Sveikiname Tave su ilgai laukto mažylio gimimu! Ant Tavo naujagimio galvytės yra du momenėliai (viršugalvyje ir pakaušyje), kurie per dvejus metus visiškai užaugs.
Momenėlis yra minkšta naujagimio kaukolės dalis, oda padengtas įdubimas ties kūdikio viršugalviu, greita, kurio susikerta kaukolės plokštelės. Jis svarbus normaliam kūdikio smegenų ir kaukolės augimui ir vystymuisi. Naujagimio kaukolė sudaryta iš atskirų dalių - plokštelių, sujungtų pluoštinėmis jungtimis (siūlėmis). Siūlės suteikia lankstumo ir padeda galvai šiek tiek susiaurėti: tai svarbu vaisiui gimdymo metu keliaujant gimdymo takais. Tiesa, dėl tikslumo reikėtų paminėti, kad kūdikio kaukolėje yra ne vienas, bet du momenėliai: priekinis (didysis, pagrindinis) yra ties viršugalviu, o užpakalinis - pakaušio srityje. Priekinis momenėlis įprastai būna ~3x4 cm dydžio, mažasis - ~1x1,5 cm.
Priekinis momenėlis yra didysis kūdikio momenėlis, kuris taip pat vadinamas "langeliu į smegenis". Gydytojai per šį "langelį" greitai ir nesudėtingai gali ultragarsu ištirti smegenis. Tai leidžia greitai diagnozuoti retus apsigimimus, kraujosruvas ar auglius. Gydytojas ultragarso aparato antgalį uždeda tiesiai ant didžiojo momenėlio arba braukia juo palei kaukolės kaulų „siūles“.
Užpakalinis momenėlis paprastai užsidaro, kai kūdikiui sukanka 2 mėnesiai, o priekinis momenėlis gali užsidaryti bet kuriuo metu - kai kūdikiui bus nuo 4 iki 26 mėn. Skirtingas būna ne tik kūdikių kūno proporcijos, ūgis ir svoris - momenėliai irgi suauga skirtingu laiku. Tad kai kuriems kūdikiams įdubimo virš kaktos negalima užčiuopti jau pirmųjų metų pabaigoje, o kitiems duobutė išlieka iki trečiųjų gyvenimo metų.
Momenėlį pajusite švelniai perbraukę pirštais per kūdikio galvą. Jeigu jį paliesite švelniai, tikrai nieko blogo nenutiks. Kaip minėta, gydytojas kūdikio momenėlį liečia įprastinių medicininių apžiūrų metu. Kūdikio momenėlis įprastai būna minkštas ir plokščias. Jei pastebėsite, kad kūdikio momenėlis yra įdubęs, tikėtina, kad mažyliui trūksta skysčių. Tačiau tai jau sunkesnės dehidratacijos požymis, tad stebėkite pirminius simptomus. Mažiau šlapinasi (t. y. mažiau šlapių vystyklų per parą). Tokiu atveju vykite į priimamąjį.
Daugeliui mamų neramu, kad jų kūdikių momenėliai pulsuoja. Jos tai pajunta ant momenėlio uždėjusios du pirštus. Taip nutinka dėl ten esančių kraujagyslių. Jomis tekant kraujui ir jaučiama pulsacija. Kūdikio momenėlis gali užsidaryti gana anksti, tačiau tai nebūtinai yra problema. Svarbu atkreipti dėmesį į kitus požymius.
Yra ir retų atvejų, kai momenėliai užsidaro per anksti. Tai gali būti ženklas sunkios genetinės ligos - kraniosinostozės. Tai perankstyvas kaukolės siūlių sukaulėjimas, dėl kurio deformuojasi vaiko galva. Kraniosinostozė išsivysto, kai vienas ar keli pluoštiniai sąnariai (siūlės) tarp kūdikio kaukolės kaulų plokštelių suauga per anksti, smegenims dar nebaigus augti. Jei bet kuris iš dviejų ar ir abu momenėliai neužsidaro iki 2-ojo gimtadienio, pasitarkite su gydytoju.
