Nėštumas ir gimdymas - tai patirtys, padedančios pasiruošti motinystei. Ne tik kūne, bet ir psichikoje vykstantys pokyčiai skirti tam, kad moteris taptų mama. Tai reiškia, kad gimus vaikeliui ji galėtų užmegzti labai jautrų, gilų, labai emocionalų, kūnišką santykį. Kai vaikelį mama tiesiog intuityviai jaučia, kai mamai reikia mažylio tiek, kiek ir jam jos, kai mažylis mato spindinčias iš laimės mamos akis ir patiria, ką reiškia būti mylimam, priimtam, kai mama sugeba atsiliepti į vaikelio poreikius taip giliai ir jai nereikia to sąmoningai žinoti. Jau besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu.
Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį. Gimdymas čia suvaidina labai svarbų vaidmenį. Tai toks patyrimas, kai yra „įjungiami“ motinystės centrai. Sąrėmių metu išsiskiriantis oksitocinas skatina endorfinų išsiskyrimą, kurie yra natūralūs anestetikai, suteikiantys euforijos jausmą. Jei gimdymas vyksta fiziologiškai, t. y. be intervencijų, moters smegenyse šių hormonų prisikaupia labai daug, oksitocinas suaktyvina smegenų sritis, kurios po gimdymo suteiks motinai palaimos, euforijos, apdovanojimo jausmą, būnant su mažyliu. Dėl to dažnai po gimdymo moteris patiria staigų meilės pliūpsnį, kai vaikutis įsitaiso jai ant krūtinės. Gimdymo euforija gali tęstis kelias dienas. Dažniausiai ji nuslūgsta grįžus namo. Ir čia svarbu neskubėti, skirti daug laiko poilsiui, kad atsigautumėte po gimdymo, daug laiko tiesiog buvimui su mažyliu, kad tas ryšys taptų kuo glaudesnis.
Greičiausiai iš pradžių apims jausmas, kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, ypač jei tai pirmas vaikutis; tam, kad viskas stotų į savo vėžes, reikia laiko. Būsite jautri, emocijos smarkiai kaitaliosis - kartais būsite pavargusi, o kartais kupina jėgų. Tačiau tokia graži pradžia ne visada įvyksta. Jei gimdymas buvo komplikuotas, jei vyko su tam tikromis intervencijomis, ta pirmoji euforija gali ir neįvykti, nes intervencijos bei stresas sutrikdo oksitocino ir endorfinų išsiskyrimą. Tai nereiškia, kad esate „bloga mama“, kad neturite motiniškų instinktų. Tiesiog, norint sukurti tą glaudų ryšį, jums gali prireikti daugiau laiko, daugiau buvimo kartu.
Nerimas, nepasitikėjimas, išoriniai pokyčiai ar stresinės situacijos bei konfliktai taip pat gali sutrikdyti jautrų mamos ir vaikelio ryšį. Tokiu atveju labai svarbu ieškoti jums artimų žmonių, kurie galėtų ne tik padėti fiziškai ar buityje, bet ir išklausyti, kuriems galėtumėte papasakoti, kaip jaučiatės. Kartais moterims, kurios iki vaikelio gimimo buvo labai aktyvios ir gyveno daugiau ekstravertišką gyvenimą, toks „užsidarymas“ gali atrodyti kaip grėsmė, kaip „kalėjimas“, nuolatinis buvimas prie mažylio ar galvojimas apie jį gali smarkiai varginti. Čia svarbu suvokti, jog tai tik greitai pasibaigsiantis etapas - mažylis augs ir vis daugiau bus erdvės sau. Taip pat pasitelkite kitų žmonių - vyro, močiučių, draugių, auklių - pagalbą, kad galėtumėte atsitraukti, jei norite išeiti iš namų, pabūti tik su savimi, užsiimti jums miela veikla. Vaikeliui svarbiausia pajausti jį mylinčią mamą, todėl po gimdymo mums reikia pasirūpinti savimi, kad galėtume būti ramios, mylinčios, įsitraukiančios.
