Nesivystantis nėštumas, dar vadinamas praleistu persileidimu arba anembrioniniu nėštumu, yra būklė, kai nėštumas nebesivysto, nepaisant to, kad nėštumo testas gali rodyti teigiamą rezultatą ir ankstyvieji nėštumo simptomai išlieka. Tai viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežasties bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.
Biologiškai nesivystantis nėštumas atsiranda, kai įvyksta chromosomų klaidos arba genetinės anomalijos. Tai nėra moters kaltės rezultatas, o dažniau atsitiktinė genetinė klaida, kuri gali atsirasti kiaušinio arba spermos apvaisinimo metu. Dėl šių klaidų susidaro defektinis embrionas, kuris nesugeba tinkamai vystytis. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka, t.y. chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi.
Prof. D. Ramašauskaitė teigia, kad „Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino.“
Kita vertus, egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai: moters ir vyro amžius, moters virusinės infekcijos, diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas. Anot pašnekovės, stresas tiesiogiai neveikia nėštumo, tačiau juos galima sieti netiesioginiais ryšiais. Pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui, padidėja kortizolio kiekis, o jis silpnina moters imuninę sistemą. Taip pat, ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos, hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas, imuninės sistemos sutrikimai, uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas), blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
Nėra tokio stebuklingo vaisto, kuris pagerintų embriono įsitvirtinimą, vystymąsi. Prof. D. Ramašauskaitė paneigia šį mitą.
Kaip atpažinti nesivystantį nėštumą?
Nesivystantis nėštumas dažniausiai yra „tylus”, nes daugelis moterų gali nejausti jokių specifinių požymių ar simptomų, rodančių, kad kažkas yra ne taip. Tačiau atidžiau stebint savo savijautą galima pastebėti, kad sumažėja krūtų tempimas, gali šiek tiek nukristi svoris. Pradingęs rytinis pykinimas, krūtinės jautrumas taip pat gali būti vienas iš požymių. Kartais pasireiškia nebūdingas kraujavimas, pilvo maudimas.
Gydytojai, diagnozuodami nesivystantį nėštumą, remiasi keliais metodais:
- Echoskopija: Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas. Gydytojas gali pamatyti, kad nėra vaisiaus širdies plakimo, embrionas yra mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites, arba matomas tik tuščias gemalo maišelis.
- HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygio sekimas: Gydytojas gali sekti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu. Jei jo kiekis nesikeičia arba mažėja, tai gali signalizuoti apie problemą.
Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, gali būti, kad įvyko persileidimas. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, kas penktas norimas nėštumas nutrūksta savaime.
Galimos nesivystančio nėštumo priežastys
Kaip jau minėta, pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis yra sutrikusi kiaušialąstė. Pirmajam nėštumo trimestrui sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų. Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstei nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
Tikslios priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis.
- Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
- Imuninės sistemos sutrikimai.
- Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas).
- Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
- Blogi gyvenimo įpročiai.
- Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti. Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė. Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau.
Kaip elgtis po diagnozės?
Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiama taktika - jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą.
- Vaistinis išvalymas - skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus. Šis būdas yra saugus ir gali vykti namuose. Nuo tokių veiksnių, kaip nėštumo trukmė, priklauso ar bus naudojami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie sukelia gimdos susitraukimą ir padeda pašalinti gimdoje esantį turinį.
- Chirurginis išvalymas (abraziija) - atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę. Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra. Medicininis persileidimas gali būti atliekamas ambulatoriškai, naudojant vaistus, tokius kaip misoprostolis. Tačiau gali prireikti kelių dienų, kol jūsų kūnas pašalins visus audinius. Vartojant šį vaistą, gali padidėti kraujavimas ir pasireikšti šalutinis poveikis. Vakuumo aspiracija (atsiurbimas) - procedūra, kurios metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
Emocinė pusė - kaip padėti sau?
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Tai atsitiko, ir tai nėra Tavo kaltė. Tave, patiriančią sielvartą. Normalu jausti liūdesį, pyktis, kaltę, nusivylimą. Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą.
Svarbu:
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirtiti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
„Aš viską perkėliau į savigraužą“, - patirtimi dalijasi Jonė. Po dviejų apsilankymų pas gydytojus moteris išgirdo - jos nėštumas nesivystys. Ji pasakoja, kad nors ilgiau nei savaitę trukęs persileidimo procesas buvo itin skausmingas fiziškai, emocinis sukrėtimas buvo daug stipresnis. Liūdesys, apmaudas ir pyktis ant savęs - taip ji įvardijo tuomečius jausmus. Dabar Jonė kreipiasi į panašią patirtį turėjusias moteris, ragindama šių išgyvenimų nenukreipti į save ir dalytis panašia patirtimi su kitomis.
„Kai kuriems tik po tam tikro laiko papasakojau, nes net nežinojau, kaip kalbėti apie tai. Mano sesuo net iki dabar nežino. Nežinau, kodėl aš jai to nepasakoju. Tiesiog noriu išvengti teisimo ar nuomonės, kurios nenoriu girdėti“, - pabrėžia ji, kad tokio skaudaus išgyvenimo moterims reikėtų stengtis nenukreipti į save. „Nesigėdėti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį. Jokiu būdu nenusiteikti prieš save, savo kūną ar save pačią.“
Moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių tokia emocinė savijauta dažniausiai ima silpnėti, didžioji dalis porų šią patirtį sugeba integruoti į savo gyvenimą ir su ja susitaiko. „Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas. Normalu, kad gali nesinorėti iškart galvoti apie kitą nėštumą.“
Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau.“ Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje. „Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė?“
Ar galima pastoti vėl?
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.
tags: #kaip #atpazinti #nesivystanti #nestuma
