Atnaujintas Bendrųjų ugdymo programų (BUP) turinys mokytojui kelia naują didelį uždavinį - pereiti nuo žiniomis grįsto prie kompetencijomis grįsto ugdymo. Nebeužtenka sudominti mokinius, diferencijuoti darbą pamokoje, pamatyti ir įvertinti kiekvieno mokinio pažangą, vertinti formuojant, siekti kuo aukštesnių akademinių mokinių pasiekimų. Dėmesio centre: bendrųjų kompetencijų, emocinio intelekto, kritinio mąstymo ir gebėjimo spręsti problemas lavinimas.

Dažnai toks darbo „aprašas“ atrodo atitrūkęs nuo realybės, panašus į „mokymo fantastiką“. Sunku įsivaizduoti, kaip toje pačioje pamokoje užtikrinti galimybę skirtingų gebėjimų vaikams judėti savo tempu. Atnaujintos BUP suteikia mokytojui laisvę turinio ir formos ugdymą pritaikyti konkretaus mokinio poreikiams, tačiau dažnai sunku šia laisve pasinaudoti, nes teorinė medžiaga orientuota į nuostatą, kad diferencijuoti ir individualizuoti yra efektyvu, o geri praktikos pavyzdžiai nesisteminiai ir pavieniai, apskritai, jų nėra daug.

Diferencijavimą apsunkina dar ir tai, kad jis retai aptariamas integravimo, grupinio darbo ir frontalaus mokymo kontekste. Tačiau, jei pedagogai (eikvodami nežmoniškus resursus) dar geba pavieniais atvejais diferencijuoti ir individualizuoti dalyko turinį, tai į kompetencijų ugdymą orientuotas diferencijavimas net teoriniu lygmeniu sunkiai suvokiamas.

Ikimokyklinio ugdymo programų svarba ir iššūkiai

Ne tik įgyvendinant BUP, bet ir ruošiantis 2024 m. rugsėjį mokyklas pasitinkančiai įtraukčiai, jau nebeįsivaizduojama, kad įmanoma mąstyti apie mokyklą, kurioje ugdymas nebūtų susijęs su individualizuotais, personalizuotais, adekvačiais ir asmeniškai pritaikytais sprendimais kiekvienam mokiniui. Šiandienos mokinys yra ateities žmogus, kuris turi palikti mokyklą gebėdamas prisiimti atsakomybę, suvokti savo stiprybes ir silpnybes, mokėdamas mokytis visą gyvenimą, kūrybingas, bendradarbiaujantis ir socialiai atsakingas. Tokiam žmogui užaugti nepadės nei klasės vidurkiai, nei statistiniai vienetai; tokiam žmogui užauginti reikia matyti konkretų mokinį ir sudaryti jam sąlygas užaugti asmenybe iš didžiosios A.

Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas - tai vienas iš būdų pakelti ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbo kokybę, prisidėti prie naujų bendruomenės gebėjimų ir įgūdžių puoselėjimo. Siekiant šių tikslų, „Edu Vilnius“ užsakymu, VDU Švietimo akademijos mokslininkė dr. Agnė Brandišauskienė atliko Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo programų analizę. Viena iš esminių šio tyrimo įžvalgų - pasidalytosios lyderystės svarba ikimokyklinio ugdymo programos kokybei.

Nustatyta, jog sąlygas kokybiškų ugdymo programų įgyvendinimui sudaro šie svarbiausi pasidalytosios lyderystės dėmenys: bendravimas ir bendradarbiavimas; atsakomybė; iniciatyva; sprendimo priėmimas. Tyrime plačiau atskleidžiama, kurie dėmenys svarbiausi mokytojams, o kurie - vadovams, taip pat pasidalytosios lyderystės tendencijos priklausomai nuo ugdymo įstaigos dydžio. Daugiau nei pusė atsitiktine tvarka atrinktų 56 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklų programos įvertintos kaip aukštos kokybės. Tačiau tyrėja pastebėjo, jog programose nepakankamai dėmesio skiriama individualių vaiko poreikių pažinimui ir atliepimui; nepakankamai dėmesio šeimos kultūros pažinimui ir bendradarbiavimui; įvardijamiems ugdymo principams trūksta teorinio pagrindo.

