Bronchų astma (BA) yra viena iš plačiausiai paplitusių pasaulyje ligų. Vaikų tarpe astmos simptomai paplitę nuo 1 iki 30 procentų įvairiose šalyse ir dažnėja ypač mažų vaikų tarpe. BA - tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Dėl uždegimo padidėja bronchų jaudrumas, sąlygojantis įvairaus stiprumo dažniausiai grįžtamą kvėpavimo takų obstrukciją, kliniškai pasireiškiantį kosulio, švokštimo ir dusulio priepuoliais.

Astma vaikams - tai lėtinė kvėpavimo takų liga, kai bronchai yra nuolat jautresni įvairiems dirgikliams ir linkę uždegti. Dėl to kvėpavimo takai periodiškai susiaurėja, padidėja gleivių gamyba ir vaikui tampa sunkiau kvėpuoti. Liga dažniausiai pasireiškia bangomis - ramybės periodus keičia paūmėjimai. Vaikų astma gali prasidėti labai anksti, kartais dar kūdikystėje. Mažiems vaikams ji dažnai pasireiškia švokštimu ar užsitęsusiu kosuliu, ypač peršalimo metu. Augant simptomai gali keistis - vieniems vaikams jie silpnėja, kitiems išlieka ar net stiprėja.

Vaikų astma taip pat skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad vaikas ne visada gali aiškiai apibūdinti savo pojūčius. Todėl tėvams tenka svarbus vaidmuo - stebėti kvėpavimą, kosulį, vaiko aktyvumą ir nuovargį. Laiku pastebėti pokyčiai leidžia greičiau reaguoti ir išvengti sunkesnių paūmėjimų.

Uždegimas ir jo gydymas, sergant vaikui BA

BA - alerginė kvėpavimo takų liga, susijusi su genetiniu polinkiu, įsijautrinimu alergenams, alerginiu uždegimu ir bronchų hiperreaktyvumu. Uždegimas yra svarbiausias faktorius BA patogenezėje. Svarbiausi bruožai, kuriais pasireiškia alerginis uždegimas, sergant BA, yra IgE gaminimas, nuo IgE priklausoma putliųjų ląstelių aktyvacija bei gleivinių infiltracija T limfocitais, eozinofilais ir putliosiomis ląstelėmis. Alerginio uždegimo raidą lemia sudėtingas minėtų ląstelių ir jų išskiriamų mediatorių tinklas. Pokyčiai bronchų gleivinėje vystosi dėl vėlyvosios alerginės reakcijos. Eozinofilai ir kitos ląstelės iš mikrocirkuliacijos keliauja į kvėpavimo takus. Alerginio uždegimo metu bronchų gleivinėje ar bronchoalveolinėse išplovose randamas padidintas eozinofilų, Th2 limfocitų bei putliųjų ląstelių skaičius. Net BA remisijos metu galime rasti uždegimo požymius bronchų gleivinėje ir bronchoalveoliniame lavaže. Tad sergant BA, pastoviai yra minimalus uždegimas bronchų sienelėje, kuris sąlygoja kvėpavimo takų epitelio pažeidimus bei paburkimą, gleivių hipersekreciją, o vėliau ir negrįžtamus struktūrinius pokyčius - subepitelinę fibrozę ir subepitelinės bronchų bazalinės membranos sustorėjimą dėl kolageno kaupimosi. Dėl šių uždegiminių mechanizmų, sustorėja bronchų raumenų sluoksnis, suveša pogleivio liaukos, vystosi elastozė bei apsinuogina nervinės galūnėlės, sudarydamos sąlygas toliau vystytis bronchų hiperreaktyvumui. Todėl, gydant vaikų BA, svarbiausias ilgalaikio gydymo strategijos tikslas yra slopinti uždegimą.

Ne tik alerginis uždegimas, bet ir remodeliacija atsiranda ankstyvoje vaikystėje, tai paaiškėjo, tiriant bronchų nuoplovų ir gleivinės biopsinę medžiagą 1-15 metų vaikams. S.T. Holgate ir jo kolegos nustatė šiems ligoniams bronchų gleivinės uždegimą ir kolageno depoziciją tarp bazinės membranos, visa tai pateisina ankstyvą intensyvų vaikų BA gydymą IGKS siekiant slopinti uždegimą ir išvengti kvėpavimo takų remodeliacijos bei lėtinio nuolatinio kvėpavimo takų uždegimo progresavimo.

Suomijos mokslininkai įrodė, kad uždegimas aptinkamas net sergant lengva epizodine astma, jų kvėpavimo takuose aptinkamas lėtinis alerginis uždegimas, tad šiuos ligonius būtina gydyti IGKS. Vaikams, sergantiems nuolatine BA, labai svarbu anksti paskirti IGKS, nes ankstyvas kvėpavimo funkcijos blogėjimas paprastai pastebimas ankstyvomis ligos stadijomis.

