Persileidimas yra sudėtinga ir emociškai sunkiai išgyvenama patirtis, tačiau taip pat svarbu suprasti ir fiziologinius procesus, vykstančius po persileidimo. Vienas iš pagrindinių požymių po persileidimo yra kraujavimas, kuris rodo, kad gimda valosi nuo nėštumo audinių. Aptarsime gimdos valymosi (kraujavimo) trukmę, kokie simptomai yra normalūs ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Kiek laiko trunka kraujavimas po persileidimo?
Kraujavimo trukmė po persileidimo gali skirtis priklausomai nuo persileidimo stadijos, nėštumo trukmės ir organizmo individualių savybių. Vidutiniškai kraujavimas trunka nuo 1 iki 2 savaičių, bet gali prasitęsti iki 3 savaičių, kol gimda visiškai išsivalo.
Pirmosiomis dienomis po persileidimo
Stipriausias kraujavimas paprastai pasireiškia per pirmąsias 3-5 dienas po persileidimo. Per šį laiką galite pastebėti:
- Intensyvų kraujavimą, panašų į gausias menstruacijas.
- Kraujo krešulius - tai normalu, nes gimda valosi nuo nėštumo audinių.
- Pilvo apačios spazmus ar skausmus, panašius į menstruacinius spazmus, nes gimda susitraukinėja ir valosi.
Kitomis savaitėmis po persileidimo
Po pirmųjų dienų kraujavimas paprastai sumažėja ir tampa silpnesnis. Tai gali būti:
- Dėmėjimas arba lengvas kraujavimas, kuris gali trukti dar 1-2 savaites.
- Rudos ar rausvos spalvos išskyros - tai rodo, kad kraujavimas baigiasi ir gimda valosi nuo likusių audinių.
Gimdos susitraukimai
Kraujavimas vyksta kartu su gimdos susitraukimais, nes ji bando pašalinti audinius ir kraują, likusius po persileidimo. Šie susitraukimai gali sukelti skausmus arba diskomfortą apatinėje pilvo dalyje.
Kas daro įtaką kraujavimo trukmei?
Kelios priežastys gali lemti kraujavimo trukmę po persileidimo.
Persileidimo stadija
Kraujavimas gali trukti ilgiau arba būti intensyvesnis, jei persileidimas įvyksta vėlesnėje nėštumo stadijoje. Ankstyvame nėštume, kai nėštumas yra iki 12 savaičių, kraujavimas paprastai būna mažesnis ir trumpesnis, lyginant su persileidimu vėlesnėse stadijose.
Medikamentinis ar chirurginis valymas
Jei po persileidimo gimda nėra visiškai išsivaliusi, gali prireikti papildomo gydymo, pvz., medikamentinio valymo arba chirurginės procedūros (pvz., gimdos išgrandymo). Po šių procedūrų kraujavimas gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės.
- Medikamentinis valymas (vaistai, skirti gimdos išvalymui): kraujavimas gali būti šiek tiek ilgesnis, tačiau intensyvumas mažėja per keletą dienų.
- Chirurginis valymas (gimdos išgrandymas): po šios procedūros kraujavimas dažniausiai trunka nuo 1 iki 2 savaičių, tačiau jis būna švelnesnis.
Individualūs kūno ypatumai
Kiekvienos moters organizmas reaguoja skirtingai, todėl kai kurioms moterims kraujavimas gali trukti trumpiau, kitoms - ilgiau. Svarbu stebėti savo būklę ir suprasti, kas yra normalu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Po persileidimo tam tikras kraujavimas ir diskomfortas yra normalūs, tačiau būtina stebėti, ar nėra rimtesnių simptomų, kurie galėtų rodyti komplikacijas.
Būtina kreiptis į gydytoją, jei pastebite šiuos požymius:
- Stiprus kraujavimas, kuris nesilpnėja po pirmos savaitės, arba kraujavimas yra toks intensyvus, kad per valandą sugertinė (tamponas ar paketas) visiškai užsipildo.
- Dideli kraujo krešuliai ilgiau nei kelias dienas po persileidimo.
- Karščiavimas ar šaltkrėtis, nes tai gali rodyti infekciją.
- Nemalonus kvapas iš makšties - tai taip pat gali būti infekcijos požymis.
- Sunkus pilvo ar nugaros skausmas, kuris nepalengvėja poilsio ar vaistų nuo skausmo vartojimo.