Programų tikslas beveik visose tyrime dalyvavusiose ugdymo įstaigose buvo susietas su vaiko galių plėtojimu, o uždaviniai suformuluoti konkrečiai bei taip, kad atlieptų vaikų poreikius. Išskirti stiprieji ikimokyklinio ugdymo programų turinio aspektai bei įvardinti požymiai, kuriems reikėtų papildomo dėmesio. Be jau minėtų įžvalgų tyrime rasite ir ikimokyklinio ugdymo programose įvardijamos pasiekimų vertinimo sistemos ir jos kokybės kriterijų apžvalgą.

Metodinės rekomendacijos ir praktiniai pavyzdžiai

Ši ilgalaikė programa rengta remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. pasirašytu įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“. Jame nurodoma, kad, rengiant ikimokyklinio ugdymo programas, yra ypač svarbu atsižvelgti į ikimokyklinio ugdymo principus, tikslus ir uždavinius; taip pat - koks bus ugdymo turinys, metodai ir priemonės; ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas. Aprašomi vaikai ir jų poreikiai; mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas teikiant pagalbą ir kokybišką ugdymą ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Praktikoje tenka susidurti, kad vaikai yra vertinami paviršutiniškai, lyginant jų pasiekimus su kitų tokio paties amžiaus vaikų pasiekimais, užuot vaiką vertinus kaip asmenybę ir vertinant jo asmeninį augimą. Taip pat dažnai susiduriama su stereotipu, kad vaikų vertinimas yra momentinis ir jį galima atlikti labai greitai. Šios ilgalaikės programos dėka pedagogai įtvirtins jau turimas žinias, kad vaikų vertinimas yra nuolat besitęsiantis procesas, ir įgys praktinių įgūdžių, kaip pasigaminti priemones, padėsiančias kokybiškiau įvertinti skirtingas vaikų pasiekimų sritis.

Šiuolaikiškas požiūris į vaiką ir jo ugdymą, vertinimą, veiklų jam pritaikymą, savivaldų jo mokymąsi yra paremtas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983. Šiame įstatyme teigiama, kad vaikas - laisva ir unikali asmenybė, kuriai turi būti (esant poreikiui) pritaikyti individualūs ugdymo(si) metodai ir formos, jei reikalinga, sudaryta individuali programa, taip užtikrinant prieinamą kokybišką ikimokyklinį ugdymą kiekvienam vaikui. Tai reiškia, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos, rengiančios bendrąją programą, bei pedagogai, kuriantys metinius planus, turi atsižvelgti ne tik į bendrus visos grupės poreikius pagal amžiaus tarpsnį, bet parengti programą ir ugdymo turinį ir tiems vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, atkreipti dėmesį į užduočių individualizavimą ir diferencijavimą, sudaryti sąlygas vaikams mokytis patiems kuriant savivaldų ugdymą, veiklos turėtų būti tokios, kurios ugdytų įvairias pasiekimų sritis.

2013 m. rugsėjo 18 d. Švietimo ir mokslo ministerija parengė „Metodines rekomendacijas dėl ikimokyklinio ugdymo organizavimo formų įvairovės“, siekiant didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir įvairovę bei užtikrinti lankstų ir kokybišką ugdymą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos visuomenės poreikius vaikus ugdyti inovatyviai, šiuolaikiškai, atkreipiant dėmesį į jų charakterių skirtybes, raidos ypatumus ar priimtinus mokymosi būdus patenkina tik iš dalies. Dėl to būtina ieškoti naujų ikimokyklinio ugdymo organizavimo būdų, atkreipti dėmesį į užduočių individualizavimą ir diferencijavimą, sudaryti sąlygas vaikams mokytis patiems kuriant savivaldų ugdymą. Taip pat pastebimas papildomų įstaigose dirbančių specialistų trūkumas, per mažas dėmesys vaikų savarankiškumo ugdymui, individualiam darbui su vaikais, atsižvelgiant į skirtingus jų gabumus, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių.