GINA apžvalgoje kai kurių autorių duomenimis, atopiškiems vaikams, kuriems patvirtinta sensibilizacija odos dūrio mėginiais ar serologiniais testais, yra didesnė tikimybė sirgti BA ir vyresniame amžiuje bei jų kvėpavimo funkcija laikui bėgant gali blogėti, tad šiems vaikams būtina anksti paskirti IGKS, kad išvengti ligos progresavimo.

Vaistai nuo uždegimo ilgalaikiam vaikų BA gydymui

Ilgalaikiam astmos nuo uždegimo gydymui šiuo metu dažniausiai naudojami inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai (IGKS) ir leukotrienų receptorių antagonistai (LTRA).

Inhaliuojami gliukokortikosteroidai (IGKS)

IGKS yra veiksmingiausi kvėpavimo takų uždegimą mažinantys vaistai, vienu metu slopinantys daugiausia astmos uždegimo mediatorių, ir rekomenduojami įvairaus sunkumo nuolatinės vaikų astmos gydymui, taip nurodoma visose įrodymais pagrįstose BA gydymo rekomendacijose. IGKS vartojami suaugusiųjų ir mokyklinio amžiaus vaikų BA gydymui, patikimai sumažina ligos simptomus, beta - 2 agonistų ir kitų papildomų medikamentų poreikį, registruojami retesni ligos paūmėjimai, tai patvirtina daugelio studijų duomenys. Skiriant IGKS pagerėja kvėpavimo funkcija, sumažėja bronchų jaudrumas ir bronchų gleivinės uždegimas, visa tai atspindi įvairių uždegiminių ląstelių ir jų išskiriamų mediatorių sumažėjimas kvėpavimo takų epitelyje bei pogleivyje, taip pat skrepliuose, bronchoalveoliniame lavaže ir kraujyje, sumažėja azoto monoksido koncentracija iškvepiamame ore.

Nors gydymas IGKS efektyvus, tačiau svarbu ir šio gydymo saugumas. Suaugusiems ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikams BA gydymas IGKS yra saugus ir neturi didesnio poveikio antinksčių funkcijai ir kaulų mineralizacijai. Mažesniems vaikams buvo aptiktas tam tikras ūgio kreivės poveikis, tačiau manoma, kad dėl blogo gydymo režimo laikymosi kasdieninėje praktikoje šis šalutinis poveikis yra nereikšmingas. J.M. Daullio duomenimis, IGKS sukeltas augimo kreivės atsilikimas yra laikinas efektas ir priklauso nuo IGKS vartojimo trukmės. K.N. Priftis su kolegomis 2006metais paskelbė duomenis, kad 5-15 metų vaikus gydant vidutinėmis IGKS dozėmis buvo antinksčių veiklos slopinimo požymių, tačiau tai nedarė poveikio ūgio kreivėms. GINA duomenimis IGKS nedidina dantų ėduonies atsiradimo pavojaus, bei nesudaro sąlygų vystytis apatinių kvėpavimo takų infekcijoms ir tuberkuliozei.

Labai svarbu, kad daugelis astmai gydyti naudojamų vaistų (IGKS, TVBA, IVBA) vaikų organizme metabolizuojami greičiau negu suaugusiųjų, bei kuo mažesnis vaikas, tuo greitesnis metabolizmas. Vaikų BA kontrolei užtikrinti dažniausiai užtenka iki 400 mkg budesonido ar jo ekvivalento, dozės didinimas neduoda geresnio efekto, bet gali padidinti sisteminio poveikio riziką. Apibendrinant pašalinį IGKS poveikį vaikams, būtina pažymėti, kad gydymas IGKS vis tik laikomas saugus ir duoda daugiau naudos nei sukelia šalutinių reiškinių. Atsižvelgiant į galimą naudą ir riziką, vaikams, kuriems jau ankstyvojoje vaikystėje įtariama nuolatinė BA (lengva, vidutinė ar sunki), rekomenduojama skirti gydymą IGKS. Rekomenduojama vaikams, ypač sergant lengva BA skirti IGKS ne ilgiau 3-4 mėnesių, kad išvengti sisteminio šalutinio poveikio, jei vaistą nutraukus, būklė blogėja kursą kartoti po pertraukos. Jei BA eiga sunki, rekomenduojama skirti vaistų derinius, bet nedidinti IGKS dozės.