Momenėlio srityje nėra kaulinio audinio, todėl kūdikio galva lengvai pažeidžiama, tad saugokite jį nuo bet kokių smūgių: nepalikite kūdikio vieno ant vystymo stalo, ant lovos, sofos ir kt. Kartais gydytojas neurologas kūdikiui skiria ultragarsinį tyrimą, tačiau jo nepatartina atlikti tol, kol nėra užsidaręs pagrindinis momenėlis.
Kūdikio galvytės formos ir jų korekcija
Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti.
Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
Brachicefalija. Brachiocefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.
Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.
Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuoju kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami, t. y. juos galima koreguoti.
Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo pataloginė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.
Gimdymo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai. Plagiocefalijos atvejų padaugėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS, angl. SIDS).
Rizikos grupės, kurioms gali pasireikšti galvos deformacijos:
- Neišnešiotas naujagimis.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Ilgas, komplikuotas gimdymas.
- Įgimta kreivakaklystė.
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
Kaip išvengti ir koreguoti kūdikio galvytės deformacijas?
Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę.
- Vaikų padėtis miego metu: Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę. Kūdikio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis.
- Laikas ant pilvuko: Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims.
- Aktyvumas ir žaidimai: Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.
- Koregavimo priemonės: Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Kartais gali būti naudojamas specialus lengvas šalmas, kuris dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.
Naujagimio kasdienė priežiūra | Paskaita su akušere
Kūdikio vystymasis ir priežiūra
Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą.
Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu. Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti.
Naujagimio nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angelės. Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos).
Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių - vėliau jie išnyksta savaime. Kartais plaštakos ir pėdos būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes - odos spalva normalizuosis.
Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą.
Naujagimio rega vystosi ilgiausiai. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios. Naujagimio rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios pigmentinės rainelės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio.
Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai (tokius jis girdėjo motinos pilve - pavyzdžiui širdies plakimas). Tyrimais nustatyta, kad naujagimis geriau girdi dešine ausyte, todėl nereikia išsigąsti, jei pastebėsite, kad mažylis girdi nevienodai abejomis ausimis. Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net išsigąsti.
Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja. Sveikas naujagimis, tuo metu, kai nemiega - įnirtingai spardosi. Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti, paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Turėdamas į ką atsispirti mažylis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį, tad paguldytų ant pilvo vaikučių nepatartina palikti be priežiūros.
Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą). Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesnį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime. Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve, todėl maudomi gerai plaukia.
Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradės eiti - tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas. Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus. Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę - jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką.
Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų (ką tik gimusio vaikučio gyvybei palaikyti pakanka pieno, telpančio dviejuose arbatiniuose šaukšteliuose. Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml. Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi (skirtingai nuo kūdikių), trečią - ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius mažėja. Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą. Pirmą savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis, todėl šlapimas įvairiais oranžinės spalvos atspalviais gali nudažyti sauskelnes ar vystyklus. Vėliau šlapimo spalva turi tapti skaidri geltona ir vystyklų nebedažyti. Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno (šlapinasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų per parą). Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto jis gali tuštintis rečiau.
Dauguma jaunų mamų pirmomis savaitėmis jaučiasi pavargusios, suprantama, juk kardinaliai pasikeičia dienos ir nakties režimas. Atmink, jog Tavo kūnas ką tik padovanojo gyvybė kūdikiui, tad jam reikia laiko pailsėti ir atsigauti po sunkaus darbo. Užmigdžiusi vaikutį neskubėk plauti indų ar tvarkytis, o pailsėk! Tavo mažyliui ir vyrui reikalinga besišypsanti, geros nuotaikos mama ir žmona, o ne viskuo nepatenkinta moteris.
Vaikai negimsta su naudojimo instrukcijomis, bet palieka ženklų, iš kurių galime spręsti apie jų sveikatą. Naujai iškepti tėveliai daug laiko praleidžia bandydami iškoduoti sauskelnėse paliktas žinutes - kitaip tariant, spėlioja, ką apie jų vaiko sveikatą sako išmatų kiekis, spalva ir konsistencija. Tad ką sauskelnių turinys byloja apie mažylio sveikatą? Kada vertėtų susirūpinti? Pažiūrėkime, ką apie tai kalba specialistai.
