Gimus kūdikiui, tėvai dažnai susiduria su baimėmis, kaip tinkamai paimti, nešioti kūdikį, kad jam nepakenktume. O kartais net nesusimąstome, kad paprastai atrodantis vaiko nešiojimas gali padaryti nemažai žalos. Kūdikio nešiojimas yra svarbus jo fizinei ir emocinei raidai, tačiau svarbu žinoti, kaip tai daryti taisyklingai, kad būtų išvengta galimų traumų.
Kūdikio nešiojimo svarba ir galimos klaidos
Moksliniuose šaltiniuose kalbama, jog vaikučio nešiojimas turi teigiamą poveikį, galimai vaikas būna ramesnis, smalsiau tyrinėja aplinką, be to tai neabejotina nauda mamai, kadangi mažylis glausdamasis prie odos „duoda signalą“ motinos organizmui, kuris gamina daugiau pieno. O pasirinkus ergonomišką nešiojimą ramesnis ne tik mažylis, bet ir mama savęs nežaloja. Todėl savo vaikutį galite nešioti ne tik būtiniausiais atvejais, bet ir kai tiesiog to norisi.
Tačiau netinkama kūdikio arba mamos apranga, nepatogi, netaisyklinga padėtis, nesusipratus fiziniai poreikiai, neįprasta padėtis, statiška padėtis, mamos ar tėčio stresas, netinkamai sureguliuota nešioklė gali sukelti nepatogumų ir net pakenkti kūdikiui. Pirmus kartus kūdikį į nešioklę dėkite priešais veidrodį, pakvieskite į pagalbą kitą suaugusįjį.
Kineziterapeutė pastebi, kad tėvai šį nešiojimo būdą naudoja, tačiau jis pridaro žalos. Visada ta pati nešiojimo padėtis. Negalima vaiko visada nešioti ant tos pačios rankos ar ant to paties peties, būtina kaskart keisti nešiojimo puses. Nešiojimo padėčių ir pusių įvairovė yra labai svarbu. Nesėdinčio kūdikio nešiojimas „sodinant“. Iki 6 mėnesio, kol vaikas nesėdi, nerekomenduojama nešioti prilaikant už užpakalio ar pasisodinus ant rankos.
Mažesnio nei 4 mėn. kūdikio nešiojimas stačiai. Iki 4 mėnesio kūdikį reikėtų stengtis kuo mažiau nešioti stačiose padėtyse, kad neapkrautume jo nugaros ir stuburo. Tokio amžiaus vaikų raumenys nėra pasiruošę statmenai pozicijai ir jie turi gulėti. Dažnai nešiojant kūdikį stačioje padėtyje, viršutinėje kūno dalyje atsiranda įtampa.
Netaisyklingas vaiko nešiojimas dažnai tampa priežastimi, kodėl atsirado nugaros maudimas ar skausmas. Nes gi mama viską padarys dėl vaiko gerovės, net ir save kartais užmiršdama, (pavyzdžiui kelia vaiką netaisyklingai susilenkusi arba stovi netaisyklingai laikydama savo mažylį), o skausmas iššaukia raumenų disbalansą, ir deja, tačiau mamoms neretai tenka gydytis masažais ir mankštomis.
Netinkama nešiojimo padėtis. Vyresni kūdikiai ir maži vaikai, kurie bandydami eiti dar „plaukioja“ kojomis, turėtų būti tinkamai remiami. Nešiojant vyresnį kūdikį nešioklėje keliai turėtų būti šiek tiek aukščiau už užpakaliuką. Vaiką nešiojant atsuktą į pasaulį, šioji padėtis nesuteikia tinkamos ergonomiškos padėties ir įtempia kūdikio besivystančius klubus ir stuburą. Taip pat, netinkama atrama, gali per daug spausti lytinius organus ir sukelti kūdikio klubo sąnario problemas (klubo displaziją) ir kt.
Kūdikio kojyčių padėtis. Naujagimio kojytės turi būti „varlytės“ ar „M“ raidės padėtyje. Nešiojant ant rankų vyresnį kūdikį ar mažą vaiką šis apglėbia savo keliukais jus, todėl ir nešioklėje turi būti taip pat.
