Kiekvienas žmogus turi svajonę - ir ne vieną. Aišku, ne visiems lemta pareikšti pasauliui kaip tą padarė Martinas Liuteris Kingas - „I have a dream“ - bet nuo to mums mūsų svajonės ne prastesnės. Nuo vaikystės buvau svajoklis arba, kaip sakydavo mano klasiokė, vėliau tapusi ž... DELFI skaitytoja Lina
Viena svarbiausių ir įsimintiniausių mokyklos švenčių - šimtadienis - kasmet suburia abiturientus, tėvus ir mokytojus. Tai ne tik linksmybių metas, bet ir proga apžvelgti prabėgusius metus, pasidžiaugti pasiekimais ir su nekantrumu laukti ateities. Tačiau kaip šią svarbią dieną paminėti, kad ji taptų išties įsimintina ir neapkrautų nereikalingais rūpesčiais?
Šimtadienis: Nuo Vaikystės Svajonių Iki Suaugusiųjų Slenksčio
Kęstutis Grubliauskas pasakoja, kad vaikišką svajonę vesti patikusią mergaitę vyras įgyvendino kone magišku būdu. Tai rodo, kad svajonės, net ir pačios naiviausios, turi galią keisti mūsų gyvenimus. Šimtadienis - tai metas, kai jaunų žmonių svajonės pradeda įgauti aiškesnius kontūrus, o ateitis tampa ne tik galimybių, bet ir atsakomybių kupina.
Anksčiau būtent šimtadienio šventė priversdavo moksleivius ištuštinti tėvų pinigines, tačiau pastaruoju metu pinigais populiariau švaistytis likus šimtui dienų iki egzaminų - per šimtadienį. Renginių organizatoriai pastebi, kad abiturientų šventės darosi vis įspūdingesnės. Tai rodo, kad šimtadienis įgauna vis didesnę reikšmę jaunimo gyvenime.
Išlaidų Svyravimai: Nuo Kuklaus Renginio Iki Grandiozinės Šventės
Šimtadienio šventės išlaidos gali svyruoti nuo kuklių iki įspūdingų. Kai kurios abiturientės, kaip Emilija, į šventės išlaidas įskaičiuoja naują suknelę, batelius, delninukę, šukuoseną, makiažą ir mokestį už renginio vietą. Emilija pasakojo, kad į išlaidas įskaičiuoti būtini smagiam vakarėliui atributai - nauja suknelė, bateliai, delninukė, šukuosena, makiažas, manikiūras ir mokestis „už plotą“ - vieną garsiausių Kauno klubų. Ji taip pat pridūrė, kad sumos nesureikšmina, nes tai vienintelė tokia šventė jos gyvenime.
Kita abiturientė, Ieva, paskaičiavo, kad šimtadienio šventė jai kainuos 900 litų, įskaitant suknelę, aukštakulnius, makiažą, šukuoseną bei manikiūrą. Ji kartu su klasės draugais šimtą likusių dienų iki egzaminų paminės ne tik vakarėlyje po oficialiosios dalies, bet ir sodyboje.
Kamilė, kita kaunietė, nors ir išleis nemažą sumą, tikisi, kad išlaidos nebus skirtos tik vienai dienai. Ji rinkosi suknelę, kurią galės pasipuošti dar ne vieną kartą, bei klasikinius juodus batelius. Realiai išlaidos būtent šimtadieniui siekė 180 litų, už vakarėlį po šventės - 120 litų, už makiažą - 60 litų.
Renginių organizatoriai pastebi, kad šimtadienio šventės tampa vis įspūdingesnės. Mindaugas Jocys iš „Eventus“ pasakojo, kad abiturientai dažniausiai šimtadienio šventei užsisako vedėjus, fotografus, operatorius, limuzinus, maistą, apšvietimo ir muzikos aparatūrą. Tačiau yra ir tokių, kurie prašo raudono kilimo, apsaugos, žymių atlikėjų ar didžėjų. Dažniausiai tokių švenčių kaina svyruoja nuo 5 iki 50 tūkstančių litų.
Tuo tarpu Justas Grėbliūnas teigė, kad šimtadienio šventę mokykloje surengti kainuoja nuo 1 500 iki 3 000 Lt. Tomas Mauricas iš „Renginių vizija“ pastebėjo, kad uostamiestyje abiturientai švenčia siautulingiau, o įprastai šimtadienį ir išleistuves pamini kelios susijungusios klasės klube, restorane arba pobūvių salėje, kas vienam žmogui atsieina apie 150 Lt.
Tradicijos ir Psichologiniai Aspektai: Šventė Kaip Mūšio Laukas?
Šventės ir minėjimai yra svarbi mūsų gyvenimo dalis, atspindinti tiek istorines tradicijas, tiek šiuolaikinės visuomenės poreikius. Humanitarinių mokslų daktarė Aušra Martišiūtė-Linartienė atkreipia dėmesį, kad šventės ir minėjimai skiriasi savo esme. Šventės siejamos su džiaugsmu, šventimu, laime ir pergalės motyvais, o atmintinos dienos - su dramatiškais įvykiais, svarbiais istorinei valstybės atminčiai.
