2023 m. gegužės 18 d. lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė susitiko su Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija.
Gegužės 18 d. nuotolinio susitikimo dalyviai ir dalyvės analizavo, kaip užtikrinamos žmonių su negalia teisės, įgyvendinant 7 Konvencijos straipsnius.
„Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija yra pamatinis dokumentas, paaiškinantis, kaip sukurti įtraukią ir žmogaus teisėmis grįstą sistemą. Lietuva konvenciją ratifikavo prieš 13 metų - apmaudu, kad kai kurios nuostatos ignoruojamos ar interpretuojamos itin paviršutiniškai.
Apibendrindama rekomendacijas, komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė pabrėžia, kad valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį informacijos sisteminimui. „Žmonės su negalia yra labai įvairūs - skiriasi jų poreikiai bei galimybės. Tam, kad asmeninė pagalba ir įvairios paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, privalu rinkti duomenis pagal žmonių lytį, amžių, negalios pobūdį bei gyvenamąją vietą.
Svarbiausi aptarti klausimai
- Užtikrinti, kad paslaugų prieinamumas taptų prioritetu ir nacionaliniu, ir savivaldos lygmeniu. Tiek fizinė, tiek informacinė erdvė dažnai vis dar yra neprieinama žmonėms su įvairia negalia. Prieinamumas pirmiausia suprantamas kaip aplinkos pritaikymas - vadovaujantis tokiu požiūriu asmenys su intelekto ar psichosocialine negalia lieka „už borto“.
- Skatinti žmonių su negalia įtrauktį į darbo rinką. Tinkamų darbo sąlygų nesudarymas yra laikytinas diskriminacija.
- Užtikrinti, kad nelaimių ir pavojaus atveju žmonės su negalia galėtų išsikviesti pagalbą / būtų tinkamai informuojami, ką daryti ekstremalios situacijos metu. 112 programėlė, palengvinanti žmonių su klausos negalia galimybes išsikviesti skubiąją pagalbą, turėtų būti pritaikyta aklųjų bei silpnaregių, asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia poreikiams arba reikėtų sukurti alternatyvą, kaip žmonės su negalia galėtų susiekti su pagalbos tarnybomis.
- Visiškai atsisakyti neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutų.
- Vykdant globos institucijų pertvarką, prioritetą teikti savarankiškam žmonių su negalia gyvenimui pritaikytame būste, kuriame teikiama asmeninė pagalba. Grupinio gyvenimo namai nėra laikomi tinkama vienintele alternatyva didelėms globos įstaigoms.
- Užtikrinti, kad visos mokyklos būtų pasiruošusios įgyvendinti įtraukųjį ugdymą.
Senatvė - neišvengiamas gyvenimo etapas, kuris neretai atneša ne tik išmintį, bet ir sveikatos iššūkius, galinčius paveikti artimojo gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus bei pasirūpinti savimi.
Kai senyvo amžiaus žmogus dėl demencijos, Alzheimerio ligos ar kitų psichinių bei fizinių sutrikimų nebegali adekvačiai vertinti savo veiksmų, artimiesiems tenka priimti sunkų, bet būtiną sprendimą - inicijuoti globos nustatymo procesą. Tai nėra vien tik moralinė pareiga pasirūpinti tėvais ar seneliais; tai sudėtinga teisinė procedūra, reikalaujanti tikslumo, kantrybės ir specifinių žinių.
Nors procesas gali pasirodyti biurokratiškai painus, teisingai paruošti dokumentai ir aiškus veiksmų planas padeda išvengti klaidų bei užtikrina, kad jūsų artimasis gaus reikiamą teisinę apsaugą ir socialinę pagalbą.
Globa ir rūpyba: esminiai skirtumai
Prieš pradedant dokumentų rinkimą, būtina suprasti dvi pagrindines teisines sąvokas, kurias žmonės dažnai painioja: globa ir rūpyba.
- Globa nustatoma asmenims, kurie teismo tvarka yra pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje (arba visose srityse). Tai dažniausiai taikoma senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems sunkiomis psichinėmis ligomis, pavyzdžiui, pažengusia demencija, kai asmuo visiškai nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti.
- Rūpyba, tuo tarpu, skiriama asmenims, kurių veiksnumas apribotas tik tam tikrose srityse (pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotikais) arba veiksniam asmeniui, kuris dėl fizinės būklės (pavyzdžiui, aklumo, fizinės negalios ar bendro senatvinio silpnumo) negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių.
Globos nustatymo procesas
Norint tapti seno žmogaus globėju, pirmiausia būtina inicijuoti procesą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Lietuvoje negalima tiesiog „paimti globą“ be teismo sprendimo, kuriuo konstatuojama asmens psichinė būklė.
1. Medicininė diagnostika
Viskas prasideda ne teisme, o gydymo įstaigoje:
- Kreipimasis į šeimos gydytoją.
- Psichiatro konsultacija. Gydytojas psichiatras įvertina paciento būklę.
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT).
2. Pareiškimo teismui rengimas ir pateikimas
Turint medicininius įrodymus, kitas žingsnis - pareiškimo teismui rengimas. Pareiškimas teikiamas apylinkės teismui pagal asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamąją vietą.