2015 m. balandžio 7 d. parengtas „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ bei drauge su juo pristatomos „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“. „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ - tai gairės, padėsiančios auklėtojams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams geriau suprasti, ko per pirmuosius šešerius metus gali pasiekti vaikas, padedančios geriau atpažinti vaiko ugdymosi pasiekimus ir poreikius, rengti ir atnaujinti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, atlikti vaikų pasiekimų vertinimą, pritaikyti ją kiekvienam vaikui pagal jo poreikius ir gebėjimus taikant veiklų diferencijavimą ir individualizavimą. Šios ilgalaikės programos dėka ikimokyklinio ugdymo pedagogai ne tik įgaus teorinių žinių apie vaikų vertinimo ir įsivertinimo, veiklų individualizavimo bei diferencijavimo, savivaldaus mokymosi svarbą bei pagilins žinias, kaip padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

"Herojus Jūsų Klasėje" programa

Programa „Herojus Jūsų Klasėje“ sukurta Herojaus mokytojų ir yra naudojama Herojaus mokykloje kasdieniame ugdymo procese. Veiklos sukurtos ir išbandytos remiantis „Priešmokyklinio ugdymo programa“, 2024 m. Vaikai mokosi rašyti taisyklingai, tiksliai kopijuoti raides bei pradėti rašyti girdimus ir paties sugalvotus žodžius.

KLASĖS FABRIKAS: Anglų k. Meniniai ir socialiniai projektai, apimantys pirmuosius anglų kalbos žingsnius. Kuriamos sistemos, mokomasi žymėti, pildyti ir analizuoti diagramas, tyrinėti daiktų, reiškinių sandarą, kurti ir eksperimentuoti. Visos veiklos yra sukurtos Herojaus mokytojų ir yra naudojamos Herojaus mokykloje kasdieniame ugdymo procese. Kiekvieną mėnesį vaikai stiprina rašymo, skaitymo, klausymo, matematinio mąstymo, tyrinėjimų, meninius, vertybinius ir sportinius gebėjimus per skirtingas ir aktualias temas.

Atsiliepimai apie programą:

• Mokytoja Natalija: Džiugina naujoviškas užduočių turinys.
• Mokytoja Edita: Patinka, kad prie veiklos yra pateiktas koks nors ugdomasis žaidimas.
• Mokytoja Zita: Man labai patinka, kad programoje yra lygiai. Tai motyvuoja vaikus ir tuo pačiu jie nelieka nusivylę, visada pajaučia sėkmę. Džiaugiamės, kad dauguma mūsų vaikų mokslo metų eigoje „peršoko“ į aukštesnį lygį. Nustebinome patys save, įveikdami tokias užduotis, kurios atrodė dar sudėtingos. Pavyzdžiui, diagramų sudarymas vaikus išties sudomino ir įtraukė. Vertinga patirtis buvo, kai vaikai grupėje pristatinėjo savo darbus, taip mokydamiesi suvaldyti viešojo kalbėjimo jaudulį. Labai pasiteisino kartojimo užduotys metų gale - pamatėme, kaip stipriai vaikai įsisavino žinias. Mums, mokytojoms, iš pradžių pasirodė kebloka kas mėnesį vertinti kiekvieno vaiko pasiekimus. Tačiau metų gale jau džiaugėmės savo įdirbiu ir rezultatais. Parašyti rekomendacijas mokyklai apie individualią vaiko pažangą buvo paprasta ir lengva kaip niekad anksčiau. Didžiuojamės, kad beveik visi mūsų vaikai išėjo į mokyklą skaitydami. Tėveliai taip pat patenkinti rezultatu, žinia apie Herojų Jūsų klasėje sklinda.
• Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Daiva Lydekaitienė: Užduotys pateiktos aiškiai, konkrečiai, neperkrautos. Nesmagu, kai tenka dirbti su programa, kurioje labai daug visko, tada jauti bendražmogišką nusivylimą, kad visko nespėjai atlikti, o su Herojaus užduotimis taip nėra.
• Mokytoja Kristina: Galiu tik pasidžiaugti, kad pastaruosius du metus Mažeikių lopšelio-darželio „Eglutė“ priešmokyklinukai mokosi drauge su Herojus Jūsų Klasėje programa. Dėl profesionaliai paruoštų užduočių mūsų ugdytiniai į žinių pasaulį įsitraukė su dideliu susidomėjimu. Turiu pastebėti, kad užduotys neprimityvios, inovatyvios, „kitokios“. Labai patogu mokytojui naudotis siūloma vaizdo medžiaga. HJK kūrėją Levą Penkauskaitę, su kuria nuolat palaikome ryšį, galiu apibūdinti kaip savo srities profesionalę.