Svarbu stebėti kvėpavimą. Nešiojant kūdikį nešioklėje ypač iki 4 mėnesių, įsitikinkite, jog kūdikis turi kuo kvėpuoti. Kai veidą uždengia nešioklės medžiaga (net ir plonas sluoksnis), kai nosyte įsikniaubia į mamą/tėtį, kai kūdikio smakras atsiremia į pačio krūtinę (pvz., susirietęs vaikas slinge).
Kaip teisingai nešioti, kad mažyliui netrūktų oro? Nešiojimo padėtis vertikaliai veidu į nešiotoją (kūdikis turi būti krūtinės aukštyje, jog eitų pabučiuoti vaiko galvytę), veidukas turi būti atviras, o tarp jo smakro ir krūtinės turi tilpti bent vienas pirštas. Kūdikio galvutė, dažniausiai būna pasukta į šoną, kad atsiremtų į mamos ar tėčio krūtinę.
Viena ranka dedame po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojų, po pilvu. Pasiguldome kūdikį šonu ant savo dilbio, delnas ant pilvo, o kita ranka tarp kojų. Viena ranka prilaikome ties mentėmis arba galvyte, o kita ranka dubenį. Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila. Viena ranka apkabiname kūdikį per krūtinę, o kitą ranką laikome tarp kojyčių.
Mamos sako, kad pakėlus vaiką, kad šis atsirūgtų, negalima laikyti rankos po kūdikio užpakaliuku, esą iškryps stuburas. Tiesa ta, kad yra daug būdų, kaip padėti kūdikiui atsirūgti, svarbiausia taisyklė - kūdikio pilvukas visada turi remtis į kietą pagrindą. Kol kūdikis nesėdi, užsiverskite jį ant peties taip, kad jo galvutė remtųsi smakru jums į petį. Ant pečių pasidėkite kelis kartus perlenktą vystyklą, kad į jį susigertų atpiltas pienas. Taip pat kūdikį galite pasidėti ant kelio ir paplekšti per nugarą. Kad ant kelių sėdintis kūdikis atsirūgtų, liemenį palenkite į priekį, prilaikydama delnu, arba viena ranka prilaikykite mažylį, o kita iš lėto glostykite pilvuką. Suprantama, 45 min. kūdikio nelaikysite už užpakaliuko, nes padėtis turi būti keičiama. Jeigu kuris nors iš minėtų pagalbos būdų neveiksmingas, pabandykite kitą. Prisiminkite, kad jokie vaistai ar vaistažolių antpilai nepadeda atsirūgti. Kūdikiai dažniausiai nustoja atpilti 6-8 mėn., kai pradeda sėdėti ir valgyti tirštą maistą.
Teisingas naujagimio ir kūdikio paėmimas ir laikymas
Kaip rašoma gydytojo Algimanto Vingro knygoje “Jūsų vaikas”, kūdikio, ypač naujagimio, kūnelis yra minkštas, labai lankstus, bet gana tvirtas, todėl kai norėsite žindyti ar nešioti, paimkite jį švelniai ir tvirtai. Dešine ranka iš kairės pusės pakelkite mažyliui galvutę. Kairę plaštaką ir ranką, sulenktą per alkūnės sąnarį, judesiu iš kairės į dešinę pakiškite po galva, kaklu, nugaryte, kol delnas pasieks dubens sritį (užpakaliuką). Galva pakaušiu tegul remiasi į žastą, o kaklas ir pečiai atsiduria ties alkūnės sulenkimu. Tada naujagimis bus prisiglaudęs prie mamos, veidu pasisukęs į kairę krūtį. Naujagimio kūnelį būtinai prilaikykite ties sėdmenimis, pečių juosta ir pakaušio gumburu. Taip laikant stuburas neiškryps.
Pirmosiomis gyvenimo dienomis geriausia ir saugiausia naujagimį nešioti pasidėjus ant nedidukės, standžiai sulankstytos paklodės. Imdama naujagimį ar kūdikį nedarykite staigių judesių.