- Jei kraujavimas prasideda iš naujo praėjus kelioms savaitėms po to, kai jau buvo baigęsis.
Normalus atsistatymas po persileidimo
Per pirmąsias savaites po persileidimo moters kūnas pradeda atsigauti. Normalu jausti tam tikrą nuovargį, diskomfortą ar emocinį stresą. Gimda grįžta į savo įprastą dydį ir forma maždaug po 4-6 savaičių, o per tą laiką gali prasidėti ir pirmosios menstruacijos. Nors fizinis atsistatymas vyksta gana greitai, emocinė būklė gali reikalauti daugiau laiko, todėl svarbu pasirūpinti savimi tiek fiziškai, tiek emociškai.
Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Tam tikrose situacijose mes nukreipiame gydytojo endokrinologo, genetiko, hematologo konsultacijoms. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.
Daugiau nei 80 % persileidimų įvyksta pirmajame nėštumo trimestre. Dauguma taip anksti, kad moteris net nebuvo supratusi, jog laukiasi. Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl.
Visos nutrūkę nėštumai iki 22 savaitės yra laikomi persileidimais. Tokios situacijos moterims kelia didelį nerimą.
Jei moteris jau laukiasi ir yra grėsmė, kad vėl gimdys prieš laiką, mes atidžiai stebime jos nėštumą. Jei gimdymas prasideda prieš laiką, tuomet stengiamės gimdymą sustabdyti parai ar dviem. Taip darome, kad suspėtume paruošti naujagimį gimimui prieš laiką, kad jis galėtų kuo savarankiškiau kvėpuoti. Jei naujagimis yra itin neišnešiotas, tam tikrais medikamentais bandome apsaugoti jo smegenis.
Dažnai savo praktikoje susiduriame su mitais. Vienas pagrindinių mitų, jog magnio vartojimas gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Tai yra netiesa. Patikimi tyrimai rodo, kad magnis priešlaikinio gimdymo rizikos nemažina, todėl būtent šiuo tikslu nėštumo metu neturėtų būti skiriamas. Jei organizme trūksta magnio ir atsiranda tam tikrų kūno dalių mėšlungis, gydytojai nėščiosioms šį papildą paskiria. Jei moteris serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tuomet magnį paskiria gydytojas kardiologas. Kitas mitas - manymas, kad gulėjimas lovoje ir mažas judėjimas gali apsaugoti nuo priešlaikinio gimdymo. Moksliniai tyrimai nerodo, jog gulėjimas lovoje galėtų pagelbėti, todėl mes, gydytojai, nerekomenduojame nėščiosioms gulėti lovoje. Fizinio aktyvumo stoka gali būti net žalinga dėl nėštumo metu intensyviau dirbančios kraujo krešumo sistemos, o gulint kraujo tėkmė dar ir sulėtėja. Dėl šios priežasties galūnėse gali susidaryti trombai, kurie gali atitrūkti ir nukeliauti į labai svarbias kraujagysles, jas užkimšti. Tai gali turėti rimtų pasekmių tiek moteriai, tiek vaisiui. Mes rekomenduojame kitokį ramybės režimą - nėštumo tausojimo. Jūs turėtumėte labiau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir jausti, kada reikėtų pailsėti. Rečiausias mitas - šlakelis stipresnio alkoholio gali sustabdyti priešlaikinį gimdymą. Nors šis mitas labai senas, tačiau vis dar tenka jį išgirsti. Teoriškai alkoholis galėtų atpalaiduoti gimdos raumenis, tačiau jo žala yra nepalyginamai didesnė. Nėra saugaus alkoholio kiekio. Neretai moterys naudoja tam tikrus homeopatinius preparatus, tačiau moksliniai tyrimai neigia šių preparatų veiksmingumą.
Nėštumo nutraukimas gali sukelti komplikacijas, tačiau priklausomai nuo to, kokiu būdu jis buvo atliktas. Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas chirurginiu būdu arba persileidimas sužadinamas medikamentais. Daugiausiai komplikacijų įvyksta po chirurginės intervencijos. Viena iš dažniausių komplikacijų - gausus kraujavimas. Kaip ir po kiekvienos chirurginės intervencijos gali išsivystyti infekcija. Labai reta, tačiau skausminga komplikacija - gimdos ertmėje susidariusios sąaugos.
Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus.