Vaizdo medžiaga kaip pagalba įgyvendinant BUP

Vaizdo medžiagoje aptariami ugdymo praktikų ir jų tobulinimo krypčių ypatumai, pateikiami pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi, kaip praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“.

1. Nuo ko pradėti? Žiūrėdami vaizdo medžiagą, geriau suprasite Ikimokyklinio ugdymo programos gairėse (toliau - Gairės) nusakytas mažų vaikų ugdymo(si) kaitos kryptis, galėsite Gaires palyginti su savo mokyklos programa. Vaizdo įraše mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, rasite atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą.
2. Kaip siekti pažangos? Vaizdo įrašas skirtas ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms, siekiančioms atnaujinti savo įstaigos programą, tobulinti vaikų pasiekimų stebėseną ir ugdymo planavimą. Remiantis gera ugdymo įstaigų patirtimi, realiais pavyzdžiais, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų įžvalgomis, pristatomi keturi svarbūs ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija.
3. Kaip auginti vaiko galias? Filmuota metodinė medžiaga pakvies apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Tikimės, kad pateikiamas universalaus dizaino mokymuisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys pasiūlys idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdytis, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais. Vaizdo įraše pateikiama mokytojų, mokinio padėjėjos ir psichologės diskusija, ieškant palankiausių pastoliavimo būdų vaikui, turinčiam Autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti bendrose veiklose. Filme mokytojai ras idėjų, kaip planuoti sėkmingą ugdymąsi kiekvienam vaikui.
4. Kaip kiekvienam patirti sėkmę? Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų. Pateikiama teorinė žaidimo samprata, pabrėžiama, kad gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų. Aptariama žaismė, kaip bendra vaikystės nuostata į pasaulį ir jo reiškinius, išryškinant, kad žaidimas gimsta iš žaismės ir žaismingumo. Išvardijami penki žaidybinę veiklą apibūdinantys kriterijai. Tikras žaidimas yra: (1) iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas, (2) malonus, (3) apribotas laiko ir erdvės, (4) nėra „tikras gyvenimas“ ir (5) vyksta pagal tam tikras taisykles. Akcentuojama, kad vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai. Trumpai aptariama, kaip žaidimas turėtų būti pristatomas programoje, nusakant žaidimo gebėjimams plėtoti būtinas sąlygas ir mokytojų taikomas pedagogines strategijas.
5. Kaip atrasti vietą žaidimui programoje? Vaizdo medžiaga kviečia pažvelgti į ugdymo(si) kontekstus kaip į neatsiejamą ikimokyklinio ugdymo turinio dalį, gimstančią per vaikų, mokytojų ir bendruomenės sąveiką. Vaizdo medžiagoje mokytojai ir švietimo ekspertai dalijasi savo patirtimi, kaip kasdieniai pasirinkimai - nuo vaikų iniciatyvų iki aplinkos kūrimo - formuoja kontekstus, kurie augina vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir gebėjimą mokytis. Vaizdo įraše pateikiamas vaikų atradimas - virvė - padeda susieti visus Gairėse aprašytus kontekstus.
6. Kaip gimsta ugdymo(si) kontekstai? Susistemintų patirčių vaizdo įraše rasite atsakymą į klausimą „Kas naujo ugdymo(si) turinyje?“, patirsite, kaip siekti vaikų pasiekimų ir ugdymo(si) turinio dermės, kaip užtikrinti ugdymo(si) turinio integralumą ir harmoningą gebėjimų plėtotę bei visuminį vaiko ugdymą(si). Vaizdai iš ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruos, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškins, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleis, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį.
7. Kas naujo ugdymo(si) turinyje? Vaizdo įrašas pristatys mokyklų patirtis, kaip ieškoti bendro sutarimo atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų.
8. Kaip visiems susitarti?

tags: #ikimokykliniu #istaigu #programos #diferencijavimas

• Kūdikio masažo nauda
• Kaip gydyti herpes kūdikiams
• Pasirengimas mokyklai
• Kaip švęsti krikštynas
• Specialiosios Olimpiados renginių apžvalga