Pirmąjį mėnesį, kol naujagimis dar silpnai kontroliuoja galvutę, pasiguldykite mažylį ant savo dilbio (1 pav.). Jūsų delnas turi būti ant vaikučio pilvuko. Kita ranka tarp kojyčių. Kai jau kūdikis pradeda kontroliuoti galvą, vieną savo ranką dėkite po kūdikio krūtine, kitą - tarp kojyčių ant pilvo (2 pav.). Galite kūdikį nešioti ir ant vienos rankos (3 pav.). Jei norite, kad kūdikis po valgio atsirūgtų ir/arba matytų aplinką, tuomet kelkite jį ant savo peties (4 pav.). Abi kūdikio rankutės turi būti ant Jūsų pečių, vaikučio ir Jūsų ausys vienoje linijoje. Tos rankos ant kurio peties laikote kūdikį prilaikykite su savo pirštais galvutę, su savo nykščiu neleiskite vaikučio rankytei skleistis į šoną. Su priešinga ranka prilaikykite dubenį. Nepamirškite, kad nešiojant kūdikį reikia nuolat keisti puses, t.y. Kai jau kudikėlis pradeda kontroliuoti vertikalioje padėtyje galvą, galite nešioti atsukę veidu nuo savęs (5 pav.).
Pirmųjų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses.
Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Trečias mėnuo: Šis mėnesis itin svarbus, kaip atskaitos taškas vertinant kūdikio raidą. Gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų būti atradęs vidurio liniją, išlaikyti galvą tiesiai, suvesti rankutes, nešti jas į burnytę (taip kūdikis stimuliuos ne tik savo pirštukus, bet ir kalbinę raidą) ir po truputį siekti žaislų. Tai rodys smulkiosios motorikos vystymosi pradžią. Taip pat svarbi gulėjimo ant pilvo laiko trukmė ir kokybė. Kūdikis turėtų turėti tvirtą dilbių atramą, alkūnes jau laikyti ne be prie kūno, o sulig pečių linija. Galvą turėtų laikyti pakeltą 90 laipsnių kampu ir ne trumpiau nei vieną minutę. Amerikos pediatrijos asociacija nurodo, kad trijų mėnesių kūdikis turėtų per dieną išbūti aktyviai gulėdamas ant pilvo 60 min., minimaliai 20 min. Tai apima nešiojimą, guldymą ant skirtingų paviršių ir ridenimą ant kamuolio pilvu žemyn. Nuo 2-3 mėn. jau galima pradėti taikyti tikslingas ar prevencines mankštas, masažus, lankyti užsiėmimus vandenyje.
Ketvirtas menuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau trečią mėnesį vis pakeldavo kojeles į viršų, o ketvirtą mėnesį būdravimo metu kojos jau turėtų būti daugiau pakeltos nei nuleistos. Kūdikis pamažu pradeda siekti keliukus ir taip atranda savo kojas. Čia aktyvinasi liemens ir pilvo preso raumenys, ko pasekoje kūdikis pakėlęs kojeles prie pilvo pradeda virsti ant šoniuko. Stipresni mažyliai net ir pilnai apsiverčia. Įprastai kūdikis apsiverčia nuo nugaros ant pilvo tarp 3 ir 5 mėn. Gulėdamas ant pilvo keturių mėnesių kūdikis geba siekti žaisliukus, kurie padėti priekyje.
Penktas mėnuo: kūdikiui gulint ant pilvo - galime stebėti kaip sustiprėjęs kūdikio pečių juostos ir nugaros raumenynas. Jeigu kūdikis jau trečią mėnesį tvirtai gulėjo ant pilvo, vėliau išmoko pernešti svorį nuo vienos rankos prie kitos ir taip siekti žaislų, tai penktą mėnesį jis jau bando save kelti kiek aukščiau ir stumiasi į tiesių rankų atramą. Tiesių rankų atrama visapusiškai stiprina visą nugaros raumenyną nuo pat kryžmens iki pat kaklo. Čia svarbu ne tik, kad kūdikis būtų išsitiesęs rankomis ir remtųsi į pagrindą, bet kad ir gebėtų atkelti krūtinę. Itin dažnai kūdikiai visų pirma tarsi plaukia, o po to išsistumia. Kai kurie kūdikiai gulėdami ant pilvo jau bando kelti užpakaliuką į viršų, taip tarsi formuodami „palapinę“, ir tai yra šliaužimo ir ropojimo užuomazgos.