Konsistencija: Kūdikius iki 6 mėn. gydytojai rekomenduoja maitinti vien tik motinos pienu, kuriame yra visų reikalingų medžiagų, todėl tokio amžiaus vaikų kakučiai dažnai yra labai skysti. „Kūdikių, ypač maitinamų mišinėliais, išmatos dažnai primena garstyčių ir varškės mišinį, - sako K. Wibble. - Krūtimi maitinamų kūdikių išmatos būna daug skystesnės, o varškę primenantys gumulėliai - daug smulkesni.”
Vidurių užkietėjimas: Apie vidurių užkietėjimą praneša ne tuštinimosi nebuvimas, bet išmatų išvaizda. Jei kakučiai labai kieti ar panašūs į akmenukus, vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta skysčių. Kiti dehidratacijos požymiai yra sumažėjęs ašarų ir seilių kiekis, pasikeitęs žvilgsnis bei įdubęs momenėlis (vieta viršugalvyje tarp dviejų kaulų).
Viduriavimas: Dažnai tėvams sunku suprasti, kada kūdikis viduriuoja, nes naujagimio išmatos yra natūraliai skystos. B. Steinmetzas sako, kad subtilių ženklų ieškojimas paprastai yra tik laiko švaistymas. „Viduriavimas nebūna subtilus, - sako jis. - Išmatos dažnai išsilieja per sauskelnių kraštus”. „Jei kūdikis (ypač - naujagimis) viduriuoja, nedelsdami kvieskite gydytoją”, - įspėja K. Wible. Viduriavimas gali būti viruso ar kitos kūdikiams pavojingos ligos simptomas.
Išmatų spalva: Kūdikio išmatų spalva nuolat keičiasi, o tėveliai jas stebi ir nerimauja. Tačiau dažniausiai nerimauti nėra ko. „Išmatų spalva paprastai priklauso nuo maisto apdorojimo kūdikio organizme laiko ir virškinamuoju traktu slenkančios tulžies”, - sako B. Steinmetzas. Geltonos išmatos reiškia, kad pienas greitai slenka kūdikio virškinamuoju traktu. Kai šis procesas sulėtėja, išmatos tampa žalios. Daugelis tėvų, pamatę žalsvus kakučius, sunerimsta, tačiau be reikalo. Kai maistas juda dar lėčiau, išmatos nusidažo ruda spalva.
Spalvos, įspėjančios apie pavojų: Į gydytoją reikia nedelsiant kreiptis tuomet, jei kūdikio išmatos yra baltos, raudonos ar juodos. Baltos išmatos gali rodyti infekciją arba problemas su tulžimi - virškinimą skatinančiu sekretu, kurį gamina kepenys. Juoda spalva praneša apie suvirškintą kraujas, o raudona - apie šviežią, kuris gali tekėti iš gaubtinės ar tiesiosios žarnos. „Pasitaiko, kad jei motinos krūtų oda yra įtrūkusi ir kraujuoja, kūdikis kartu su pienu praryja ir kraujo, kuris vėliau pastebimas jo išmatose”, - sako K. Wible. Tai nėra pavojaus signalas, o gydytojas gali atlikti tyrimą ir nustatyti, ar šis kraujas yra kūdikio, ar mamos. Kartais dėl žalių gleivėtų išmatų gali būti kaltas virusas. Jei jūsų vaikas tuštinasi žaliomis išmatomis, viduriuoja, karščiuoja ir yra neramus, kreipkitės į pediatrą.
Kietas maistas ir pasikeitusios išmatos: “Kai vaikas pradeda valgyti kietą maistą, jo išmatos tampa kietesnės, pasikeičia jų spalva. Neįmanoma nuspėti, kokie bus pokyčiai, bet jų tikrai bus”, - aiškina K. Wible. B. Steinmetzas sako, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į kūdikio sauskelnių turinį, tačiau pirmiausiai reikia žinoti, kas yra normalu, o kas - ne. Rimto pavojaus ženklai - išmatos su krauju, vėmimas krauju ir pilvo pūtimas - tikrai nepraslys pro akis. Tačiau jei nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.
tags: #vieta #kudikio #virsugalvyje