Statistika:
| Amžiaus grupė | Persileidimų tikimybė |
|---|---|
| Iki 30 metų | Apie 20% |
| 30-40 metų | Apie 25% |
| Virš 40 metų | Apie 50% |
Maždaug 50-60 % ankstyvųjų persileidimų priežastis yra įvairūs chromosominiai neatitikimai. Kitos priežastys būna daug retesnės, tai yra įvairios infekcijos, genetiniai sutrikimai, kraujo krešėjimo ligos, kitos ligos, žalingi įpročiai.
Pagrindinis rizikos veiksnys - vyresnis moters amžius, tai yra keturiasdešimt ir daugiau. Kiti rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, gausesnis kofeino vartojimas. Kad stresas turėtų įtakos, nėra įrodyta. Dažniausiai tai vis dėl to būna nulemta gamtos.
Yra įrodyta, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.
Manoma, kad ankstyvųjų persileidimų nutinka dar daugiau, bet jei moteris nesupranta, to nesužinome ir mes. Pavėlavusios ar kiek gausesnės mėnesinės gali būti ne tik dėl hormoninių sutrikimų ar streso, bet ir įvykus labai ankstyvam persileidimui. Yra kita dalis moterų, kurios kruopščiai planuoja nėštumą, anksti pradeda atlikinėti nėštumo testus, hormoninius kraujo tyrimus. Jos pastebi nėštumo hormono didėjimą kraujyje, kuris staiga sumažėja. Tai mediciniškai vadinama biocheminiu persileidimu.
Nėra įrodyta, kad tiek pakėlimas, tiek nugriuvimas, tiek stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą, bet žalingų įpročių atsisakymas, nėštumo planavimas, nėštumo planavimas jaunesniame amžiuje, folio rūgšties vartojimas, vitamino D vartojimas, išsityrimas dėl galimų infekcijų padidina sėkmingo nėštumo galimybes.
Nustojus gerti kontraceptines tabletes, pasibaigia jų veikimas ir moteris iškart gali pastoti. Nėra ko baimintis. Jei moteris pastoja net vartodama kontraceptines tabletes ar išgėrusi skubios kontracepcijos tabletę, nėra įrodymų, kad tai sukeltų didesnę apsigimimų ar persileidimų riziką.
Praktiškai medicina yra bejėgė, jei pajutus pirmuosius persileidimo požymius, bandyti išsaugoti nėštumą. Tik reikia paminėti, kad persileidimas persileidimui nelygus. Jei tai yra pirmas ar antras, tai reiškia, kad greičiausiai jis įvyko dėl atsitiktinių priežasčių, ir tikimybė, kad pasikartos, yra maža. Bet jei įvyko du ar daugiau persileidimų iš eilės, reikėtų ieškoti atsakymo, kodėl taip galėjo atsitikti. Gali būti, kad organizme yra patologija, kurią išsprendus, radus priežastį, galima išvengti persileidimo.
Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko. Į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei.
Yra įvairiausių rekomendacijų, kaip elgtis patyrus persileidimą. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Rekomendacija būtų sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.
Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu.
Kai moteris patiria persileidimą, iš gimdos turi būti pašalintas visas vaisiaus audinys. Tačiau tolesnio gydymo paprastai nereikia, jei organizmas iš organizmo pašalino visus vaisiaus audinius. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti palaukti, kol pamatysite, ar asmuo pastojo savarankiškai. Taip gali būti, jei jie turi praleistą persileidimą.
Kai kraujavimas sustoja, galima tęsti kasdienę veiklą. Tačiau tais atvejais, kai nėštumas trunka ilgiau nei dešimt savaičių, vienintelė išeitis gali būti operacija. Atliekant bet kurią gydytojo atliekamą procedūrą, gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami arba iškrapštomi iš gimdos.
Dauguma persileidimų įvyksta dėl nėštumo problemų. Jų negalima užkirsti kelio. Jei žmogus serga liga, jos gydymas gali padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę.
Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys gali būti chromosomų anomalijos, hormoniniai sutrikimai, anatomijos defektai, infekcijos ar imuninės sistemos sutrikimai. Chromosomų anomalijos dažniausiai atsiranda embriono vystymosi metu, o hormoniniai sutrikimai gali paveikti nėštumo palaikymą. Anatomijos defektai, tokie kaip gimdos anomalijos, taip pat gali prisidėti prie persileidimo rizikos.
Psichologinė parama taip pat yra svarbi, kad moteris galėtų tvarkytis su emociniais iššūkiais po persileidimo.
tags: #kiek #laiko #kraujuojama #persileidimo #metu