Psichologė Rūta Bačiulytė atskleidė net keletą psichologinių mechanizmų, lemiančių, kodėl šventės šeimoje neretai tampa mūšio lauku. Pasak jos, per šventes konfliktų padaugėja, nes žmonės priversti daug laiko praleisti kartu, o iš tiesų to nesugeba. Kitas svarbus dalykas, kad šventes mes siejame su dideliais lūkesčiais. Per jas turi būti pakili, šventiška nuotaika, visi turi labai gerai jausis. Tačiau niekas nepagalvoja, kad norint sukurti tą nuotaiką, reikia prisidėti kiekvienam. Kai šie dideli lūkesčiai neišsipildo, kyla nusivylimas, kuris virsta konfliktu.
Psichologė Genovaitė Petronienė savo praktikoje taip pat susiduria su situacija, kad žmonės, užuot persismelkę šventės dvasine prasme, jaučiasi kur kas nelaimingesni nei paprastai. „Pirmiausiai ir išlenda visos įmanomos šeimos problemos. Kartais santykiai būna tokie blogi, kad vaikai arba tėvai tiesiog atsisako švęsti kartu ar net prieš šventes neatsiliepia į telefono skambučius“, - tikino pašnekovė.
Šimtadienio kulminacija tapo netikėtas bendraklasio pasiūlymas. DELFI skaitytoja Ina pasakojo, kad jos mokyklos šimtadienis buvo vienas įsimintiniausių įvykių jos gyvenime. Kartu su bendraklasiais mokėmės ne vienerius metus, tačiau niekada nebuvome tokie artimi, kaip kad mus sujungė šimtadienis. Žinoma, iki tol būdavo įvairiausių bendrų išvykų, vakarėlių, švenčių drauge, tačiau niekada tokios k...
Kūrybiškumas ir Individualumas Šventės Įprasminime
Laikui bėgant tradicijos keičiasi, o tai, kas buvo priimtina tarpukariu, šiandien gali atrodyti archajiška. Istorikė siūlo senąsias tradicijas keisti naujomis ir patiems nebijoti išbandyti įvairius šventimo būdus. L. Sinevičienė sako, kad nebūtina kiekvieną šventę švęsti, o minėjimą minėti, kartais diskusija su šeimos nariais ar filmo peržiūra, susijusi su istorinio įvykio tematika, gali labiau padėti suprasti tos dienos prasmę nei oficialūs minėjimai.
Žinomi žmonės taip pat dalijasi savo patirtimi apie šventes. Pavyzdžiui, I. Stumbrienė stengiasi nepasiduoti šventiniam šurmuliui ir ramiai mėgautis laukimu. Ji teigia, kad svarbiausias dalykas yra laikas, kurį praleidžiame šventiniu laikotarpiu kartu su savo brangiausiais, su savo artimiausiais. G. Vagelis teigia, kad didžiąsias metų šventes sutinka su mamos ir tėčio giminėmis. Dažniausiai susirenkame kieno nors namuose, kiekvienais metais jie būna skirtingi, kad, kaip sakoma, per daug neapkrautume vienų namų ir pasidalintume šiuo džiaugsmu.
Simtadieniui
Tačiau kaip visa tai dera su žodžiu „privalau“ ir „turiu“? „Mes TURIME aplankyti tėvus“. „Mums REIKIA nusipirkti dovanas“. „Aš DAR NEPARUOŠIAU stalo, o siaube!“ Šventimas, virtęs prievole, stresu ir rūpesčiu, nustoja būti šventimu. Jis tampa kažkuo panašiu į privalomus žygio ir dainos konkursus, kuriuos dar prisimena tarybiniais laikais buvę pionieriai. Niekas neenergetavo tų konkursų, tačiau jaudulys, įtampa ir atsakomybė buvo didžiuliai. Po jų iš tos įtampos skaudėdavo galvą, mausdavo kryžkaulį dėl ilgo stovėjimo „liniuotėje“.
Galima pasistengti bent tiek, kad šventės sau ir artimiesiems nesugadintume, linkėjo G. Petronienė.
DELFI skaitytoja Ina ištekėjusi moteris 20 metų ilgisi buvusiojo mylimojo. Pavasario žibuoklių apsuptyje prasiskleidė ir ji, mano pirmoji meilė. Ir dabar, netgi po dvidešimties metų pakvipus ankstyvo pavasario rytui, apima keista nostalgija. Atrodo tai, kas nutiko taip seniai, tai, kas seniai yra pamiršta, vis grįžta. Apglėbia prisiminimais bei nepaleidžia, kad ir kaip to ...
Vienas patarimas, patiriantiems ketvirčio amžiaus krizę: kiekvienas turi svajonę. Kai kurie žmonės trokšta laimingai įsimylėti, kiti taupo pinigus ir kiekvieną naktį prieš miegą galvoja apie tą dieną, kada galės nusipirkti būstą. Kažkas dar tikisi būti populiarus, turėti daug draugų. Labiausiai gaila, kada dauguma vis nukelia savo svajones, o visus iki vi...
tags: #delfi #simtadienis #klasioke #tevas #vaikai
