Vanduo - pats svarbiausias maisto komponentas nuo pat gimimo. Vanduo sudaro didžiąją žmogaus kūno dalį: suaugusiojo 55-60 procentų, o kūdikio - net 70 procentų. Vanduo nuolat būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Tik būdamas skystas - turėdamas pakankamai vandens - kraujas teka kraujagyslėmis ir nuneša į tas ląsteles deguonį ir maistą, o paskui iš jų išneša anglies dvideginį ir ląstelių veiklos atliekas. Be vandens galima sunkiai apsinuodyti ir net mirti. Seilės ir skrandžio sultys taip pat turi būti skystos, kitaip negalės suvirškinti maisto. Vanduo padeda pasisavinti augančiam vaikui būtinas mineralines medžiagas.
Pavyzdžiui, motinos piene vanduo sudaro beveik 90 procentų viso tūrio. Iš tiesų kūdikiams, kuriems leidžiama žįsti krūtį taip dažnai, kaip jie nori, ir tiek ilgai, kiek nori, net ir labai karštu oru nereikia duoti vandens atsigerti. Net ir karščiausiame ir sausiausiame klimate išimtinai žindomi kūdikiai gauna pakankamai skysčių tik iš mamos pieno. Vanduo sudaro apie 88% vandens, todėl net ir karštomis dienomis arba kai kūdikis karščiuoja, papildomų skysčių dažniausiai nereikia. Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų proporcijų, kad skysčių ir maistinių medžiagų balansas būtų tinkamas.
Taigi, kol kūdikis žindomas ir gauna tik motinos pieną, jam papildomai duoti vandens nereikia. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiams vandens nereikia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis vaikų sveikatos specialistų rekomenduoja kūdikius maitinti tik motinos pienu arba pritaikytu mišinėliu iki 6 mėnesių amžiaus. Motinos pienas ir mišinėlis ne tik suteikia visas reikalingas maistines medžiagas, bet ir visiškai patenkina kūdikio skysčių poreikį.
Kada vanduo kūdikiui yra reikalingas?
Papildomo vandens poreikis atsiranda tik tada, kai kūdikiui pradedama duoti papildomo tiršto arba kieto maisto, - maždaug nuo 4,5-6 mėnesių. Vandens kūdikiui galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas. Šiame amžiuje kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, kuris turi mažiau skysčių nei motinos pienas ar mišinėlis, todėl papildomas vanduo padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Vis dėlto vanduo neturėtų pakeisti pagrindinio maitinimo - jis turėtų būti tik papildomas skysčių šaltinis. Pradžioje užtenka pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgant arba po valgio.
Kaip tvirtina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų konsultacijų poliklinikos vedėja vaikų ligų gydytoja Halina Mikšo, vanduo kūdikiui reikalingas lygiai taip pat, kaip ir suaugusiam žmogui. Ir jo mažyliui galima duoti atsigerti nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų. „Motinos pienas kūdikiui, žinoma, pats svarbiausias, tačiau jis laikomas maistu. Tad tarp žindymų vaikučiui rekomenduojama duoti atsigerti truputį vandens, mat vanduo - naudingas virškinimui, visam organizmui bei darniai jo sistemų veiklai“, - pasakoja gydytoja.
Kūdikio mityba yra svarbi jo sveikatai ir vystymuisi, todėl tėvams dažnai kyla klausimas, ar reikia ir ar galima duoti kūdikiui vandens. Kūdikiams yra tinkamas virintas geriamas arba specialus kūdikių vanduo. Kiti gėrimai: kūdikių arbatos, vandeniu skiestos sultys (1 dalis sulčių, 2 dalys vandens). Kūdikiui atsigerti galite duoti tarp maitinimų, valgio metu arba po valgio.
Kiek vandens reikia kūdikiui?
Kiekvieno kūdikio skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, svorio, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo. Tačiau apytikslės rekomendacijos yra šios: 6-12 mėnesių kūdikiui pakanka apie 60-120 ml vandens per dieną, be motinos pieno ar mišinėlio. Karštomis dienomis arba jei kūdikis serga (pvz., karščiuoja ar viduriuoja), vandens kiekį galima šiek tiek padidinti, tačiau visada reikia stebėti, ar kūdikis nenustojo valgyti įprasto maisto. Svarbu, kad vanduo nebūtų vartojamas vietoj pagrindinio maitinimo. Per didelis vandens kiekis gali sumažinti apetitą ir sutrikdyti reikalingų maistinių medžiagų įsisavinimą.