Šeštas mėnuo. Kūdikis gulėdamas ant nugaros ir ant pilvo geba siekti žaislų įvairiomis kryptimis, siekiant žaislo - apsiversti. Kūdikis geba pasiekti ir ragauti pėdutes, o tai rodo, kad kūdikio klubų mobilumas pasiruošęs sėdėjimui. Tad šis mėnuo reikšmingai svarbus, nes jeigu kūdikis jau pakankamai sustiprėjęs ir jo liemens raumenynas pasiruošęs - jau galima po truputį kūdikį sodinti ir mokyti sėstis per šoną. Kūdikis jau turėtų vartytis nuo nugaros ant pilvo per abi puses, gulėdamas ant nugaros atkelti galvelę ir pritraukti smakriuką, laikomas kiek pakeltu kampu - norėti riestis, tarsi sėstis, o būdamas ant pilvo - turėti tiesių rankų atramą ir netgi siekti žaislų iš šios pozicijos. Kai kurie kūdikiai geba ne tik apsiversti nuo nugaros ant pilvo, bet ir atsiversti.
Kokio amžiaus vaikai gali turėti stuburo bėdų? Kaip žurnalui “Tavo vaikas” yra sakęs ortopedas traumatologas, medicinos daktaras Regimantas Jonas Žitkauskas, iškrypęs stuburas būna dėl įgimtų arba įgytų priežasčių: įgimti iškrypimai būna tada, kai stuburo slankstelis formuojasi netaisyklingai, t. y. ne keturkampio, o trikampio formos, arba auga tik viena jo dalis. Tada jau kūdikystėje galime pastebėti, kad kažkurioje vietoje stuburas keičia kryptį, susidaro kampas. Įgyti stuburo iškrypimai pradedami pastebėti nuo 5-6 vaiko gyvenimo metų. Mažieji iki ketvirtų gyvenimo metų dažniausiai turi tiesų stuburą, aišku, jeigu neturi įgimtų bėdų. Kodėl? Tokio amžiaus vaikai dar daug juda nuo ryto iki vakaro, nemoka net ramiai pasėdėti vietoje, todėl „nenusėdi” nugaros ir jos nedeformuoja. Aišku, išimčių būna, bet iškrypęs keturmečio stuburas - retenybė.
Jei netaisyklingai guldome kūdikį kad ir ant pagalvės, nepakenkiame jo stuburui? Anot Regimanto Jono Žitkausko, tokiems mažiems kūdikiams vargu ar pagalvė gali pakenkti: “Antra vertus, jos kūdikiui nereikia. Būna, kad naujagimis įjunksta žiūrėti į vieną pusę, nes, tarkim, gulint lovelėje iš tos pusės sklinda šviesa. Tada galime įtarti kreivakaklystę, kuri irgi priskiriama prie stuburo iškrypimų, tačiau ji atsiranda ir praeina gana greitai. Iki kokių keturių mėnesių galima „kariauti” ir guldyti mažiuką kitaip, nei yra pratęs, apsukti lovelę ir pan., bet vėliau jau nelabai klausys tėvų, atsiguls kaip patogiau.
Taip pat svarbu, kad tėvai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Nešioklės: rūšys, pasirinkimas ir taisyklingas naudojimas
Jei baisu pradėti rištis - pažiūrėkite keletą video, kaip sudėliojamas audinys, kaip įkeliamas vaikas. Tikrai perprasti nesunku, o patogumas ir jaukumas užburia. Vaikjuostė tinka nuo pirmų dienų, joje saugu ir natūralu naujagimiui, kurio kojytės dar prilenktos prie pilvuko, o jis pats dar susirietęs, stuburas vis dar kaip mamos pilvelyje C formos.