Leukotrienų receptorių antagonistai (LTRA)

Nepakanka duomenų, kad LTRA būtų veiksmingesni nei IGKS ir turėtų būti rekomenduojami, kaip pirmo pasirinkimo vaistai nuo uždegimo vaikų BA gydyme. Kai kuriose studijose, gydant lengva nuolatine BA sergančius vaikus, patikimo skirtumo tarp IGKS ir LTRA nerasta. Matomai, kad tai gali būti sąlygojama geresnio vaikų tėvų bendradarbiavimo, dėl geresnio LTRA patrauklumo, patogesnės vartojimo formos (geriamas 1 kartą dienoje), galimos mažesnės šalutinių reakcijų rizikos. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad LTRA pasižymi nedideliu priešuždegiminiu ir broncholitiniu poveikiu, mažina BA paūmėjimų, kosulio skaičių. Skiriant LTRA, 59 procentais sumažėja fizinio krūvio sukelto bronchų spazmo trukmė ir stiprumas, tad LTRA turėtų būti pirmo pasirinkimo vaistas sergant fizinio krūvio BA. Labai svarbu, kad LTRA pagerina BA kontrolę nuo pat pirmosios jų vartojimo dienos. Yra atlikta keletas studijų parodančių teigiamą LTRA efektą, gydant mažus švokščiančius vaikus, pagerino jų kvėpavimo funkciją ir sumažino kvėpavimo takų uždegimą. Iki šiol ryškesnių LTRA šalutinių reakcijų nestebėta.

Kurį vaistą nuo uždegimo skirti vaikui, sergančiam BA?

Amerikiečių mokslininkų ir Ispanijoje atliktose studijose buvo lyginami LTRA ir IGKS, abiejų studijų išvadose IGKS leido ilgiau nenaudoti TVBA ir geriau kontroliuoti BA bei pagerino vaikų gyvenimo kokybę. Autorių nuomone IGKS yra pirmo pasirinkimo vaistas nuo uždegimo, gydant įvairaus sunkumo vaikų BA. GINA rekomenduoja vidutinei ir sunkiai BA eigai - IGKS, tačiau ir lengvos eigos BA pradedant gydymą rekomenduoja skirti 1-3 mėnesių kursą IGKS, vėliau jį tęsiant LTRA.

Kombinuota terapija IGKS ir LTRA

Klinikinių tyrimų įrodyta, kad vaikus, sergančius vidutinės ir sunkios eigos nuolatine BA, gydant LTRA kartu su IGKS, pagerėja ligos kontrolė, jei ji nebuvo užtikrinta skiriant mažas ar vidutines IGKS dozes. Šių vaistų derinį būtina vartoti, kuomet kartu yra alerginio rinito požymiai, reakcija į fizinį krūvį. Su IGKS kartu skiriant LTRA galima skirti mažesnes steroidų dozes ir užtikrinti ligos kontrolę.

Padidėjęs bronchų jaudrumas ir jo korekcija vaikui sergančiam BA

Padidėjęs bronchų jaudrumas kliniškai pasireiškia bronchų obstrukcija, dusulio, švokštimo, kosulio priepuoliais. Kitas svarbus BA gydymo principas - praplėsti bronchus, tuo mažinti ligos simptomus ir gerinti kvėpavimo funkciją. Inhaliuojamieji trumpo ir ilgo veikimo beta - 2 agonistai (TVBA ir IVBA) yra veiksmingiausi bronchus plečiantys vaistai, skiriami BA gydyti ir jos simptomams mažinti.

Bronchus plečiantys vaistai greitam ir ilgalaikiam vaikų BA gydymui

Inhaliuojami trumpo veikimo B - 2 agonistai (TVBA)

TVBA yra veiksmingiausi bronchus plečiantys vaistai, jie atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis ir sumažina bronchų spazmą, veikia greitai, įkvėpus prieš fizinį krūvį trumpam sumažina kvėpavimo takų jautrumą ir bronchų spazmo tikimybę. Jų veikimas prasideda po 3 minučių ir veikia 3-5 valandas. Tad TVBA naudojami greitam efektui, BA paūmėjimui gydyti kaip pirmosios pagalbos vaistas. Jei TVBA reikia naudoti 4 ir daugiau kartų per dieną ilgą laiką, būtina koreguoti priešuždegiminį gydymą arba skirti ilgo veikimo inhaliuojamus B - 2 agonistus (IVBA).

Inhaliuojami ilgo veimo beta - 2 agonistai (IVBA)

IVBA bronchodiliatacinis poveikis trunka 12 valandų, jie atpalaiduoja lygiuosius bronchų raumenis, gerina mukocilijinį klirensą, tačiau deja nemažina uždegimo bronchų sienelėse. Gydymas IVBA turi būti tik kartu su IGKS, nes reguliariai vartojami IVBA gerokai padidina komplikacijų, ligos paūmėjimų riziką, vartojant be gliukokortikosteroidų gali maskuoti prasidedantį paūmėjimą ir padidinti mirties nuo BA riziką. Geriamieji gliukokortikosteroidai ir IGKS lėtina IVBA veiksmingumo mažėjimą ir galimą uždegimo bei paūmėjimų maskuotę, bet deja to nesustabdo ir nepanaikina. Daugelis autorių teigia, kad anksti paskyrus IVBA prie IGKS ir sumažinus BA simptomus, pagerinus kvėpavimo funkciją, gali būti maskuojamas alerginis uždegimas. Vienkartinės dozės studijose su vaikais, skirtumo tarp didelių Formoterolio dozių ir Salbutamolio nenustatyta. Formoterolio bronchus plečiantis poveikis greitas ir ilgalaikis, o sisteminis šalutinis poveikis trumpas, toks pat kaip ir TVBA. Tad Formoterolis gali būti saugus ir skubiajai pagalbai paūmėjus BA, tai labai svarbi šio vaisto savybė.