Anksčiau nurodytas gydytojos H. Mikšo teiginys, kad vandens kūdikiui galima duoti nuo pirmųjų dienų, prieštarauja naujausiems medikų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijoms. Anot H. Mikšo, kūdikiams tinkamiausias yra pats paprasčiausias, tekantis tiesiai iš čiaupo, vanduo. Ar vandentiekio vandenį prieš tai reikėtų užvirtinti? „Nebūtinai. Kur kas svarbiau, kad vanduo mažyliui nebūtų nei per šaltas, nei per karštas. Tad geriausia kūdikiui duoti atsigerti kambario temperatūros vandens“, - pastebi H. Mikšo. Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad vandenį kūdikiams pirkti reikėtų tik tuo atveju, jei namų ūkyje yra naudojamas neištirtas šulinio vanduo arba jei vandens tyrimų rezultatai - prasti.
Jei jaunesniam nei 6 mėnesių kūdikiui duosite gurkštelėti vandens, tai gali per daug apsunkinti jo inkstus ir sukelti hiponatremiją. „Jaunesnių nei pusės metų mažylių inkstai nepakankamai išsivystę pakelti didelius kiekius vandens. Kilus hiponatermijai, išsibalansuos druskos kiekis vaiko kūne, nes jį praskies per didelis kiekis vandens. Tai gali sukelti smegenų tinimą, traukulius, o ekstremaliausiais atvejais - mirtį“, - perspėjo vaistininkas Abbas Kanani. Be to, kadangi kūdikių skrandžiai maži, išgėrus vandens, jiems gali būti sunku suvartoti per dieną reikalingą maisto kiekį. Iki vaikas sulauks pusės metų medikai mažylius rekomenduoja maitinti pienu ar mišinukais.
Kada vandens kūdikiui duoti nerekomenduojama?
Iki 6 mėnesių amžiaus: Vanduo gali užpildyti mažą kūdikio skrandį, sumažinti jo apetitą ir lemti nepakankamą maistinių medžiagų suvartojimą. Taip pat gali kilti vandens intoksikacijos rizika, kai praskiedžiamas natrio kiekis kraujyje, sukeliant pavojingus simptomus, tokius kaip irzlumas, mieguistumas, net traukuliai.
Kai kūdikis blogai valgo: Jei kūdikis atsisako maisto arba sumažėja jo apetitas, geriau vengti duoti vandens, kol nepasikonsultuosite su gydytoju.
Esant virškinimo sutrikimams: Jei kūdikis dažnai atpila, viduriuoja ar vemia, prieš duodant vandenį reikia pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais gali prireikti specialių rehidratacijos tirpalų vietoj paprasto vandens.
Kaip atpažinti, ar kūdikiui trūksta skysčių?
Dehidratacija kūdikiams gali būti pavojinga, todėl svarbu stebėti šiuos požymius:
- Sausos lūpos ir burnos gleivinė.
- Retesnis šlapinimasis: Jei kūdikis šlapinasi mažiau nei 6 kartus per dieną arba šlapimas yra tamsios spalvos.
- Verkimas be ašarų.
- Įdubęs momenėlis: Viršutinėje galvos dalyje esantis minkštasis taškas gali tapti įdubęs.
- Silpnumas, mieguistumas ar dirglumas.
Jei pastebite dehidratacijos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, ypač jei kūdikis atsisako valgyti ar gerti.
Koks vanduo tinkamiausias kūdikiui?
Ant kūdikio mitybai tinkamo vandens etiketės turi būti nurodyta, kad jis tinka būtent kūdikiams ir mažiems vaikams. Pirkėjai ne visada gilinasi į etikečių užrašus - visas pilstytas plastikiniuose buteliuose vanduo atrodo gražus, skaidrus. Tačiau jo sudėtis gali visiškai skirtis. Nors teigiama, kad Lietuvoje vandens kokybė yra gera, „iš krano“ vandenį gali gerti sveiki suaugę žmonės. Kūdikių ir mažų vaikų mitybai toks vanduo ne visada tinkamas.
