Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kuriuos lemia augantis vaisius ir hormoninės adaptacijos. Nors ne visi šie pokyčiai yra malonūs, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini ir praeina po gimdymo. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau tai nereiškia, kad jie būtinai užklups visas.
Vienas dažniausių ir ankstyvųjų nėštumo požymių yra pykinimas ir vėmimas. Šie simptomai dažniausiai vargina 4-12 nėštumo savaitėmis, o apie 70 proc. nėščiųjų patiria pykinimą, apie 60 proc. - vėmimą. Pykinimą ir vėmimą sukelia hormonų pokyčiai organizme, ypač didėjantis žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) kiekis, kuris veikia smegenų pykinimo centrą. Taip pat gali pasikeisti reakcija į kvapus - anksčiau malonūs kvapai gali tapti erzinantys. Paprastai šie simptomai sumažėja apie 14-16 nėštumo savaitę, kai hCG kiekis pradeda mažėti, tačiau nėštumo pabaigoje pykinimas gali vėl pasireikšti dėl didėjančios gimdos spaudimo.
Kaip palengvinti pykinimą ir vėmimą?
- Svarbu valgyti reguliariai, nedidelėmis porcijomis, bet dažnai (kas 2-3 valandas) ir lėtai.
- Ryte, dar prieš keliantis iš lovos, suvalgykite kokį nors sausą užkandį (pvz., džiūvėsius, krekerius, javainius, vaisius).
- Venkite aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą), rinkitės vandenį ar negazuotus gėrimus.
- Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių.
- Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego).
- Dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Daugiau būti gryname ore ir išvėdinti kambarį prieš miegą.
- Naudinga gali būti imbiero arbata, imbiero sausainiai ar desertai.
Atkreiptinas dėmesys: Jei krenta svoris, vemiate išgėrus skysčių, vemiate 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Kiti dažni nėštumo nepatogumai
Nugaros skausmai
Nugaros skausmą nėštumo metu patiria apie 50-80 proc. moterų, dažniausiai tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras, augantis pilvas sukelia netaisyklingą laikyseną (moterys vaikšto atsilošusios), todėl apkraunama apatinė stuburo dalis. Taip pat nėštumo metu dėl hormonų poveikio atsipalaiduoja dubens raiščiai, o tai gali sukelti skausmą strėnose, ypač atliekant asimetrinius judesius.
Kaip palengvinti nugaros skausmus?
- Nekilnoti sunkių daiktų.
- Avėti patogią, žemos pakulnės avalynę.
- Sėdint paremti nugarą pagalve.
- Esant skausmui, nugarą ir strėnas galima šildyti ar masažuoti.
- Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
- Efektyvūs gali būti Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Venų varikozė ir kojų tinimas
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės, o didėjanti gimda spaudžia klubų venas, apsunkindama kraujo tekėjimą kojose. Dėl to kraujas užsilaiko kojų venose, jos gali išsiplėsti. Taip pat nėštumo metu organizmas kaupia daugiau skysčių, todėl dažnai tinsta pėdos, blauzdos, šlaunys, kartais net pilvas, veidas ir rankos. Paspaudus patinusią vietą, gali likti duobutė.
Kaip palengvinti kojų tinimą ir venų problemas?
- Svarbus judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją.
- Avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikyti kojas pakeltas aukščiau.
- Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas.
- Koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkų), gerti vandenį, vengti sūraus maisto.
- Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojus
Nėštumo metu auganti gimda gali užspausti venines kraujagysles, dėl ko gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos, atsirasti hemorojus. Jam atsirasti taip pat įtakos turi vidurių užkietėjimas ir stanginimasis tuštinantis.
Kaip palengvinti hemorojaus simptomus?
- Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonelės po tuštinimosi.
- Dieta, skatinanti sklandų tuštinimąsi (pakankamai vandens, skaidulų, vaisių, daržovių).
- Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas servetėles.