Galimos IVBA gydymo problemos. Juos galima skiriami tik nuo 4 metų amžiaus vaikams, šių vaistų vartojimą riboja pašalinis poveikis kardiovaskulinei sistemai, bei, juos ilgai vartojant, vystosi tolerancija, galimas prastesnis atsakas į TVBA BA paūmėjimo metu. “Optima” klinikinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad, esant lengvos eigos BA, prie IGKS pridėjus IVBA ligos kontrolė nepagerėjo. Dėl lėtinio uždegimo ir progresuojančios kvėpavimo takų obstrukcijos atsiranda pripratimas IVBA ir galimi dažnesni bei sunkesni ligos paūmėjimai.

Kombinuoti vaistai (IGKS ir IVBA) BA gydyti

Tai IGKS ir IVBA viename inhaliatoriuje. Suaugusiems atlikta daug studijų, įrodančių šio derinio privalumus, kad gaunama gera BA kontrolė su mažesne sumine gliukokortikoidų doze, mažesni gydymo kaštai, geresnis bendradarbiavimas, nes abu vaistai yra viename inhaliatoriuje. Deja tik keliose studijose dalyvavo vaikai vyresni nei 12 metų. Be to “Optima” klinikinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad, esant lengvos eigos BA, prie IGKS pridėjus IVBA ligos kontrolė nepagerėjo. Fiksuotą IGKS ir IVBA derinį reiktų skirti tik planiniam...

Astmos paūmėjimas vaikams

Astma vaikų amžiuje yra viena dažniausių lėtinių uždegiminių kvėpavimo takų ligų. Astmos paūmėjimas - tai staigus astmos simptomų paūmėjimas, kuris neretai sukelia respiracinį distresą. Dažnai įprastas gydymas astmos paūmėjimo metu gali būti neveiksmingas, todėl tokiu atveju vaikai kreipiasi į vaikų skubiosios pagalbos skyrių. Pagrindiniai astmos paūmėjimo veiksniai yra įvairūs. Virusinės kvėpavimo takų infekcijos - vienos dažniausių provokacinių veiksnių. Kiti veiksniai: alergenai, oro užterštumas, rūkymas, bloga astmos kontrolė. Astmos paūmėjimo metu pagalbos eiga - greitas ir objektyvus simptomų įvertinimas bei tiksli diferencinė diagnostika, tinkamai skirtas medikamentinis gydymas ir gyvybinių funkcijų užtikrinimas, siekiant pagerinti oksigenaciją, sumažinti respiracinio distreso simptomus bei ligos atkryčio riziką, būklės vertinimas dinamikoje, pagalbos teikimas pagal stebimą būklę, tolesnio gydymo plano sudarymas. Pagrindiniai astmos paūmėjimo gydymo principai: hipoksemijos korekcija, bronchospazmo sumažinimas, kvėpavimo takų uždegimo valdymas, būklės vertinimas dinamikoje, tolesnio gydymo stacionare indikacijų vertinimas, kitas gydymas (pvz., antipiretikai, pakankamo skysčių kiekio užtikrinimas), tolesnių paciento veiksmų planas.

Šiais laikais astma neatrodo labai pavojinga liga ir daugeliu atvejų taip ir yra: sukurtas efektyvus gydymas, ir jei pacientas laikosi gydytojų rekomendacijų, vengia provokuojančių veiksnių, didelių rūpesčių ji nesukelia. Vis dėl to apie 5 proc. iš beveik 60 tūkst. Lietuvos pacientų, kuriems nustatyta astma, serga sunkia, žymiai labiau gyvenimą apsunkinančia jos forma.

Astma yra lėtinė kvėpavimo sistemos liga, kurios pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Apatiniuose kvėpavimo takuose prasideda uždegimas, dėl kurio atsiranda bronchų jautrumas, įsitempia jų lygieji raumenys, gleivinė patinsta, dėl to jie susiaurėja, be to, gaminasi daugiau gleivių. Ligoniui tampa sunkiau kvėpuoti, atsiranda dusulys, kosulys, švokštimas, sunkumas ar veržimas krūtinės srityje.

Pagal sunkumą liga skirstoma į lengvos formos, vidutinę ir sunkią. Taip pat išskiriamos dvi astmos kategorijos priklausomai nuo ją sukėlusios priežasties: alerginė ir nealerginė. Pirmoji yra alerginė organizmo reakcija į tam tikrus išorinius veiksnius, kurie išprovokuoja astmos priepuolį. Šiuo tipu dažniausiai suserga vaikai ar jauni žmonės, kurie paprastai turi paveldėtą polinkį alergijai. Nealerginės astmos tipo priežastys iki galo neišaiškintos, nors simptomai dažnai tokie patys. Priepuolį gali sukelti tokie veiksniai kaip šalto oro įkvėpimas, reakcija į kvėpavimo takų infekciją, stresas, oro permainos, drėgmė ir temperatūros pokyčiai, aplinkos tarša. Šia astma paprastai susergama vyresniame amžiuje.

Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti faktoriai: virusinės ir bakterinės kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis polinkis į šią ligą, nes pastebėta, kad dažnai serga paciento šeimos nariai. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams.

Dažniausi astmos simptomai yra švokštimas kvėpuojant ir kosulys, ypač naktį, juokiantis, sportuojant. Kiti labiausiai paplitę požymiai yra sunkumas, spaudimas, skausmas krūtinės srityje, oro trūkumas, dėl kurio netgi gali būti sunku kalbėti, greitas kvėpavimas. Gali apimti nerimas ar net panika, juos gali lydėti nuovargis, dažnai pablogėja miegas.

Vieni sergantieji šiuos simptomus jaučia nuolat, bet kuriuo dienos metu. Net jeigu jūsų astma gerai kontroliuojama, retkarčiais ji gali paūmėti. Paprastai tokiais atvejais užtenka pasinaudoti inhaliatoriumi su vaistais ar kitais gydytojo išrašytais medikamentais, tačiau jei jie nepadėjo, gali prireikti ir rimtesnės pagalbos.

Pagal tai, kaip dažnai ir kokie simptomai pasireiškia, astma gali būti protarpinė (negalavimai švelnūs, atsiranda naktį kartą ar du per mėnesį ir ne dažniau nei dvi dienas per savaitę) arba švelni nuolatinė, kai požymiai atsiranda dažniau nei dukart per savaitę ir iki keturių naktų per mėnesį. Į tai atsižvelgiama skiriant gydymą, kuris susideda iš kelių pakopų: gali būti išrašomi greitai veikiantys ir iš karto palengvinantys būklę vaistai, preparatai ilgalaikei ligos kontrolei ir biologinė terapija, kuria gydomos itin sunkios ligos formos ir būklės. Įtakos, koks gydymas skiriamas turi ir ligonio amžius, provokuojantys veiksniai.

Tiek nustatant diagnozę, tiek koreguojant gydymą, kai liga kontroliuojama nepakankamai, pirmiausia fonendoskopu įvertinamas kvėpavimas. Įtariant alerginę astmą gali būti atliekami odos testai. Taip pat daroma spirometrija, kurios metu išmatuojama gyvybinė plaučių talpa ir palyginama su norma, įvertinamas ir kvėpavimo greitis.

Astmą gydantys specialistai pabrėžia, kad viena svarbiausių ligos kontrolės sąlygų - paciento suvokimas, kad jis turi reguliariai ir tiksliai taip, kaip paskirta, vartoti jam išrašytus medikamentus. Dėl to ištinka astmos priepuoliai, jie gali dažnėti, ilgainiui prastėja plaučių funkcija. Kiekviena lėtinė, nepagydoma liga netinkamai gydant greičiau progresuoja, kartojasi ūmios būklės. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydantį gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, kad galėtų įvertinti ligos eigą, patikslinti vaistų dozes ar pakeisti vaistus.

Astma gydoma kelių skirtingų grupių vaistais. Viena iš jų yra bronchus plečiantys medikamentai, kurie naudojami paūmėjus simptomams ar prasidėjus astmos priepuoliui kaip pirmosios pagalbos priemonė, greitai palengvinanti kvėpavimą. Jų veikimas pagrįstas tuo, kad per kelias minutes įkvėpus ar suleidus šių vaistų atpalaiduojami raumenys aplinkui kvėpavimo takus. Jeigu pirmąjai pagalbai skirtų vaistų tenka griebtis dažnai, skiriami ilgalaikei astmos kontrolei skirti preparatai. Juos reikia naudoti kasdien, kaip nurodė gydytojas, nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės, nes astma yra liga visam gyvenimui. Jie skirti tam, kad ateityje išvengtumėte ligos priepuolių ar paūmėjimų.

Jau kelerius metus Lietuvoje astmai gydyti taikomas inovatyvus ir efektyvus metodas - biologinė terapija. Ji suretina ligos paūmėjimus ir palengvina sunkiomis astmos formomis sergančių pacientų būklę. Be to, turi mažiau šalutinių poveikių, palyginus su kitais vaistais. Tačiau net patys moderniausi metodai nepadės, jeigu žmogus nepakeis gyvenimo būdo, nesilaikys prevencijos priemonių. Pavyzdžiui, sergant alergine atsma svarbu vengti alergenų, tai yra, nevalgyti tam tikro maisto, nebūti lauke, kai žydi tam tikri augalai ir pan. Gydymo sėkmė priklauso ir nuo to, ar pasirinkome mums tinkamiausią inhaliatorių su vaistais, ar mokame taisykingai juo naudotis. Inhaliatoriai būna įvairių tipų, reikėtų išbandyti bent kelis, kad įsitikintumėte, kurį naudoti patogiausia, paprasčiausia. Pasak gydytojų pulmonologų, vienokias ar kitokias klaidas daro daugelis pacientų, net ir tie, kurie serga astma jau ne vienerius metus. Tačiau jiems patiems atrodo, kad jie viską moka ir daro teisingai.