Juk artezinių gręžinių vanduo, net jei jis ir labai kokybiškas, į namus atiteka vamzdynais. Šulinių ar individualių gręžinių vandens kokybė turėtų būti nuolat tikrinama specialiose laboratorijose. Kūdikių maistui ruošti vanduo iš šulinio gali netikti dėl biologinių teršalų, ypač jei netoliese yra gyvūnų ar paukščių laikymo vietos. Paprastų buitiškų vandens valymo būdų gali nepakakti, nes virinant vandenį sunaikinamos ligas sukeliančios bakterijos, kirmėlių kiauinėliai, tačiau cheminių medžiagų virinimas nepašalina. O jos mažam vaikui gali būti labai kenksmingos, ypač nitratai, kurių neįmanoma pastebėti plika akimi. Buitiniai filtrai nepašalina iš vandens bakterijų. Šie filtrai skirti tik juslinėms vandens savybėms pagerinti: sulaiko geležies perteklių, sugeria nemalonius kvapus, vandenį minkština.
Vanduo - labai svarbus kūdikio maisto (košių, tyrių, sulčių) paruošimo komponentas, todėl ir jo gamybai turi būti naudojamas ne bet koks. Pirmiausia jis turi būti švarus. Jame negali būti virusų, bakterijų, parazitų. Kūdikio maistui gaminti netinka ir didelės mineralizacijos vanduo. Tai vargintų ne tik mažylio virškinimo sistemą, kepenis ir inkstus, bet ir išderintų medžiagų apykaitą kiekvienoje kūno ląstelėje.
Vanduo, kaip ir visi produktai, genda. Pirkdami vandenį kūdikio mitybai, pažiūrėkite į galiojimo datą. Jei vanduo galioja 2 ir daugiau metų, vadinasi, jis dezinfekuotas - „negyvas“ vanduo, praradęs didžiąją dalį savo teigiamų savybių. Paprastai ilgai galioja importuoti vandenys, o lietuviški - trumpiau.
Vanduo iš čiaupo
Anot H. Mikšo, kūdikiams tinkamiausias yra pats paprasčiausias, tekantis tiesiai iš čiaupo, vanduo. „Nebūtinai. Kur kas svarbiau, kad vanduo mažyliui nebūtų nei per šaltas, nei per karštas. Tad geriausia kūdikiui duoti atsigerti kambario temperatūros vandens“, - pastebi H. Mikšo. Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad vandenį kūdikiams pirkti reikėtų tik tuo atveju, jei namų ūkyje yra naudojamas neištirtas šulinio vanduo arba jei vandens tyrimų rezultatai - prasti.
„Gimus sūnui, kurį laiką jo mitybai reikalingą vandenį pirkome plastikiniuose buteliuose, nes baiminomės naudoti centralizuotai tiekiamą vandentiekio vandenį. Kodėl? Į šį klausimą aiškaus atsakymo kaip ir neturiu. Nežinau. Tiesiog buvome iš tų tėvų, kurie manė, kad į butelius išpilstytas ir parduotuvių lentynose gražiomis eilėmis sustatytas vanduo - kažkuo ypatingesnis, geresnis, galbūt netgi sveikesnis“, - šypsodamasi pasakoja Aistė Janulevičiūtė, auginantį daugiau nei prieš metus gimusį berniuką. Pasak pašnekovės, visos jos ir vyro baimės išsisklaidė pasikalbėjus su šeimos gydytoja. „Medikė mus nuramino, kad taip elgtis tikrai nėra būtina, kad sūnaus maistui paruošti reikalingą vandenį galiu naudoti ir iš čiaupo, mat tokio vandens kokybė yra griežtai reglamentuojama įvairių teisės aktų, o tokiu būdu tiekiamą vandenį atidžiai stebi ir kontroliuoja atitinkamos valstybinės institucijos, taigi, vanduo yra reguliariai tikrinimas. Vadinasi, švarus ir saugus gerti tiek mažam, tiek dideliam“, - tvirtina jauna moteris.
