Eglė Jackaitė yra žinoma Lietuvos aktorė, renginių vedėja ir visuomenės veikėja.
Eglė Jackaitė gimė 1974 m. balandžio 28 d. Telšiuose. Nors pase užregistruota jos gimimo vieta - Telšiai, bet ji gimė Klaipėdoje.
Aktorystės Eglė svajojo nuo mažens. Dar ketvirtoje klasėje troško tapti diktore arba aktore. Sėkmė ir laimė buvo jai tik ką baigus vidurinę mokyklą įstoti į tuometinę Klaipėdos konservatoriją - Povilo Gaidžio renkamą aktorinį kursą.
Karjera ir vaidmenys
Eglė yra Klaipėdos dramos teatro aktorė. Nuo 1996 m. vaidina Klaipėdos dramos teatre.
Svarbiausi vaidmenys teatre
- 2022 m. Birutė. TV serialas „Šiukšlyno žmonės“, rež. I.
- 2021 m. Juozapo mama. „Drugelio širdis“, rež. I.
- 2020 m. Gabrielės mama. „Sistema“, rež.
- 2019 m. Psichologė Renata. TV serialas „Turtuolis vargšas“, rež.
- 2015 m. Advokatė Deimantė.
- 2002 m. Prokurorė Ieva. TV serialas „Prokurorai“, rež. R.
Filmografija
Eglė Jackaitė taip pat pasižymėjo įvairiuose filmuose ir TV serialuose:
- 2022 m. Birutė. TV serialas „Šiukšlyno žmonės“, rež. I.
- 2021 m. Juozapo mama. „Drugelio širdis“, rež. I.
- 2020 m. Gabrielės mama. „Sistema“, rež.
- 2019 m. Psichologė Renata. TV serialas „Turtuolis vargšas“, rež.
- 2015 m. Advokatė Deimantė.
- 2002 m. Prokurorė Ieva. TV serialas „Prokurorai“, rež. R.
Mokymai ir projektai
Eglė Jackaitė nuolat tobulina savo įgūdžius dalyvaudama įvairiuose mokymuose ir tarptautiniuose projektuose.
Nuo 2018 m. spektaklio „Santuoka be įsipareigojimų“ prodiuserė ir aktorė, scenos partneris - R.
Nuo 2016 m. poezijos ir muzikos programos „Jausmų džiazas“ prodiuserė ir atlikėja. Scenos partneris - V.
Nuo 2010 m. dalyvauja įvairiuose projektuose.
Nuo 1995 m. aktyviai dalyvauja kultūrinėje veikloje.
Visuomeninė veikla
Su rašytoja Daiva Vaitkevičiūte įkūrė labdaros ir paramos fondą "Pražydusi viltis".
Ji daug metų rūpinasi žmonėmis, kuriems reikia pagalbos.
Asmeninis gyvenimas ir požiūris į amžių
Eglė pasakoja, kad gimtadienis jai - graži diena, todėl ji nepuola slėptis namuose, neišjungia mobilaus telefono ir nerauda dėl bėgančių metų.
„Kiekvienais metais paminiu gimtadienį - dažniausiai tai būna labai gražūs teminiai mergaitiški vakarėliai: kurtizanės, sugrįžimas į vaikystę, mokinukės šėlsta... Tikrai būta labai gražių ir įvairių gimtadienių. Na, o šio akcentas bus raudoni bateliai. Mano nuomone, moteris, avinti raudonus batelius, yra drąsi, išskirtinė, ryški, pasitikinti savimi, todėl tą vakarą leisime sau viską - tegul tie bateliai mus tarsi išlaisvina“, - juokėsi E.Jackaitė.
Moteris įsitikinusi, kad didžiausia gimtadienio dovana ta, kad vienoje vietoje susitiks jai brangūs žmonės, o tai, anot jos, neįkainojamos akimirkos.
„Svarbiausia - neišduoti savęs, neskaudinti kitų žmonių, švęsti gyvenimą ir džiaugtis kiekviena akimirka. Labai svarbu žmogui išmokti priimti viską, kas jam duodama - turime prisijaukinti net nelabai malonius dalykus, nes juk viskas priklauso nuo požiūrio - kaip mes viską priimame ir vertiname. Juk lelija sužydi ne gėlame vandenyje, o būtent purve ir dar tokio grožio žiedus sukrauna!“ - metaforiškai kalbėjo E.Jackaitė.
Paklausta, ar bėgantys metai nesukelia nostalgijos ir noro bent trumpam pabūti dvidešimtmete, aktorė teigė, kad kiekvienas laikas - savaip gražus, tačiau būtent šiuo gyvenimo momentu ji jaučiasi rami ir užtikrinta, todėl slėpti savo amžiaus tikrai nebandanti ir šio laiko nenorėtų keisti į jokį kitą.