Devintas nėštumo mėnuo: pasiruošimas gimdymui
Devintas nėštumo mėnuo. Didysis darbas atliktas, vaisius jau - mažas žmogutis, lieka laukti, kada jis nuspręs ateiti į pasaulį. Kas paskatina patį gimdymo procesą, kai kalbame apie žmogaus gimimą, tikslaus atsakymo nėra ir šiandien. Labai aiškiai yra ištirtas avių bei žmogbeždžionių gimimas, pagal tai ir daromos prielaidos, kas vyksta, kai gimsta žmogus. Aš sakyčiau, kad gimdymas yra toks procesas, kurį inicijuoja vaisius, t. y. vaikelis. Kaip ir kada jis tai padaro, lyg ir aišku, o kodėl, iki galo neištirta. Teorijų yra įvairiausių.
Kas paskatina gimdymo procesą?
Nuo ko gi viskas prasideda? Įsivaizduokime, kad vaisius, vadinkime jį vaiku, yra dirigentas, diriguojantis didžiuliam orkestrui - mamos kūnui, kuriame daug instrumentų, taigi, šį vaidmenį atlieka hormonai. Sukurta daug teorijų, kaip prasideda pats gimdymo vyksmas, tarkim, viena jų - gimdos susitraukimų, t. y. vaikas tampa didelis, o gimda - tuščias raumeninis organas, turintis savo ribas, kiek gali plėstis. Kai plėstis nebėra kur, gimda turi ištuštėti, tuomet pradeda susitraukinėti šio organo lygieji raumenys, kurie darniai dirba, kad išstumtų tai, kas ją pripildė.
Hormonų šėlsmas
Oksitocino teorija: vaisiaus galva spaudžia gimdos kaklelį, šis pasiunčia signalą moters endokrininei sistemai, ji pradeda skirti hormoną oksitociną, dar vadinamą meilės hormonu (beje, jis ir yra kaltininkas to, kad mes įsimylime), kuris skatina susitraukinėti gimdą ir funkcionuoti pieno liaukas.
Progesterono teorija: Progesteronas - tai svarbiausias hormonas, kurį gamina placenta, ir jo funkcija - išsaugoti nėštumą. Jo kiekis didėja kylančia kreive ir nėštumo pabaigoje pasiekia labai aukštą lygį, bet kartu su juo „dirba“ ir estrogenas, kuris slopina progesterono funkciją. Prieš gimdymą abiejų hormonų - progesterono ir estrogeno kiekis susilygina, progesterono funkcija - išsaugoti nėštumą nuslopsta ir gimda tampa jautri oksitocinui, kuris ir skatina gimdą susitraukinėti. Bet ir tai dar ne viskas - yra ir prostaglandinų teorija, šiuos gamina daug audinių, taip pat ir vaisiaus dangalai. Šis hormonas skatina gimdą susitraukinėti visada, nors moteris ir nenėščia. Kai progesterono labai sumažėja, prostaglandinai „šauna“ į viršų jau prasidėjus gimdymui ir verčia susitraukinėti gimdą dar sparčiau. Hormonų darbą paskatina vaisiaus audiniai - placenta, dangalai, amniotinis skystis (vaisiaus vandenys). O visam hormonų šėlsmui vadovauja „dirigentas“ - kūdikis.
Streso hormonas - „bėk arba ginkis“
Dar viena teorija - placentos senėjimo, t. y. kad joje nėštumui einant į pabaigą slopsta tam tikri procesai, kurie buvo reikalingi jam išsaugoti. Vaisius gauna vis mažiau įvairiausių medžiagų, o tai skatina jo smegenis gaminti streso hormoną kortizolį, kuris subrandina smegenis ir plaučius tiek, kad būtų galima gyventi pačiam jau ne mamos įsčiose. Streso hormonas sukelia, vaizdžiai tariant, tokią reakciją - „bėk arba ginkis“, tą pajunta ir vaisius. Streso hormono natūraliai padaugėja per paskutines keturias nėštumo savaites. Dėl to anksčiau gimusiems kūdikiams, kurie negavo šio hormono, sunkiau sekasi brandinti plaučius ir smegenis, jiems taikomas papildomas hormoninis gydymas.
