Ikimokyklinis amžius yra vienas svarbiausių vaiko raidos etapų, o vaikų, turinčių elgesio ir kalbos sutrikimus, ugdymas reikalauja ypatingo dėmesio ir specializuotų metodikų.
Specialiųjų ugdymosi poreikių samprata ir vaikų ypatumai
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai poreikiai, atsirandantys dėl įvairių raidos sutrikimų, negalių ar kitų sunkumų, trukdančių vaikui sėkmingai mokytis ir dalyvauti ugdymo procese.
Specialieji poreikiai - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia.
Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką.
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais.
Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai.
Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams.
Po nepriklausomybės atkūrimo vyko pakankamai sparti specialiojo ugdymo sąvokų ir kategorijų, įvardinančių sutrikimus ir juos turinčius asmenis, kaita. Ši kaita atspindėjo ne tik integruoto ugdymo idėjų svarbą, bet ir bendrą demokratėjimo procesą tiek visoje švietimo sistemoje, tiek specialiajame ugdyme.
Pirmiausiai vietoje sąvokų defektas, defektyvūs vaikai imama vartoti pakankamai neutrali sąvoka specialieji poreikiai. Suprantama tuomet, iš kur kyla ir specialiojo ugdymo semantika. Sąvoka integracija yra vienas iš esminių reabilitacijos principų, t. y. jos galutinis tikslas. Specialusis ugdymas yra atskirasis reabilitacijos atvejis. Vadinasi integruotas ugdymas yra ne tik specialiojo ugdymo forma, bet ir galutinis jos tikslas.
Specialiųjų poreikių reikalingų vaikų ugdymui nagrinėja pedagogikos mokslo šaka - specialioji pedagogika. Specialioji pedagogika anksčiau buvo vadinama defektologija. Kai pasikeitė suvokimas ir buvo pakeista defektologijos sąvoka, vaikai imti vadinti specialiųjų poreikių vaikais. Mokykloje, kur vaikų būklė yra susijusi su mokslu, jie vadinami vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Netaisyklingai tokie vaikai vadinami tada, kai jų poreikiams nusakyti vartoja dar tokia sąvoka kaip - adaptuotieji vaikai.
Specialiuosius ugdymo poreikius dar galima būtų įvardinti kaip tam tikros pagalbos ir paslaugų reikalingumą, kuris atsiranda todėl, kad ugdymo reikalavimai neatitinka tam tikro asmens (šiuo atveju vaiko), turinčio specialiųjų poreikių, galimybių. Kartais tarp sąvokų įvairuoja ir tokios kaip raidos ypatingumai ir specialieji ugdymosi poreikiai. Raidos ypatingumai - tai tam tikri vaiko vystymosi pakitimai, kurie nėra specialūs sutrikimai. Jie nuolat gali kisti vaikui vystantis, kai kurių iš jų vėlesniame amžiuje gali iš vis nelikti.
Vaiko su specialiaisiais poreikiais ypatumai
Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, įskaitant:
- Elgesio ir (ar) emocijų sutrikimus: Šie sutrikimai pasireiškia sunkumais kontroliuojant emocijas, impulsyvumu, agresija, nepaklusnumu ir kitais nepageidaujamais elgesio modeliais.
- Kalbėjimo ir kalbos sutrikimus: Šie sutrikimai apima sunkumus tariant garsus, formuojant sakinius, suprantant kalbą ir bendraujant su kitais.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimus: Šiems sutrikimams būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio koncentracijos sunkumai.
- Autizmo spektro sutrikimus: Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris veikia socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams dažnai papildomai diagnozuojamas emocijų ir elgesio sutrikimas.
- Kompleksines negalias: Tai yra kelių negalių derinys, kuris sukelia didelių sunkumų vaiko raidai ir ugdymuisi.
- Socialinę atskirtį patiriančius vaikus: Vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų gali patirti įvairių sunkumų, tokių kaip skurdas, nepriežiūra ir diskriminacija, kurie neigiamai veikia jų raidą ir ugdymąsi.
Kalbos sutrikimai ir jų poveikis
Kalba - vienas svarbiausių psichikos komponentų, dalyvaujantis visose žmogaus psichikos apraiškose.
Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, kalbos vystymuisi įtaką daro nemažai psichologinių, socialinių ir fizinių veiksnių.
Mokslinėje literatūroje išskiriamos įgimtos ir įgytos priežastys, kurios gali lemti vaikų kalbos sutrikimus. Įgimtos: genetika, biologiniai veiksniai, klausos sutrikimai.
Emocijų sutrikimai ir jų poveikis
Emocijos yra psichologinės būsenos, kurios daro didelę įtaką vaiko elgesiui, socialinei sąveikai ir mokymuisi.
Emocinių sutrikimų priežastys gali būti įvairios:
- Centrinės nervų sistemos pažeidimai.
- Socialinių kontaktų trūkumas ar nepilnavertiškumas vaikystėje.
- Nepilna, nedarni šeima, nuolatiniai tėvų nesutarimai bei konfliktai, emocinių ryšių tarp tėvų ir vaikų trūkumai.