Bronchinė astma yra lėtinė plaučių liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Pagrindinis jos simptomas - dusulio ir kosulio priepuoliai, ypač suintensyvėjantys naktį ir ryte. Sergant astma, į plaučius negali patekti pakankamai deguonies, nes kvėpavimo takai susiaurėja. Tai viena dažniausių lėtinių ligų: ja visame pasaulyje serga apie 300 mln. Astma gali prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai ja suserga vaikai, kai jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Daugumai astma sergančių vaikų pirmieji ligos simptomai pasireiškia sulaukus 5-ojo gimtadienio. Dėl astmos priepuolių vaikui gali būti sunku lankyti darželį ar mokyklą, ligoniai dažniau atsiduria ligoninėse.

Tikslios astmos priežastys nėra žinomos, tačiau ji dažnai išsivysto vaikystėje, formuojantis vaiko imuninei sistemai. Paveldimumas. Vaikas primygtinai saugomas nuo kontakto su kitais vaikais. Kūdikis nebuvo žindytas arba buvo žindomas tik labai trumpai. Astma nėra užkrečiama.

Ne visiems vaikams pasireiškia identiški astmos simptomai. Dažni kosulio priepuoliai. Jie pasireiškia vaikui žaidžiant ar juokiantis, naktį ar po nakties miego. Silpnumas ir nuovargis, energijos stygius. Padažnėjęs kvėpavimas arba dusulys. Prasidėjus priepuoliui, astmos simptomai gali tapti dar intensyvesni. Priepuolis gali stiprėti po truputį, bet gali būti ir staigus. Kartais šie priepuoliai netgi gali kelti pavojų gyvybei.

Diagnozuoti astmą vaikams, ypač mažiems ir ne priepuolio metu - labai sudėtinga, nes simptomai yra nespecifiniai, panašūs į kitų ligų. Be to, mažiems vaikams neįmanoma atlikti plaučių funkcijos tyrimų, padedančių diagnozuoti šią ligą. Svarbu, kad tyrimai būtų kompleksiniai ir detalūs. Spirometrija - kvėpavimo (plaučių) funkcijos tyrimas. Bronchų jautrumo matavimas. Įkvepiamų / maisto alergenų kraujo tyrimai. Bendras imunoglobulino E tyrimas.

Taip pat svarbu žinoti, kad skiriasi gydymas tarp priepuolių ir jų metu. Įkvepiamieji, stabdantys uždegimą. Bronchus plečiantys vaistai. Inhaliuojamieji bronchodilatatoriai.

Astmos išvengti gali būti neįmanoma, nes nėra žinoma tiksli jos atsiradimo priežastis. Norint sušvelninti astmos simptomus, būtina laikytis gydymo rekomendacijų. Daugelis tėvų domisi, ar astma gali praeiti? Svarbu žinoti, kad jei vaiko kvėpavimo takai yra jautrūs, tokie jie išliks visą gyvenimą, tačiau maždaug pusei astma sergančių vaikų sulaukus paauglystės ligos simptomai gerokai sušvelnėja ar visai praeina. Tad ji kuriam laikui gali praeiti, tačiau sulaukus 30-40 m. astmos simptomai gali ir vėl pasireikšti.

Vaiko astmos diagnozė dažnai sukelia daug klausimų ir nerimo tėvams. Dusulys, švokštimas ar nuolatinis kosulys gali pasirodyti bauginantys, ypač kai vaikas dar nemoka aiškiai pasakyti, kaip jaučiasi. Tačiau svarbu žinoti, kad tinkamai prižiūrimas astma leidžia vaikui gyventi visavertį, aktyvų gyvenimą - lankyti darželį ar mokyklą, sportuoti ir žaisti su bendraamžiais.

Vaikų astma turi savų ypatumų. Simptomai gali keistis augant, o gydymas dažnai priklauso ne tik nuo vaistų, bet ir nuo kasdienės rutinos, aplinkos bei tėvų įsitraukimo. Ypač svarbus tampa teisingas inhaliatorių naudojimas, dirgiklių vengimas ir aiškus veiksmų planas paūmėjimų metu.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie astmą vaikui

• Kas tai? - Vaikų astma - tai lėtinė kvėpavimo takų liga, sukelianti kosulį, švokštimą ir dusulį, dažnai pasireiškianti bangomis.
• Kaip gydoma? - Derinant kasdienį palaikomąjį gydymą ir greito poveikio vaistus paūmėjimų metu.
• Kokie inhaliatoriai naudojami? - Dažniausiai inhaliatoriai su tarpine, pritaikyti vaiko amžiui ir gebėjimams.
• Ką gali padaryti tėvai? - Užtikrinti teisingą vaistų vartojimą, vengti dirgiklių ir stebėti simptomus.
• Kada sunerimti? - Jei simptomai dažnėja, vaistai nepadeda arba vaikas sunkiai kvėpuoja.