„Man patinka mano amžius. Gyvenime tikrai buvo pačių įvairiausių momentų, o šiuo metu jau esu „išsigryninusi“, laisvesnė, neturinti priklausomybių nei nuo žmonių, nei nuo daiktų. Atsirado kažkokia vidinė laisvė, ko anksčiau tikrai nebuvo. Dabar esu brandesnė, turiu patirties bagažą“, - vardijo ji.
„Be to, dažnai būna taip, kad mano amžių sužinoję žmonės labai nustemba - sako, kad man laiką pavyko kažkaip apgauti. Savo metų nebijau ir jų neslepiu, kaip tik didžiuojuosi ir džiaugiuosi. Tokio amžiaus moteris žino savo vertę, yra savarankiška, todėl šių savo metų tikrai nekeisčiau į jokį kitą amžių“, - šypteli E.Jackaitė.
Eglė yra atsigavusi po skaudžių skyrybų su jauniausio sūnaus tėčiu. Jos gyvenime yra labai daug meilės, ji pati jos daug išspinduliuoja, daug ir gauna.
Eglė sako, kad jai žavi asmenybės - žmogus, turintis vidinės jėgos, gylio.
Sūnūs
Jos sūnūs: vyresnysis Jokūbas - devyniolikos, Elijas - šešerių.
Eglė Jackaitė neabejoja: meilė, palaikymas ir stiprus ryšys su sūnumi niekada neblės, o Elijas, sekdamas savo svajones, pasieks visus gyvenimo tikslus.
„Besąlygiškai jį myliu ir visada mylėsiu, laiminu, ir taip bus amžinai“, - sako Eglė.
Elijas yra apsisprendęs sukti krepšinio keliu, todėl ir yra Amerikoje, gyvena ten, sportuoja.
Gimtadienio šventės ir požiūris į juos
Kadangi E.Jackaitės gimtadienis šiemet išpuolė pirmadienį, moteris teigė jį suplanavusi atšvęsti po savaitės darbų - penktadienį, kuomet į jaukią šventę susirinks apie keturiasdešimt artimiausių žmonių.
„Šiais metais esu numačiusi gražią šventę: pačioje Klaipėdos širdyje, kur „Memelio“ pastate duris atvėrė „Katpėdėlė“, susirinks visas būrys draugų ir artimųjų. Vietą jubiliejiniam gimtadieniui pasirinkau neatsitiktinai: restorano vieta - simboliška: Danės promenada - tarsi per mano gyvenimą sutikti žmonės, upė - bėgantis gyvenimas, teatras - neatsiejama mano gyvenimo dalis. Ir visa tai matosi per langus!“ - džiaugėsi E.Jackaitė.
Interviu naujienų portalui tv3.lt Eglė Jackaitė davė viešėdama pas draugus Ispanijoje. Žingsniuodama pajūriu ji leidosi į prisiminimus apie 50-ojo gimtadienio šventę, kurią, kaip pati tvirtino, atsimins visą likusį gyvenimą.
Eglė filosofiškai žvelgė į prabėgusius metus ir su šviesa balse pasakojo, kokia dėkinga jaučiasi už viską, ką gyvenimas jai duoda ir, žinoma už žmones, kurie buvo, yra ir bus jos gyvenimo kelyje.
„Didžiulė visgi šventė - ir man ji tokia buvo, turbūt pirmą kartą gyvenime. Niekada nebuvau į vieną vietą subūrusi tiek žmonių, tad ocho kiek daug emocijų! Apdovanota buvau susirinkusių žmonių dėmesiu ir meile, dovanomis, gėlėmis, džiaugsmo akimirkomis, jauduliu, viskuo… Norėjosi ir man - žmonėms, kurie man brangūs - padovanoti šventę, juk svarbu ne tik gauti, bet ir pačiai atiduoti. Tad rodėme neseniai kartu su Mažeikių Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro aktoriais sukurtą premjerą, spektaklį pagal V.V. Landsbergį „Žalčių karalienė“, režisierė Airida Lementauskienė. Tai buvo mano dovana susirinkusiems į mano gimtadienį žmonėms - juk tai žmonės, su kuriais per gyvenimą einu kartu, su kuriais šoku per gyvenimo bangas. Ši diena man buvo svarbi, daug apie ją galvojau, ruošiausi. Specialiai šiai progai buvo sukurtas filmukas simboliniu pavadinimu „Eglė“, kurį turėjo galimybę pamatyti visi susirinkę. Vėliau buvo sveikinimai, dalijimasis įspūdžiais, vaišių puota. Tai - gražus gimtadienis, kuris neabejotinai išliks atmintyje. Kadangi Mažojoje Klaipėdos dramos teatro salėje, kurioje rodėme spektaklį, telpa iki 150 žmonių, tai panašiai tiek susirinkusių jų ir buvo. Svečiai atvyko iš visos Lietuvos, draugė atskrido ir iš Anglijos. Buvo kartu su manimi šeima, draugai, kolegos. Mano aplinkoje yra daug skirtingų žmonių, bet visus vienija tai, kad esame vieni kitiems brangūs ir svarbūs.“
