Keliautojas, pasivadinęs „istorijos rinkėju“, pasakoja apie savo kelionę po Dzūkiją, kurios tikslas - rinkti medžiagą apie Lietuvos miestelius ir jų gyventojus. Jis pastebi, kad žmonės vis dar domisi savo krašto istorija ir yra pasirengę dalintis prisiminimais bei dokumentais.
Pirmi žingsniai Dzūkijoje
„Pirmi žingsniai gražioj Dzūkijoj“ - taip autorius apibūdina savo kelionės pradžią. Jis pasakoja apie susitikimus su įvairiais žmonėmis: kunigais, mokytojais, ūkininkais, kurie ne tik pasakoja istorijas, bet ir dalijasi archyviniais dokumentais, nuotraukomis, antspaudais. Šie dokumentai tampa svarbia medžiaga kuriant miestelių monografijas.
Autorius pabrėžia, kad „damas istorijos nesurinksi - neparašysi“. Todėl jis skiria daug laiko bendravimui su žmonėmis, lankosi dvaruose, kaimuose, įdėmiai klausosi pasakojimų. Jis tikisi, kad jo darbas padės „geriau pažinti savąjį kraštą - Lietuvą“.
Susitikimai ir įspūdžiai
Kelionės metu autorius susitinka su kunigu iš Krikštonių parapijos, kuris pasidalija 1930 m. liepos 30 d. užrašu apie jo lankymąsi renkant istorinę medžiagą. Taip pat jis susitinka su Seirijų Evang. Reformatų bažnyčios klebonu, kuris linki sėkmės „brangiam turtui Lietuvos studijozams“.
Ypatingą įspūdį palieka Makniūnų dvaras, kuriame autorius susitinka su ponu Karoliu Muiželiu. Sužinoma, kad dvaras anksčiau priklausė karališkajai šeimai, o vėliau buvo nupirktas švedo Jono Muiželio. Dvare veikia pieninė, auginami sodai, demonstravo darbą su traktoriumi.
Autorius aprašo ir susitikimą su seneliu, kuris dalyvavo 1863 m. sukilime. Senelis prisimena laikus, kai dideli miškai dabar tėra krūmokšniai, ir pasakoja apie sukilimo metu rastus daiktus ir pinigus.
Archeologiniai radiniai ir gamtos grožis
Kelionės metu autorius domisi ir archeologiniais paminklais Alytaus apskrityje. Jis mini piliakalnius, senkapiais, akmens amžiaus įrankius. Pabrėžiama, kad šie radiniai leidžia geriau suprasti senovės žmonių gyvenimą ir kultūrą.
Taip pat autorius aprašo gamtos grožį - Alytaus pušynėlį, Nemuno pakrantę, žydinčias obelis. Jis pastebi, kad gamta ir žmonių gyvenimas glaudžiai susiję.
Alytus: istorija ir dabartis
Autorius skiria nemažai dėmesio ir pačiam Alytaus miestui. Jis aprašo jo išsidėstymą prie Nemuno, istoriją nuo kryžiuočių laikų iki XX a. pradžios. Minimi svarbūs istoriniai įvykiai, tokie kaip miesto sudeginimas, teismų perkėlimas, herbų atsiradimas.
Aprašoma Alytaus plėtra, atsiradus geležinkeliui, fortų statyba. Miestelio augimas, gyventojų skaičiaus didėjimas, kultūrinio gyvenimo suaktyvėjimas. Taip pat minimi ir nelaimingi įvykiai, kaip 1909 m. gaisras.
Autorius pateikia ir statistiką apie mieste esančius namus, įmones, bankus, parduotuves, kurios atspindi to meto miesto gyvenimą.