Ugdymo metodai ir strategijos ikimokyklinėje įstaigoje
Ikimokyklinėje įstaigoje taikomi įvairūs ugdymo metodai ir strategijos, skirti elgesio sutrikimų turintiems vaikams:
- Klasikiniai ugdymo metodai: Tai tradiciniai metodai, tokie kaip pokalbiai, aiškinimas, demonstravimas ir pratimai.
- Netradiciniai ugdymo metodai: Tai įvairūs kūrybiniai metodai, tokie kaip dailės terapija, muzikos terapija, šokio ir judesio terapija, žaidimų terapija ir socialinių įgūdžių grupės.
Žaidimas yra pagrindinis ugdymo metodas ikimokyklinėje įstaigoje. Žaidimas padeda vaikams mokytis, bendrauti, spręsti problemas ir reguliuoti savo emocijas. Žaidimas ir savireguliacija yra glaudžiai susiję, nes žaidžiant vaikai mokosi kontroliuoti savo impulsus, laikytis taisyklių ir susitarti su kitais.
Komunikuojant aptariamos emocijos, stengiamasi jas ne tik atpažinti, bet ir įvardinti. Tas pats metodas vieną kartą pasiteisina, o kitą kartą - ne, ir tai priklauso nuo situacijos, aplinkybių, nuotaikos.
Norint pasiekti geresnių ugdymo rezultatų vaikams turintiems emocijų sutrikimų būtinas individualus darbas ir pedagogo buvimas šalia. Taip didėja vaikų savikontrolės galimybės.
Kaip padėti vaikams reguliuoti emocijas
Pozityvaus elgesio skatinimas grupėje
Norint skatinti pozityvų elgesį grupėje, svarbu:
- Sukurti aiškias taisykles ir lūkesčius: Vaikai turi žinoti, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne.
- Girti ir apdovanoti už gerą elgesį: Teigiamas pastiprinimas skatina vaikus elgtis tinkamai.
- Ignoruoti smulkų netinkamą elgesį: Kartais geriausia nereaguoti į nedidelį netinkamą elgesį, kadangi dėmesys gali paskatinti tokį elgesį kartotis.
- Naudoti neigiamas pasekmes už rimtą netinkamą elgesį: Svarbu, kad pasekmės būtų adekvačios elgesiui ir taikomos nuosekliai.
- Būti nuosekliam ir teisingam: Vaikai turi žinoti, kad taisyklės galioja visiems vienodai.
Vaikų agresijos valdymas
Vaikų agresijos valdymui svarbu:
- Nustatyti agresijos priežastis: Svarbu suprasti, kodėl vaikas elgiasi agresyviai.
- Mokyti vaikus įveikti pyktį: Vaikams reikia išmokti atpažinti pyktį ir valdyti jį tinkamais būdais.
- Sukurti saugią aplinką: Vaikai turi jaustis saugūs ir gerbiami.
- Būti pavyzdžiu: Suaugusieji turi rodyti tinkamą elgesį ir spręsti konfliktus taikiai.
Individualizuotas ugdymas
Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas yra būtini, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą pagalbą ir galėtų sėkmingai mokytis.
Ugdymo individualizavimas reiškia, kad ugdymo turinys, metodai ir priemonės yra pritaikomi prie individualių vaiko poreikių ir ypatumų.
Ugdymo diferencijavimas reiškia, kad ugdymo turinys yra modifikuojamas, siekiant patenkinti skirtingus mokinių poreikius ir gebėjimus.
Specialistų komanda (logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, dailės, muzikos, šokio judesio terapeutai, socialinių įgūdžių grupės specialistas, socialiniai darbuotojai) dirba aplink vaiką, todėl visi specialistai yra specialiai parinkti.
Elgesio keitimo būdai apima individualiai vaikui pritaikytus būdus, galimybę pasišalinti iš dirginančios aplinkos, fizinius prisilietimus, veiklą būtent jam, muziką, asmeninį žaislą.
Skirtingose situacijose taikomi skirtingi metodai. Labiausiai tinka užkandžiai, sensorinės- raminančios nusiraminimo priemonės, išbuvimas kartu vaiku, esant šalia ir jį palaikant.
Vaikui gali būti sukurtas atskiras nusiraminimo kampelis arba kampelis grupėje, leidžiama pačiam pasirinkti nusiraminimo vietą.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., apibendrinamasis) vertinimas. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.
Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Fizinė ir emocinė ugdymosi aplinka
Fizinė ir emocinė ugdymosi aplinka turi didelę įtaką vaikų elgesiui ir savijautai.
Svarbu sukurti saugią, jaukią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi gerbiami ir vertinami.
Specialus centras, skirtas būtent vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, pritaiko viską nuo aplinkos iki specialistų, kad atitiktų vaikų, patiriančių iššūkių visose gyvenimo srityse, poreikius.
Bendradarbiavimas su tėvais
Sėkmingas elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su tėvais.
Svarbu, kad tėvai ir pedagogai kartu aptartų vaiko poreikius, tikslus ir strategijas, bei nuosekliai taikytų jas namuose ir įstaigoje.
Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio.
Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklose bendrosiose klasėse.
Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų.
Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.
Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei.
Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.
Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti.
Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
tags: #aprasymas #vaiko #su #specialiaisiais #poreikiais #mokslo