Kas yra astma vaikams?

Astma vaikams - tai lėtinė kvėpavimo takų liga, kai bronchai yra nuolat jautresni įvairiems dirgikliams ir linkę uždegti. Dėl to kvėpavimo takai periodiškai susiaurėja, padidėja gleivių gamyba ir vaikui tampa sunkiau kvėpuoti. Liga dažniausiai pasireiškia bangomis - ramybės periodus keičia paūmėjimai.

Vaikų astma gali prasidėti labai anksti, kartais dar kūdikystėje. Mažiems vaikams ji dažnai pasireiškia švokštimu ar užsitęsusiu kosuliu, ypač peršalimo metu. Augant simptomai gali keistis - vieniems vaikams jie silpnėja, kitiems išlieka ar net stiprėja.

„Vaikų astma nėra laikina problema - tai būklė, kurią būtina atpažinti ir kontroliuoti nuo pat pradžių“ - dr. Emily R. Nolan

Svarbu suprasti, kad astma nėra vaiko ar tėvų kaltė. Ji susijusi su genetiniu polinkiu, imuninės sistemos ypatumais ir aplinkos veiksniais. Dėl to net ir labai prižiūrimi vaikai gali patirti simptomų paūmėjimus.

Vaikų astma taip pat skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad vaikas ne visada gali aiškiai apibūdinti savo pojūčius. Todėl tėvams tenka svarbus vaidmuo - stebėti kvėpavimą, kosulį, vaiko aktyvumą ir nuovargį. Laiku pastebėti pokyčiai leidžia greičiau reaguoti ir išvengti sunkesnių paūmėjimų.

„Kuo anksčiau tėvai išmoksta atpažinti pirmuosius astmos požymius, tuo lengviau liga kontroliuojama“ - dr. Michael J. Abrams

Astmos simptomai vaikams pagal amžių

Astmos simptomai vaikams gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, todėl jų atpažinimas ne visada būna paprastas. Tai, kas paaugliui atrodo akivaizdu, kūdikiui ar ikimokyklinio amžiaus vaikui gali pasireikšti netiesioginiais požymiais.

Kūdikiams ir labai mažiems vaikams astma dažnai pasireiškia švokštimu, dažnu kosuliu ar pasunkėjusiu kvėpavimu per peršalimus. Tokiais atvejais tėvai gali pastebėti, kad vaikas greičiau pavargsta, tampa neramus, sunkiau miega ar kvėpuoja garsiai. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, jog jiems trūksta oro, šie požymiai reikalauja ypatingo atidumo.

„Kūdikių astma dažnai pasireiškia ne priepuoliais, o pasikartojančiu švokštimu infekcijų metu“ - dr. Sarah L. Whitmore

Ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikams dažniau pasireiškia užsitęsęs kosulys, ypač naktimis, po aktyvaus žaidimo ar juoko. Vaikas gali vengti fizinio aktyvumo, dažniau sustoti žaisdamas, skųstis krūtinės diskomfortu, nors ne visada tai įvardija kaip dusulį.

Paaugliams astmos simptomai jau labiau panašūs į suaugusiųjų. Jie gali aiškiai apibūdinti dusulį, švokštimą, spaudimą krūtinėje, pastebėti, kad simptomai sustiprėja sportuojant ar patiriant stresą. Šiame amžiuje svarbu skatinti paauglį pats atpažinti simptomus ir mokėti laiku naudoti inhaliatorių.

Supratimas, kaip astma gali pasireikšti skirtingais vaiko augimo etapais, padeda tėvams greičiau reaguoti ir pritaikyti priežiūrą pagal vaiko poreikius.

Kaip gydoma astma vaikams?

Astmos gydymas vaikams visada pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, simptomų dažnį ir sunkumą. Pagrindinis tikslas - ne tik numalšinti priepuolius, bet ir užtikrinti, kad vaikas kasdien jaustųsi gerai, galėtų laisvai judėti, miegoti ir dalyvauti įprastoje veikloje.

Dažniausiai gydymas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji - kasdienis palaikomasis gydymas, skirtas sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir jautrumą. Šie vaistai vartojami reguliariai, net jei vaikas tuo metu neturi jokių simptomų. Tai padeda užkirsti kelią paūmėjimams ateityje.

Antroji dalis - greito poveikio vaistai, naudojami simptomams staiga sustiprėjus. Jie padeda greitai atverti kvėpavimo takus ir palengvinti kvėpavimą priepuolio metu. Tėvams svarbu aiškiai žinoti, kada ir kaip šiuos vaistus naudoti, bei turėti juos visada pasiekiamus.