Panašiai prilaiko ir pusiau rišamos nešioklės, kurios turi juosmens diržą su sagtimi, tačiau vietoje segamų petnešų turi plačius audinio galus. Jos pusiau suformuotos kūdikiui įdėti, tad ir audinio suvaldyti reikės kiek mažiau. Tokios nešioklės tobulai prisitaiko prie naujagimio ir suteikia jausmą, kad vaikas toliau mėgaujasi buvimu mamos pilvelyje.
Filmukai - būtinas ir naudingai praleistas Jūsų laikas, jei nežinote, nuo ko pradėti rinktis. Pažiūrėkite, kaip užsidedamos nešioklės, kokie modelių skirtumai, kaip jose atrodo vaikas. Video leidžia daug aiškiau susigaudyti ypatumuose. Bus lengviau atmesti keletą variantų. O jei jau turite apgalvoję keletą nešioklių, video medžiaga leis jas pamatyti ant suaugusio žmogaus, su realiu kūdikiu. Įvertinsite proporcijas, sagtelių reguliavimo sudėtingumą, dizainą.
Nešioklių karalystės era. Toliau pateiksiu pačias pagrindines nešioklės rūšis (manau daugelis žinote ir esate girdėję) apie kurias teko plačiau domėtis, bei su kuriomis esu susidūrusi ir praktikoje.
Vaikjuostės
Tai apie 5 metrų ilgio medžiagos juosta yra apvyniojama aplink mamą/tėtį ir vaiką, paskui užrišama mazgu. Rišimo ir vyniojimo variantų yra tikrai nemažai (priekyje, ant nugaros, ant klubų ir kt). Tinka vaikučiui nuo pat gimimo, lengva nešti ir didesnį, nes vaikjuostė vyniojama ant abiejų suaugusiojo pečių. Vaikjuostė kiek sudėtingesnė už slingą, todėl gali užtrukti šiek tiek daugiau laiko, kol išmoksite ja naudotis. Vaikjuostė geras pasirinkimas tiems, kurie nori panaudoti įvairiausias nešiojimo padėtis.
Mažiausius kūnelius idealiai prilaiko VAIKJUOSTĖ. Ypač smagu mokytis rištis trikotažo vaikjuostę, nes ji pirmiau rišama, o tuomet įkeliamas vaikiukas ir ji pati aptempia ir pilnai prilaiko naujagimio nugarytę, galvytę, klubus. Jei vaiko kojytės dar nesiduoda skečiamos, vaikjuostėje to daryti ir nereikia - ji prilaikys kojytes natūralioje pozoje, taip kaip tuo metu naujagimiui reikia. Vaikas tarsi laikomas rankomis jums ant krūtinės, tačiau jūsų rankos laisvos.
Mei Tai nešioklės
Nešiojimo pozomis turi panašumų su vaikjuoste, tačiau jų yra daugiau ir jos paprastesnės. Ją sudaro kvadrato formos medžiaga, skirta mažyliui prilaikyti ir keturios juostos, skirtos nešioklei surišti. Yra keletas rišimo ir nešiojimo būdų, priklausomai nuo vaikelio dydžio. Mei Tai neturi vieno konkretaus modelio, tad galima rasti siauresnėmis ar platesnėmis petnešomis, su paminkštinimais ar be jų, su kepurėlėmis miegančio vaikučio galvai prilaikyti ir pan. Tinka nuo gimimo, galima rištis priekyje, ant šono arba nugaros.
Konstruotos nešioklės
Šios nešioklės yra dažniau pasirenkamos, nes jas kur kas paprasčiau naudoti. Įsigijus šią nešioklę svarbiausia pradžioje gerai susireguliuoti diržus, kad svorio centrai pasiskirstytų tolygiai, mažylis būtų tinkamoje pozicijoje ir būtų patogu. Kitus kartus tereikės užsisegti. Augant mažyliui ir jo svoriui tereikės nesunkiai atlaisvinti dirželius. Jos leidžia mažylį prisisegti ne tik ant pilvo ar nugaros, bet ir veidu į pasaulį, kai kurios turi opciją ir ant klubo ar lopšio pozoje.
