Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bylos yra itin svarbios, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir apsaugoti jo teises. Nagrinėjant tokias bylas, teismai atsižvelgia į įvairius faktorius, siekdami užtikrinti geriausius vaiko interesus. Svarbu paminėti, kad vien vaiko buvimas užsienio valstybėje nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.
Jurisdikcijos klausimai neteisėto vaiko išvežimo atveju
Tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai numato specialias taisykles, reglamentuojančias jurisdikciją bylose, susijusiose su vaikų tarptautiniu išvežimu ar negrąžinimu. Tikslu atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau - kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas šio reglamento 10 straipsnyje.
Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo (šiuo atveju - Lietuvos) valstybei, į kurią vaikas atvežtas (šiuo atveju - Vokietija), būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos:
- Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti kitoje valstybėje.
- Išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų.
Taigi, vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas.
Taigi, vien vaiko buvimo užsienio valstybėje faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atitinkamos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo. Šiame straipsnyje aptariamos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bylos Lietuvoje, įskaitant svarbius teismų sprendimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
Svarbiausi aspektai, į kuriuos atsižvelgia teismas
Nagrinėjant bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teismai siekia užtikrinti vaiko interesus. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, yra:
| Kriterijus | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko interesai | Prioritetinis kriterijus, apimantis vaiko poreikius, saugumą ir gerovę. |
| Tėvų galimybės | Tėvų finansinė padėtis, gyvenimo sąlygos ir gebėjimas užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. |
| Vaiko nuomonė | Atsižvelgiama į vaiko nuomonę, ypač jei jis yra pakankamai brandus ją išreikšti. |
Taikos sutartys
Šalys gali siekti spręsti ginčą taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, atitinka šalių interesus ir poreikius. Šalims išaiškinama, jog sudarius taikos sutartį laikoma, kad šalys teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos išnaudojo ir pakartotinai reikšti analogiško reikalavimo negali.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7182-797/2022 buvo patvirtinta tarp šalių K. M. ir G. B. sudaryta taikos sutartis. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, nes jau pusę metų visiškai nemokamas išlaikymas dukrai E.
4 šeimos, 4 biudžetai: Ką galima nusipirkti Vilniuje šiandien?
Bylinėjimosi išlaidos
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatas. Byloje apskaičiuojamas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Jei ieškovė atleista nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, likusi žyminio mokesčio dalis priteisiama iš atsakovo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo Praktika
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nagrinėja bylas, susijusias su tėvų teisėmis ir vaiko gerove. Pavyzdžiui, byloje Baškys prieš Lietuvą (peticijos Nr. ) pareiškėjas skundėsi, kad valdžios institucijos nesugebėjo užtikrinti jo teisės bendrauti su sūnumi įgyvendinimo, be to, buvo nuspręsta palikti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nepaisant vaiko motinos sudaromų kliūčių pareiškėjui bendrauti su vaiku. Šis atvejis iliustruoja, kaip svarbu užtikrinti ne tik formalią teisę bendrauti su vaiku, bet ir realią galimybę tą teisę įgyvendinti, įskaitant veiksmingą teismų sprendimų vykdymą.