„Vaikų astmos gydyme svarbiausia yra nuoseklumas - vaistai veikia tik tada, kai jie vartojami taip, kaip paskirta“ - dr. Laura M. Bennett

Ne mažiau svarbus aspektas yra gydymo plano laikymasis ir stebėjimas. Tėvai kartu su gydytoju aptaria, kokie simptomai rodo gerą astmos kontrolę, o kokie - signalizuoja apie paūmėjimą. Tai leidžia laiku koreguoti gydymą ir išvengti sunkesnių situacijų.

Vaikų astmos gydymas taip pat apima švietimą - tiek tėvų, tiek paties vaiko. Augant vaikui, jis palaipsniui mokomas suprasti savo ligą, atpažinti simptomus ir tinkamai naudoti inhaliatorių. Tai padeda formuoti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.

Inhaliatoriai vaikams: kokie, kaip ir kada?

Vaikų astmos gydyme inhaliatoriai yra pagrindinė vaistų vartojimo forma, tačiau ne visi inhaliatoriai tinka kiekvienam vaikui. Pasirinkimas priklauso nuo vaiko amžiaus, gebėjimo bendradarbiauti ir simptomų pobūdžio.

Kasdienė vaiko, sergančio astma, priežiūra

Kasdienė priežiūra yra viena svarbiausių vaiko astmos kontrolės dalių. Net ir tinkamai parinkti vaistai nebus pakankamai veiksmingi, jei kasdienybėje nebus atsižvelgiama į vaiko aplinką, įpročius ir savijautą. Tėvų vaidmuo čia itin svarbus - jie padeda vaikui jaustis saugiai ir užtikrintai.

Pirmiausia svarbu sukurti astmai palankią aplinką namuose. Reguliarus vėdinimas, dulkių kaupimosi mažinimas, bekvapių valymo priemonių naudojimas padeda sumažinti kvėpavimo takų dirginimą. Jei vaikas alergiškas, reikėtų atkreipti dėmesį į augintinius, pelėsį ar žiedadulkes, kurios gali paaštrinti simptomus.

Ne mažiau svarbi yra aiški kasdienė vaistų vartojimo rutina. Vaikas (ar tėvai) turėtų tiksliai žinoti, kada vartojami palaikomieji vaistai ir kada naudojamas inhaliatorius priepuolio metu. Reguliarumas padeda išvengti paūmėjimų ir suteikia stabilumo jausmą.

„Vaikų astmos kontrolė dažniausiai pagerėja tada, kai gydymas tampa įprasta kasdienio gyvenimo dalimi, o ne išimtimi“ - dr. Rebecca L. Morgan

Kasdieninėje veikloje svarbu skatinti vaiką būti fiziškai aktyvų, tačiau kartu stebėti, kaip jis reaguoja į krūvį. Dauguma vaikų, sergančių astma, gali sportuoti ir aktyviai žaisti, jei astma yra gerai kontroliuojama. Prireikus, prieš fizinę veiklą gali būti naudojamos gydytojo rekomenduotos priemonės.

Taip pat būtinas nuolatinis bendravimas su vaiku. Vaikui augant, jis turėtų būti mokomas atpažinti pirmuosius simptomus, pasakyti, kai jam sunku kvėpuoti, ir nebijoti naudoti inhaliatoriaus. Tai formuoja atsakomybę ir padeda vaikui palaipsniui tapti savarankiškesniam.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų vaikų astmą galima sėkmingai kontroliuoti kasdieninėmis priemonėmis ir paskirtu gydymu, yra situacijų, kai gydytojo pagalba yra būtina. Ankstyvas reagavimas padeda išvengti sunkių paūmėjimų ir sumažina hospitalizacijos riziką.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebima, kad vaiko simptomai dažnėja arba stiprėja, nepaisant to, kad vaistai vartojami reguliariai. Tai gali reikšti, jog esamas gydymo planas nebeatitinka vaiko poreikių arba atsirado naujų dirgiklių, kurių iki tol nebuvo.

Skubi medicininė pagalba būtina tada, kai vaikas sunkiai kvėpuoja, jam sunku kalbėti pilnais sakiniais, matomas ryškus švokštimas, įtraukiami tarpšonkauliniai raumenys arba mėlynuoja lūpos ar nagai. Taip pat pavojingas ženklas yra situacija, kai inhaliatorius nesuteikia palengvėjimo arba poveikis būna labai trumpalaikis.

Svarbu kreiptis į gydytoją ir tuomet, kai tėvams kyla abejonių ar nesaugumo jausmas. Net jei simptomai nėra labai ryškūs, geriau pasitarti, nei laukti, kol situacija pablogės.

Kai kuriems vaikams simptomai augant silpnėja ar laikinai išnyksta, tačiau astma gali atsinaujinti vėliau.

tags: #astmos #gydymas #vaikui

• Talentų ugdymas centruose
• Priežastys ir ką daryti dėl minkšto pilvo nėštumo metu
• Žaislai berniukams pagal amžių
• Gimdos kaklelio apžiūra
• Socialinės globos paslaugos Pakruojo rajone