų nemalonių simptomų, svarbu kreiptis į prižiūrintį ginekologą arba proktologą. Apsilankymo metu, proktologas įvertins hemorojaus laipsnį ir pagal tai paskirs gydymą. Jei tai lengvo laipsnio hemorojus, tuomet pakanka pokyčių mityboje. Jei sunkesnio laipsnio - gali skirti tepalą ar vietines nehormonines žvakutes simptomams mažinti. Jei tai paskutinio laipsnio hemorojus - gali reikėti atlikti operaciją.