Kūno pokyčiai prieš gimdymą
Minkštėja kaulai ir sąnariai: Relaksiną gamina geltonkūnis, todėl jį turi ir nėščios, ir nenėščios moterys (net vyrai!). Hormono būna itin daug apie 14-ą savaitę ir nėštumo pabaigoje. Jo kiekis padidėja prieš gimdymą, kai jis labiausiai veikia gimdą ir raiščius bei sąnarius, taip pat atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, dėl to pagerėja kraujotaka placentoje ir inkstuose. Tai gali turėti įtakos vaisiaus kūno masei. Paplokštėja dubens kaulų sąnariai ir jungtys paminkštėja, dėl to dubens kaulai šiek tiek pasislenka, dubens kontūras pasikeičia. Minkštėja gimdos kaklelis. Vaisius tampa sunkus, jis spaudžia mamos dubenį bei jos organus, spaudžia ir placenta, vargina skausmai.
Minkštėja ir nėščiosios stuburas, o tiksliau tarpslankteliniai diskai, jie taip pat dalyvauja gimdyme - stuburo juosmeninė dalis, uodegikaulis, dėl to ima skaudėti nugarą. Kai pradeda ją skaudėti, patartina pastovėti keturiom, paplaukioti baseine, miegoti ant gero čiužinio, apsidėjus pagalvėmis, atlikti mankštos pratimus.
Galva žemyn: Maždaug trys ar keturios savaitės prieš gimdymą vaisiaus galva nusileidžia, t. y. gimdos raumenys taip persigrupuoja, kad gimdos kaklelis sutrumpėja ir apatinis jos segmentas įleidžia kūdikio galvą žemyn, gimda įsistato į mažąjį dubenį, dėl to labiau spaudžiama šlapimo pūslė, dažniau norisi šlapintis, bet yra ir šviesioji to reikalo pusė - labiau atsipalaiduoja skrandis ir plaučiai, tampa lengviau kvėpuoti.
Kai vaisiaus galva nusileis, „dirigentas“ nusprendžia pats, pirmakartėms dažniausiai taip nutinka trys savaitės prieš gimdymą, pakartotinai gimdančiosioms taip gali ir nenutikti, nes gimdos kaklelis jau „ištreniruotas“, todėl galvutė gali įsistatyti ir kelios paros prieš gimdymą arba net jo pradžioje.
Daugumai moterų prieš gimdymą gali kristi svoris, dažnai dėl to, kad nėščioji pradeda mažiau valgyti - veikia hormonas kortizolis ir jai dabar jau ne valgis galvoje, lytiniai hormonai taip pat turi šlapimą varantį efektą, todėl sumažėja tinimų, daugiau šalinama skysčių. Bet taip nutinka ne visoms, tai nėra taisyklė. Dažniau šlapintis norisi ir 50 proc. padidėjus nėščiosios kraujo tūriui, kuris apsivalo per inkstus.
5 požymiai, kad netrukus prasidės gimdymas
Kadangi numatyta gimdymo data tėra preliminari, labai svarbu, kad moteris mokėtų atpažinti savo kūno siunčiamus signalus, kurie liudija, jog netrukus prasidės gimdymas.
1 ženklas: Pilvo nusileidimas
Tai, kad gimdymas jau ne už kalnų, moteris gali ir nepastebėti, tuo tarpu jos kūnas aktyviai tam ruošiasi. Prieš prasidedant gimdymui, gimdos kaklelis gali sutrumpėti ir šiek tiek prasiverti. Tai patvirtinti gali gydytojas apžiūros metu. Vienas iš greitai įvyksiančio gimdymo požymių - nusileidęs pilvas. Tiesa, šis požymis nėra visada aiškiai išreikštas, ir moteris gali jo nepastebėti. Kai vaiko galva nusileidžia žemyn į mažąjį dubenį, gimdos dugnas nusileidžia žemyn. Tada moterys pastebi, kad joms tampa lengviau kvėpuoti, tačiau tada moterys jaučia didesnį spaudimą į šlapimo pūslę, tai sukelia nepatogumų ir naktį, kuomet tenka dažnai keltis šlapintis.