Proceso metu teismas paprastai paskiria teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertai pateikia galutinę išvadą, ar asmuo geba suprasti savo veiksmus.
3. Būtini dokumentai
Kad procesas vyktų sklandžiai ir nebūtų atmestas dėl formalių trūkumų, būtina surinkti pilną dokumentų paketą:
- Pareiškimas teismui.
- Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
- Giminystės ryšį įrodantys dokumentai.
- Medicininiai dokumentai.
- Būsimo globėjo sveikatos pažyma.
- Teistumo (neteistumo) pažyma.
- Sutikimai.
- Duomenys apie turtinę padėtį.
- Pažymos apie būsimo globėjo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą.
Teismo sprendimas ir globėjo atsakomybė
Teismas, gavęs prašymą, ne tik vertina medicininę būklę, bet ir sprendžia, kas bus paskirtas globėju. Čia svarbų vaidmenį atlieka savivaldybės socialiniai darbuotojai. Globėju skiriamas asmuo turi atitikti aukštus moralinius ir etinius standartus.
Paprastai procesas nuo pareiškimo pateikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Pats kreipimasis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo yra nemokamas (nėra žyminio mokesčio).
Šeimos nariai už globą atlyginimo negauna, tai laikoma savanoriška pareiga.
Globotinio turto valdymas
Tapus globėju, jūs netampate turto savininku - jūs tik jį administruojate. Norint parduoti globotinio nekilnojamąjį turtą, būtinas atskiras teismo leidimas.
Viena svarbiausių ir griežčiausiai kontroliuojamų sričių yra globotinio turto valdymas. Globėjas privalo tvarkyti globotinio turtą apdairiai, sąžiningai ir išimtinai globotinio interesais. Kiekvienais metais globėjas privalo pateikti metinę ataskaitą savivaldybės socialinės paramos skyriui (arba kitai paskirtai institucijai).
Aplaidus turto tvarkymas ar lėšų pasisavinimas gali būti pagrindas nušalinti globėją nuo pareigų ir netgi užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Be to, globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu (pvz., dovanoti sau globotinio turto), išskyrus atvejus, kai turtas dovanojamas globotiniui.
Pagal įstatymą, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi teisę būti išklausytas teisme, jei jo sveikatos būklė tai leidžia.
Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas
Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra finansinė parama, skirta užtikrinti tinkamą vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), priežiūrą ir ugdymą. Ši išmoka yra papildoma prie pagrindinės globos (rūpybos) išmokos ir skirta konkrečioms vaiko reikmėms.
Kam skiriamas globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas?
Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas skiriamas:
- Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje.
- Šeimynai, vykdančiai vaiko globą (rūpybą) užtikrinti, už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje.
Kaip kreiptis dėl globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo?
Norint gauti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, Socialinės paramos skyrių.
Šiaulių miesto gyventojai gali kreiptis šiais būdais:
- Iš anksto užsiregistravus ir atvykus į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių adresu Tilžės g. 170, Šiauliai.
- Elektroniniu būdu per www.spis.lt.
- Atsiuntus paštu adresu Tilžės g. 170, Šiauliai.
Reikalingi dokumentai:
- Prašymas (Forma SP-3(B) arba Forma SP-1).
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Dokumentai, patvirtinantys globos (rūpybos) nustatymą.
| Specialistas | Kabinetas | Telefonas | El. paštas |
|---|---|---|---|
| Jonas Žadeikis | Tilžės g. | +370 41 386 493 | |
| Violeta Žukauskienė | Tilžės g. | +370 41 386 493 | |
| Lolita Dulevičienė | Tilžės g. | +370 41 386 499 | |
| Agnė Žirlienė | Tilžės g. | +370 41 386 499 | |
| Edita Šiukštienė | Tilžės g. | +370 41 386 494 | |
| Gintarė Stasiulytė | Tilžės g. | +370 41 386 463 | |
| Reda Stelmakovienė | Tilžės g. | +370 41 386 491 | |
| Gintarė Adeikienė | Tilžės g. | +370 41 386 491 | |
| Laura Damonskienė | Tilžės g. | +370 41 386 492 | |
| Sigita Terleckytė | Tilžės g. | +370 41 500 529 | |
| Dalia Tvarušienė | Tilžės g. | +370 41 383 448 | |
| Galina Tičkūnienė | Tilžės g. | +370 41 386 461 | |
| Jolanta Gailiūnaitė | Tilžės g. | +370 41 500 534 | |
| Elena Tunikienė | Tilžės g. | +370 41 386 459 | |
| Oksana Ščiukina | Tilžės g. | +370 41 386 458 | |
| Santa Paukštė | Tilžės g. | +370 41 386 458 | |
| Rasa Poškevičienė | Tilžės g. | +370 41 386 457 | |
| Ilona Banevičiūtė | Tilžės g. | +370 41 386 457 | |
| Ernesta Borovkovienė | Tilžės g. | +370 41 386 456 | |
| Gintarė Eidukaitė | Tilžės g. | +370 41 386 456 |
Paslaugos suteikimo trukmė: 20 darbo dienų.
Ši informacija padės Jums suprasti, kas yra globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas ir kaip juo pasinaudoti.