Teigiama, jog labai pamėgta nešiojimo padėtis veidu į pasaulį nėra palanki nei kūdikiui, nei nešiotojui: kūdikis nuo aplinkos dirgiklių gausos pervargsta, nemato mamos/tėčio, nėra labai prigludęs prie mamos/tėčio, todėl gali jaustis nesaugus, mažylis(-ė) svoriu tempia tolyn ir žemyn, taip didindamas(-a) krūvį suaugusiojo pečiams ir nugarai.
Svarbu! Deja, tačiau ne visos konstruotos nešioklės yra ergonomiškos. Nešioklės, kurių nugarėlės yra pakietintos, labai storos, neturi liemens diržo, o medžiagos ties sėdmenimis labai siauros (nesiekia nuo kelėno iki kelėno) yra neergonomiškos ir jose vaikučio nešioti net trumpam nerekomenduoju. Natūralus kūdikio stuburo linkis yra apvalus (“C” raidės formos). Todėl reikėtų rinktis minkštą, apgaubiančia medžiaga nešioklę, tai užtikrins natūralią kūdikio padėtį.
Ne kaboklę, ne kengūriuką ir ne klynakabę. Joje vaiką galima įtaisyti ortopediškai taisyklingoje (varliuko) pozoje, t. y. vaiko kojytės išdėstomos plačiai, M raidės forma, keliukai aukščiau nei užpakaliukas. Vaikas visiškai prigludęs prie jūsų krūtinės - judviejų neskiria jokios nešynės detalės. Nesėdintis vaikas nešioklėje įsitaiso natūraliai, t. y. Tai labai dažnas klausimas, nes nešiojimo poreikis atsiranda vos gimus mažyliui.
Kai vaikas jau laiko galvytę, žindyti pavyks bet kurioje kitoje ergonominėje nešioklėje, kurios dirželiai atsipalaiduoja ir vaiką galima kiek nuleisti, kad jis pasiektų krūtį. Tam tiks tiek vaikjuostė, tiek konstruota nešioklė.
Jei turite naujagimį ir jis žinda visą laiką, o Jums jau norėtųsi kiek pajudėti nuo lovos ar fotelio, imkite ir išbandykite slingą su žiedais. Jame galima žindyti kūdikį pasiguldžius horizontaliai. Ši pozicija netinka nuolatiniam nešiojimui, nes klubai neišdėstyti plačia varliuko poza, tad pažindžius, poziciją pakeiskite - prisiveržkite naujagimį prie krūtinės vertikaliai.
Kūdikio nešiojimo padėčių būdai kiekvienai skirtingai nešioklei: Vaikjuostė, Mei Tai nešioklė, Slingas, Ergonomiška konstruota nešioklė.
Žiediniai slingai
Tai platoka medžiagos juosta, kurios viename gale yra pritvirtinti žiedai. Per juos perkišant laisvąjį medžiagos galą susidaro plati rankovė vaikeliui nešti. Žiedų pagalba slingą galima lengvai reguliuoti, tad juo gali naudotis keli skirtingo sudėjimo suaugusieji, be to paprasta keisti nešiojimo padėtis, o jų yra begalė - nuo vertikalios iki žindymo. Būna slingų pašiltintų, paminkštintais kraštais. Tinka vaikučiui nuo gimimo iki kol patogu nešti. Slingai tiems tėveliams, kurie ieško greito ir kompaktiško nešiojimo.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis nešioklę?