2 ženklas: Gleivių kamštis
Gleivių kamštis „išeina“ tada, kai prasideda gimdymas, tiksliau esant pirmajai gimdymo fazei, kai gimdos kaklelis ima trumpėti, minkštėti, plonėti, jis prasiveria ir tada gleivių kamštis, kuris saugojo vaisiaus plėves, tiesiog pasišalina. Gleivių kamštis iš tiesų ir yra kamštis, kuris stabdo įvairias bakterijas, mikrobus, kad šie nepatektų iki vaisiaus, jis uždaro gimdos kaklelį ir jį saugo. Pasišalinęs gleivių kamštis - vienas požymių, kad prasideda gimdymas. Jeigu taip nutiko, tai greičiausia per tris paras moteris pagimdys, dažniausiai išėjus gleivių kamščiui pagimdoma per parą. Sąrėmiai paprastai prasideda po to, kai pasišalina gleivių kamštis. Tačiau vienoms gleivių kamštis pasišalina likus keliolikai dienų iki gimdymo, kitoms - kelios dienos. Kamščio išsiskyrimą gali lydėti kraujingos išskyros. Dažniausiai tai nėra pavojinga, tačiau visada verta pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu mediku. Po to, kai gleivių kamštis pasišalina, nėščiajai patartina vengti tokių vietų, kuriose yra didelė tikimybė „pasigauti” bakterijų - pavyzdžiui, baseinų ir pan.
3 ženklas: Vaisiaus vandenų nutekėjimas
Pasitaiko, kad vaisiaus vandenys nubėga pirmiau, negu prasideda sąrėmiai. Vaisiaus vandenys - tai skaidrus skystis, kuris gali nubėgti visas iš karto arba tekėti po truputį. Jeigu vaisiaus vandenys yra neskaidrūs, informuokite apie tai savo mediką. Paprastai nutekėjus vaisiaus vandenims, sąrėmiai prasideda po 12 -18 valandų. Neretai moterys bijo, kad supainios gleivių kamštį su vaisiaus vandenimis, bet tai sunkiai tikėtina. Vaisiaus vandenys - tai tarsi šlapimas - gelsvas, skaidrus ir jo daug, tikrai ne šaukštas. Vaisiaus vandenys ne visada nubėga patys, bet jeigu jau taip atsitiko, tai laiką reikia užsirašyti ir būti budriai bei pasiruošusiai su daiktais vykti į gimdymo namus.
4 ženklas: Sumažėję vaisiaus judesiai
Prieš gimdymą apmažėję vaikučio judesiai - irgi ženklas, kad netrukus prasidės gimdymas. Tačiau tai gali ir būti nerimą keliantis ženklas, todėl visada verta apie tai pasikonsultuoti pas gydytoju. Nuo 30 nėštumo savaitės rekomenduojama vaisiaus judesių skaičiavimo metodika yra tokia: per valandą vaikelis turėtų sujudėti mažiausiai 5 kartus. Vaisiaus judesius patariama matuoti kelis kartus per dieną - ryte, per pietus ir vakare. Atsigulkite lovoje (geriausia - ant kairiojo šono) ir uždėję ranką ant pilvo stebėkite mažylio judesius. Galite juos užsirašyti.
Paskutinį mėnesį pasikeičia ir vaisiaus judesiai, jis nebesivarto kulvirščiais, o tik tarsi tyliai krebžda ir rąžosi, įsiremia, remia kojomis ir alkūnėmis, tarsi mankštinasi ir darosi sau vietos, jis jau pasiruošęs iškeliauti.
5 ženklas: Sąrėmiai
Tai bene dažniausias ir patikimiausias gimdymo pradžios ženklas. Reguliariais sąrėmiais gimdymas prasideda 70 -80 procentų visų gimdymų atvejų. Nuo paruošiamųjų sąrėmių tikrieji skiriasi tuo, kad mažėja laiko tarpai tarp sąrėmių, jie yra reguliarūs, o skausmas stiprėja. Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti.
Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų?
Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Dažnai jie jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Jeigu skausmas praeina, neabejokite - tai tik parengiamieji sąrėmiai. Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje. Parengiamieji sąrėmiai tokiu atveju dingsta, o tikrieji - ne.
Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni. Tikrieji sąrėmiai nepraeina nei pasivaikščiojus, nei paglosčius pilvą, nei atsisėdus, nei atsigulus, nei atsigėrus, jie tolygiai stiprėja, prasideda nuo strėnų ir plinta į pilvo apačią. Tik tikrieji sąrėmiai išstumia gleivių kamštį ar priverčia nutekėti vandenis.
Braxtono ir Hickso sąrėmiai nėra apgaulingi, nors taip ir vadinami, jie tarsi praneša žinią, kad netrukus prasidės gimdymas. Jie gali prasidėti netgi antro nėštumo trimestro pabaigoje. Jie būna vienkartiniai, prieš gimdymą, nuo 36 savaitės, gali užtrukti ir valandą ar net porą, bet nuo tikrųjų skiriasi - nedažnėja ir nestiprėja, vyksta tuo pačiu ritmu ir labiausiai susitraukinėja pilvo apačia. Jokių gleivių kamščių, jokių kraujingų išskyrų nepasirodo. Truputį pavaikščiojus ar ramiai pagulėjus ant kairio šono tie sąrėmiai praeina. Kartais baigiasi atsigėrus vandens.
Gimdymo metu: ką reikia žinoti
Gydytoja akušerė Ali dalijasi patarimais, kuriuos turėtų žinoti kiekviena moteris, netrukus ruošdamasi gimdyti. Ji pabrėžia, kad kai kurios procedūros ar kūno reakcijos yra visiškai normalios.
Nereikia skustis prieš gimdymą
Prieš atvykstant gimdyti, jums nereikia apsiskusti. Tai nebūtina, gydytojams tai nerūpi.
Pasituštinimas gimdymo metu
Dauguma moterų stūmimo metu pasituština. Tai normalu, nes tie patys raumenys, kuriuos naudojate tuštindamosi, yra naudojami ir stumiant kūdikį. Be to, kūdikio galva spaudžia tiesiąją žarną, todėl išmatų pasišalinimas yra natūralus procesas. Tai normalu, viskas gerai.
Kraujavimas po gimdymo
Kiekviena moteris, pagimdžiusi kūdikį, nesvarbu, ar tai buvo vaginalinis gimdymas, ar cezario pjūvis, kraujuos. Kraujuoti yra normalu. Sunerimti reikia tuomet, jei netenkate labai daug kraujo (litrais).
Drebėjimas po gimdymo
Ypač iškart po gimdymo galite stipriai drebėti. Jūsų organizme bus daug adrenalino, daug pokyčių, susijusių su skysčiais.
Kada kreiptis į gydytojus?
Nors dauguma gimdymų prasideda natūraliai, svarbu žinoti, kada reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus:
- Nereguliarūs ar silpni sąrėmiai po vaisiaus vandenų nutekėjimo: Jei vaisiaus vandenys nubėgo, o sąrėmiai neprasidėjo per 12-18 valandų arba yra labai silpni ir nereguliarūs, būtina kreiptis į gydytoją.
- Neskaidrūs vaisiaus vandenys: Jei pastebėjote, kad vaisiaus vandenys yra neskaidrūs ar turi nemalonų kvapą, nedelsdami informuokite savo mediką.
- Stiprus kraujavimas: Jei pastebite itin gausų kraujavimą, kuris viršija įprastas išskyras po gimdymo, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.
- Nerimą keliantys vaisiaus judesiai: Jei pastebėjote žymiai sumažėjusius vaisiaus judesius arba jie tapo neįprasti, pasitarkite su gydytoju.
- Intensyvūs, reguliarūs sąrėmiai: Jei sąrėmiai tampa reguliarūs, stiprėja ir trumpėja laiko tarpai tarp jų, tai ženklas, kad gimdymas prasidėjo ir reikia vykti į gimdymo įstaigą.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
| Laikotarpis | Procentas |
|---|---|
| Paskirtą dieną | iki 5% |
| 10 dienų iki ir po datos | apie 2/3 |
| Priešlaikiniai ir pernešioti | likęs procentas |