„Atsimenu, pasakiau sau: „Egle, tu tik imk ir gerk į save visas emocijas, visus užplūstančius jausmus - kiekvieną lašą.“ Vis užliedavo laimės banga. Tą rytą, važiuojant į teatrą, į spektaklio repeticiją, pamenu paskambino kurjeris ir pasakė, kad man yra siuntinys. Privažiavus, prie teatro, tarnybinio įėjimo - jis man perdavė nuo žmogaus, kuris norėjo likti neįvardintas 50 nuostabiai gražių raudonų rožių. Po filmuko ir spektaklio, jau susirinkus į teatro foje vaišėms - irgi buvo sveikinimų jūra - daug žmonių norėjo mane pasveikinti, apkabinti, o kiek sveikinimo žinučių, iki šiol nespėjau visko pamatyt, perskaityt… Tiek daug kas mane myli! Neabejotinai tai yra laimės akimirkos. O savo jubiliejaus dieną man būti scenoje - dovana ir pačiai sau - aš myliu šį spektaklį. „Žalčių karalienė“ istorijoje yra visko - ilgesio, meilės - daug daug pačių įvairiausių jausmų, spalvų ir moteriškumo atspalvių. Man buvo brangu kartu su scenoje esančiais kolegomis tai patirti ir išgyventi.“
„Manau, kad praėjau daugiau nei pusę amžiaus. Dieve duok ir dar gyventi, visko patirti. To, ką pragyvenau, jau niekas iš manęs neatims. Yra toks pasakymas, kad 50 metų yra pusiaukelė. Nežinau, turbūt taip. Svarbiausia, kad esu laiminga, mylinti ir mylima, turiu puikią šeimą, vaikus, mylimą darbą, veiklas, kuriuos mane džiugina, draugus, kurie su manimi ir džiaugsme ir varge. Kas gali būti geriau! Akistatos su skaičiais nebijau. Kokios žavingos moterys, kurioms 50-imt. Na taip, kiekvienas amžiaus tarpsnis yra puikus, bet va - juk asmenybėms, žavingoms aktorėms - Penelope Cruz, Angelina Jolie, Jenifer Aniston - virš penkiasdešimt. Skaičiai nenusako energetikos, tai - tik faktas. Būna juk, net ir dvidešimtmečiai nebeturi jėgų, energijos, noro gyventi, džiaugtis. Aš jaučiu dėkingumą visai savo giminės kartai, tėvams, seneliams, protėviams - manyje juk jų genai. Mano giminės moterys yra ilgaamžės, smulkaus kūno sudėjimo, jaunatviškos. Šiandien ypač suprantu, kad dovanų esu gavusi tiek daug - tad džiaugsmas ir dėkingumas apima ir dar labiau noriu branginti gyvenimą ir kiekvieną akimirką.“
„Ach! Aš tiek daug turiu. Sveikata - brangiausias turtas, jos reikia visiems. Noriu ir toliau būti fiziškai ir dvasiškai sveika. Kūrybos sau linkiu, noriu vaidmenų teatre, kine. Man reikia veiklos, kuri man svarbi ir brangi - noriu būti reikalinga. Noriu būti mylima ir pati mylėti. Ramybės sieloje sau linkiu, o kaip be jos?“
„Labai atvirai ir nuoširdžiai kalbėjau jame aš - o ko čia slėptis, nors daugelis nustemba, mes juk dažniausiai saugomės ir bijom, nenorim apnuoginti savo sielos. O aš nebijau. Mačiau tame filmuke save iš šalies, savo brangius žmones, kurie kalbėjo su didele meile apie mane. Mano sūnūs - Jokūbas ir Elijas pasakė žodžius, kurie mane sujaudino iki ašarų. Beje, Jokūbas pabrėžė, kad mama yra labai drąsi ir kad nemoka meluoti, kad visada aš sakau tiesą. Elijas, mano jaunesnysis sūnus irgi pasisakė, tai man taip brangu, o pačioje pabaigoje ištarė: „Tau, mama linkiu Dievo palaimos.“ Mano tėtis irgi buvo pakalbintas - myli jis mane, gera, kad jį turiu. Daug gražiausių žodžių pasakė ir mano geriausia draugė Nora, mūsų draugystė neįkainojama dovana. Režisierius Oskaras Koršunovas, pasakė: „Esi saulės žvirblis. Pilna šviesos ir nemylėti tavęs gali tik tas, kas yra alergiškas saulei.“ Žmonės pamato šviesą, kai patys yra pilni šviesos. O aš visada tikiu ir pasitikiu - einu tuo keliu, kuriuo turiu eiti, pas tuos žmones, su kuriais turiu būti. Ir dar - turime laikytis Dievo įsakymų. Pats svarbiausias iš jų - mylėti vieni kitus, tad sau ir kitiems linkiu šviesos ir meilės ir tegul tai nesibaigia.“