- Dieną pagulėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
Dantenų problemos
Dėl hormonų pokyčių nėštumo metu dantenos tampa jautresnės, paburksta ir dažniau kraujuoja. Svarbu rūpintis burnos higiena, valyti dantis švelniu šepetėliu ir naudoti dantų pastas, skirtas kraujuojančioms dantenoms. Kamuojant vėmimui, dantų nevalyti iškart po jo, o praskalauti burną vandeniu.
Odos pakitimai
Maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, kai placenta pradeda gaminti hormonus, gali pasikeisti oda. Dažniau beria moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Spuogų negalima spausti ar krapštyti, juos reikia dezinfekuoti. Taip pat būdingi pigmentacijos pokyčiai: gali patamsėti apgamai, strazdanos, susiformuoti „nėštumo kaukė“ (chloazma) ant veido.
Kojų mėšlungis
Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų (kalio, magnio, kalcio), o tai gali sukelti mėšlungį - nevalingą, skausmingą raumenų spazmą, dažniausiai blauzdoje ar pėdoje. Užklupus mėšlungiui, reikia stengtis atpalaiduoti raumenį, jį ištempti, pamasažuoti arba atsistoti ir pavaikščioti.
Paruošiamieji gimdymo sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, ruošdamasi gimdymui. Tai paruošiamieji sąrėmiai, kurie būna neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Pajutus pirmuosius spazmus, svarbu įvertinti jų pobūdį ir rasti būdą palengvinti būklę (dušas, masažas, miegas).
Šlapinimosi sutrikimai
Auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis.
Vidurių užkietėjimas
Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu, kurį lemia hormoniniai pokyčiai ir gimdos spaudimas į storąją žarną. Svarbi yra tinkama mityba: skaidulinio maisto vartojimas, pakankamas skysčių kiekis, daržovių ir vaisių vartojimas.
Strijos
Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, yra odos patempimai, atsirandantys dėl hormoninės veiklos ir svorio pokyčių. Dažniausiai jos atsiranda ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų ir šlaunų. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus ir masažą.
Išskyrų pokyčiai
Nėštumo metu padidėja makšties išskyrų kiekis, o tai yra natūralus procesas. Tačiau pakitusi spalva, kvapas ar konsistencija gali signalizuoti apie infekciją ir reikalauti gydytojo konsultacijos.
Padidėjęs jautrumas
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į aplinkos veiksnius, gali paūmėti lėtinės odos ligos. Odai reikia daugiau priežiūros: ji turėtų būti drėkinama ir saugoma nuo išsausėjimo.
Krūtų pokyčiai
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, ruošdamosi kūdikio maitinimui. Svarbu pasirinkti patogią, natūralaus audinio liemenėlę.
Nuovargis ir energijos poreikiai
Nuovargis dažnai būna vienas pirmųjų nėštumo požymių. Nors organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, energijos poreikiai padidėja nedaug (apie 15%). Svarbu pamiegoti, ilsėtis ir sveikai maitintis.
Nuotaikų kaita
Besikeičiančių hormonų įtaka sukelia nuotaikų kaitą. Svarbu vengti pervargimo, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jei emocijos tampa nevaldomos, verta išeiti pasivaikščioti ar tiesiog giliai pakvėpuoti grynu oru.
Geriausias būdas padėti nuo rytinio pykinimo pirmąjį trimestrą
Nėštumo metu gali padidėti kūno plaukuotumas, plaukai tapti storesni, o nagai greičiau augti. Nėštumo pabaigoje gali varginti dusulys. Pilvo skausmas nėštumo metu gali būti įvairios kilmės - nuo natūralių kūno pokyčių iki rimtesnių sveikatos problemų. Svarbu stebėti savo kūną, vengti streso ir fizinio krūvio, laikytis sveikos mitybos ir užtikrinti pakankamą poilsį.
Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir iššūkių kupinas metas. Supratimas apie galimus pokyčius ir nepatogumus, bei žinojimas, kaip su jais susidoroti, padės būsimai mamai jaustis geriau ir mėgautis šiuo ypatingu laikotarpiu.