Rinkitės atsakingai. Pirkdami nešiokles, pažiūrėkite ar gaminys yra „Baby Carrier Industry Alliance“ narys. Yra naujų standartų susijusių su vaikjuosčių ir nešioklių įgaliojimais. Daugelis „Etsy“ ir „Ebay“ pardavėjų neatitinka reikalavimų. Jei perkate naują nešioklę, ji turi turėti gaminio registracijos kortelę, jei ne - siųskite ją atgal. Pirkdami naudokite tuos pačius klausimus, kaip perkant naują nešioklę. Deja, šiuo metu rinkoje yra suklastotų nešioklių net labai populiarių gamintojų. Jei norite įsigyti būtent norimos firmos nešioklių, rekomenduoju pirkti iš įgalioto asmens, perkant, kreipkitės į pardavėją dėl pirkimo įrodymo. Daugiau informacijos apie padirbtų nešioklių aptikimą galima rasti kiekvienoje gamintojo oficialioje svetainėje.
Ką tikitės ir kokios pagalbos jums reikia iš nešioklės? Kaip dažnai planuojate ją naudoti? Kas nešios? Jūsų vaiko amžius? Jūsų asmeniniai poreikiai? Kadangi XXI a., gali galva apsisukti nuo nešioklių įvairovės. Reikia suprasti, jog kiekviena nešioklė skiriasi, bet jų visų tikslas - padėti tėveliams. Vienos nešioklės yra skirtos nešioti trumpai, kitos yra patogios nešioti kūdikį ilgesnį laikotarpį. Kai kurios nešioklės geriausiai tinka naujagimiams, kitos - vyresniems kūdikiams, mažiems vaikams. Todėl, išsikėlus ir atsakius į šiuos klausimus bus lengviau išsirinkti geriausią variantą.
Audinių įvairovė gaminant nešiokles - tai dar vienas iššūkis besirenkantiems nešioklę. Jei vertinate išskirtinio audimo raštus, suprantate, kokios technologijos ir staklės naudojamos išgauti skirtingų siūlų atspalvius ir motyvus, vos pačiupinėję jaučiate švelnumo skirtumus - atkreipkite dėmesį į tokius gamintojus, kaip Isara, Neko, LennyLamb.
4 Nešimo pozos yra šios: veidu į mamą/tėtį, veidu į pasaulį, ant klubo, nugaroje kaip kuprinė. Patirtis rodo, kad reta mama/tėtis nešioja vaiką nešioklėje visomis pozomis, tad ta galimybė visaip nešioti dažniausiai ir lieka tik naudojimo instrukcijoje, o naudojama viena ar dvi.
Nešioklėje veidu į pasaulį - gerai ar blogai? Jei tikrai žinote, kad kartais būtinai nešiosite vaiką nusuktą veidu į pasaulį ir jums nerūpi dėstomi argumentai prieš, o vaikas tam pakankamai tvirtas - nežiūrėkite į nešioklės tobulą prisitaikymą prie naujagimio, o rinkitės greitesnį variantą. Visas nešimo pozicijas turi kiek smulkesnės konstrukcijos nešioklės, bet kadangi jas atrinkome mes, jos yra ergonomiškos ir, atsukus vaiką veiduku į save, išlaiko taisyklingą varliuko pozą.
Ar jus džiugina mėgiama rankinė ar šalikas? O smagūs batai? Nešioklė taip pat džiugins, jei pasirinksite dailią, atitinkančią jūsų skonį. IŠSIRINKOTE GERIAUSIĄ NEŠIOKLĘ? Dabar pradėsite mokytis ją reguliuoti, pratinsite vaiką, patirsite naujus iššūkius, jei vaikas nenorės joje būti ar jums bus nepatogu.
Kai nešioklė yra ergonomiška, saugi ir teisinga, pagrindinė užduotis tenka jums - turėsite išmokti ją sureguliuoti. Turėsite kartais netgi paprakaituoti, kol surasite patogiausią būdą judviem su vaiku, kol išmoksite negalvojant susitampyti dirželius ar lengvai pasiekti nugaros dirželį.
KAI VAIKAS TVIRTAI LAIKO GALVĄ, o jūs tik dabar nusprendėte ieškoti nešioklės, jums nereikės kažko super susimažinančio, prilaikančio galvytę. Galbūt užteks paprasčiausios konstrukcijos, ergonomiškos, nedaug vietos užimančios nešioklės. Tokias nešiokles labai paprasta užsidėti, užsisegti. Pvz. Boba 4GS, Isara Quick, Love radius Hoodie.