Specialistų nuomone, vanduo iš čiaupo Lietuvoje geras ir tinkamas gerti. Vandenį į vandentiekių vamzdynus tiekiančių įmonių specialistai privalo garantuoti, kad geriamasis vanduo atitiktų standartus. Ir tai jiems nėra sunku, nes Lietuvoje dabar vanduo išgaunamas iš giluminių gręžinių ir yra santykinai labai švarus. Jo tikrai nereikėtų nei filtruoti, nei virinti, jeigu čiaupas būtų prie gręžinio arba vamzdžiai iki kiekvieno buto virtuvės būtų idealūs. Tačiau čiaupai yra gyventojų butų virtuvėse iki kurių neretai vanduo vamzdynais keliauja ne vieną kilometrą. Ar esate garantuoti jų kokybe ir švara? Jei taip - patys gerkite ir vaikams duokite drąsiai.
Parduotuvėse parduodamas vanduo
Kaip išsirinkti gerą pirktinį vandenį vaikui? Tikrai ne visi pirktiniai vandenys vienodi ir tinka kūdikių bei vaikų maistui. Jų kokybė priklauso nuo vandens gręžinio vietovės, nuo jo kelionės iki pilstymo įrenginių, pačios įrangos, ar ruošiant vandenį išsaugomos visos jo naudingos savyės. Aukščiausios kategorijos produktu laikomas natūralus mineralinis vanduo. Jame yra pačios gamtos tinkamai subalansuotas mineralinių medžiagų kiekis. Be to, tokį vandenį pilstanti įmonė privalo laikytis aukščiausių kokybės reikalavimų, o vanduo nuolat tikrinamas. Šį vandenį drąsiai galite duoti kūdikiui ir vaikui, jį gali gerti besilaukianti moteris.
Parduotuvėse yra keletas pirktinių vandenų rūšių. Mineralinio vandens tėvams nederėtų painioti su mineralizuotu ar fasuotu geriamuoju, taip pat - šaltinio vandeniu. Mineralizuotas paprastai gaminamas iš geriamojo vandens su įvairiomis cheminėmis druskomis. Jis kitoks negu druskingose žemės gelmių kloduose susidaręs natūralus mineralinis vanduo. Šaltinio vanduo išgaunamas iš požeminių vandens telkinių, gręžtinių šulinių, tačiau jam netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui. Geriamasis vanduo - tai paprastas vanduo.
Kūdikiams ir vaikams netinka vanduo, kuriame yra daug mineralinių medžiagų, nes vaiko organizmui sunku išskaidyti didelį šių medžiagų kiekį ir jis verčiamas dirbti daug didesniu pajėgumu, ypač vargsta inkstai. Nelabai tiktų ir gazuotas vanduo - angliarūgštė dirgintų skrandį, susidarę burbulai gali pūsti mažylio pilvelį, sukelti atpylimus. Ypač vertingi yra natūraliai šarminiai ir nedidelę mineralų koncentraciją turintys natūralūs mineraliniai vandenys.
Kaip elgtis gimus kūdikiui?
Geriamasis vanduo, tiek išpilstytas į plastikinius butelius, tiek bėgantis namuose iš čiaupo, yra išgaunamas ten pat - iš požeminių vandens šaltinių. Taigi, savo sudėtimi toks vanduo - visiškai vienodas. Geriant vandenį iš čiaupo, galima nemažai sutaupyti, mat centralizuotai tiekiamas vanduo yra maždaug 300 kartų pigesnis už parduodamą vandenį buteliuose. Vandens iš čiaupo sudėtyje yra natūraliai ištirpusių įvairių žmogaus organizmui naudingų mineralinių medžiagų: kalcio, magnio, natrio, kalio ir kitų. Tuo tarpu parduotuvėje parduodamas plastikiniuose buteliuose fasuotas vanduo neretai yra dirbtinai praturtintas mineralinėmis medžiagomis.
Dauguma kaimo gyventojų vis dar vartoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame dažnai randama pavojingų sveikatai priedų - mikrobų ir chemikalų. Pavyzdžiui, dėl per didelio nitratų kiekio kūdikis gali net mirti. Tokio šulinio vandens gerti negalima ir suaugusiesiems, todėl nelieka kitos išeities kaip vandenį įsigyti parduotuvėje.