Taip, galima rasti tokių nešioklių. Jos labai populiarios. Tai naujos kartos nešioklės, kurios susimažina iki naujagimio matmenų ir vėliau palaipsniui auga kartu su vaiku. Galbūt prie paties mažiausio naujagimio teks paplušėti, kad sureguliuotume pilną prilaikymą, pakankamai įmobilizuotume kaklą, bet nuo mėnesio laiko tokią nešioklę drąsiai dėsitės kasdien, vaikas joje jausis komfortiškai.
Ergonominės nešioklės pritaikytos ilgam nešiojimui. Vaiko svorį prilaiko platus pakietintas juosmens diržas, amortizuojančios petnešos, tvirti audiniai. Šie elementai saugos jūsų stuburą net kelias valandas trunkančių pasivaikščiojimų metu.
Jei vaikas jau bėgioja ir jums teks tik retkarčiais jį panešti pailsėjimui, galbūt užteks klubo nešioklės HipSeat, žiedinio slingo. Tikrai galėsite žindyti.
Kaip nešioti naujagimį nešioklėje su žiedu.
Kaip įvertinti, ar nešioklės prireiks? Daugeliui mamų vienas svarbiausių dalykų, gerokai palengvinančių gyvenimą auginant kūdikį, yra nešioklė! Žvilgtelėkite, ar tai galėtų praversti ir jums? Ar aš įprasiu naudotis nešiokle? Daugumai nešioklių naudoti reikia šiokios tokios praktikos, kol įprasite užsisegti, užsirišti, susireguliuoti audinį, diržus. Neišsigąskite ir savo mažylio reakcijos - pirmais kartais įdėjus jį į nešynę, jis gali net pravirkti.
* Patogu taikyti „kengūros metodą“, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Nuo gimimo! Grįžę iš ligoninės, naujagimį galite pradėti nešioti bet kada. Pavyzdžiui, pirmiesiems keliolikos minučių išėjimams į lauką.
* Pasitikrinkite, ar tinkamame aukštyje pasirišote vaikutį - turėtumėte lengvai pasiekti pabučiuoti jį į pakaušį.
Nauja nešioklė kainuoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Taupant lėšas galima ieškoti įsigyti naudotų nešioklių - kokybiška nešioklė tiks ne vienam vaikučiui užauginti. Pirkdama dėvėtą nešioklę atkreipkite dėmesį, ar tai originalas, o ne žinomos firmos padirbinys.
Augindama antrą vaikelį, pastebėjau, kad teisingai nešiojant ir laikant kūdikį nuo pirmų dienų, padėsime kūdikiui išvengti tokių motorinės raidos sutrikimų, kaip padėties ir judesių asimetrijos, plokščias pakaušis, asimetriškai nugulėta galva.
Pagrindinė taisyklė, kurią turite prisiminti nešiodami kūdikį - NEKRATYKITE IR NEJUDINKITE SAVO RANKŲ (tokiu atveju yra kratomos kūdikio smegenys). JŪSŲ RANKOS TURI BŪTI VISADA RAMIOS. Jei norite nuraminti kūdikį, tuomet judinkite liemenį apie savo ašį, tupinėkite, vaikščiokite lėtais, ilgais žingsniais.
Slingas, vaikjuostė, suformuota nešioklė? Visų nešioklių funkcija viena - laikyti kūdikį kuo arčiau savo kūno taip, kad laikančiojo rankos liktų laisvos ir kad būtų laikoma taisyklingai ortopediškai. Tai vienas neteisingiausių mitų, dažniausiai kartojamas vyresnės kartos žmonių. Tyrimai rodo, kad yra priešingai - vaikai, kurių poreikiai būdavo atliepiami iš karto (o mažylį laikant šalia savęs tai padaryti yra lengviausia) ir kurie augo saugaus prieraišumo aplinkoje, atėjus laikui žymiai lengviau atsiskiria nuo mamos ir tampa savarankiškesni!
