Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad neatsakingas elgesys nėštumo metu ir prieš jį sukelia didelės žalos būsimo vaikelio vystymuisi. Būtent todėl poros, planuodamos nėštumą, bent prieš mėnesį turėtų atsisakyti žalingų įpročių ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Pasiruošimas nėštumui: sveikata ir psichologinė gerovė
Pirmiausia, planuodamos nėštumą abu tėvai turi pasirūpinti savo pačių sveikata. Rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių, kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus bei pasiskiepyti, kad būtų išvengta nepageidaujamų ar pavojingų ligų nėštumo metu, kurios pakenktų motinai arba vaisiui.
Taip pat reikėtų pasirūpinti savo psichologine sveikata. Jei yra ilgalaikio psichologinio ar fizinio smurto traumų, emocinių randų, pirmiausia reikėtų kreiptis į psichologą ir išspręsti šias problemas, kad vaiko gimimas nesukeltų padarinių. Pabrėžiama, kad neigiami jausmai, pyktis, pagieža, liūdesys ar stresas gali neigiamai paveikti šeimos santykius bei vaisiaus vystymąsi, sukelti norą naudoti psichiką veikiančias medžiagas, tad svarbu pasirūpinti saugiu psichologiniu klimatu prieš planuojant susilaukti vaikelio.
Žalingi įpročiai ir jų poveikis vaisiaus vystymuisi
Vaisiaus ir naujagimio sutrikimai, pasak ministerijos specialistų, dažniausiai pasireiškia dėl motinos vartojamo alkoholio poveikio. Alkoholis lengvai patenka per placentą, vaisiuje susidaro tokia pati koncentracija kaip motinos kraujyje, vaisiaus vandenys veikia kaip alkoholio rezervuaras, tad stipriai pailginamas alkoholio poveikio ir jo daromos žalos laikas.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) - sunkiausias tokio pobūdžio sutrikimas, galintis lemti naujagimio protinį atsilikimą. Alkoholis taip pat gali sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, infekcijų paūmėjimą, gali pakenkti naujagimio ūgio ir svorio augimui, smegenų vystymuisi, sukelti vaisiaus žūtį ar net staigią naujagimio mirtį. Saugaus alkoholio ar nekenkiančio kiekio nėra, todėl nėštumo metu rekomenduojama visiška abstinencija, o negalinčios atsikratyti priklausomybės nėščiosios turėtų kreiptis į specialistus. Vyrų, kaip būsimų tėvų, pareiga yra padėti besilaukiančiai moteriai išvengti socialinio gyvenimo situacijų, kurių metu kiltų pagunda vartoti alkoholį.
Ministerijos duomenimis, maždaug ketvirtadalis vaisingo amžiaus moterų reguliariai rūko ir vos viena iš trijų rūkančiųjų meta šį žalingą įprotį, kai pastoja, tad Lietuvoje rūko apie 5 proc. visų nėščiųjų. Tai, pasak specialistų, ne tik kenkia vaisiui, tačiau nikotinas mažina motinos pieno gamybą, jame mažėja naujagimiui reikalingų maisto medžiagų. Vyrai, kurie vaiko laukimo metu neatsisako rūkymo, taip pat kenkia moters ir kūdikio sveikatai. Skleidžiami dūmai sukelia pasyvės rūkimo žalą, o prie drabužių ir kūno prilipusios dalelės persiduoda nėščiajai prisiliečiant.
Kaip ir alkoholio vartojimas, rūkymas, pasak specialistų, gali sukelti persileidimą ir priešlaikinį gimdymą, tačiau dažniau pasireiškia vaisiaus augimo sulėtėjimu, lūpos ir gomurio apsigimimais, kvėpavimo organų sistemos ligomis, elgesio bei dėmesio sutrikimais. Tokį patį poveikį sukelia ir nikotino pakaitalai: pleistrai, kramtoji guma ir kita, todėl planuojant nėštumą, pastojus ir žindymo metu patariama šio įpročio atsisakyti.
Nėštumui ypač didelę riziką sukelia, jei būsima mama vartoja narkotikus. Numanoma, kad Lietuvoje apie 1 proc. nėščiųjų vartojo ar vartoja narkotikus. Todėl tokioms nėščiosioms numatoma griežtesnė priežiūra, atliekama daugiau tyrimų, siekiant maksimaliai užtikrinti tinkamą vaisiaus vystymosi procesą, kadangi narkotikai sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą, naujagimio cerebrinį paralyžių, fizinio ir protinio vystymosi bei elgesio sutrikimus, taip pat vaisiaus žūtį.
Nevaisingumo samprata ir priežastys
Valstybės duomenų agentūros duomenimis bei Gimimų medicininiais duomenimis, nuo 2015 metų Lietuvoje stebimas gimstamumo mažėjimas. PSO apibrėžia nevaisingumo sąvoką kaip seksualiai aktyvios ir nenaudojančios kontraceptinių priemonių poros negalėjimą pastoti ilgiau nei metus laiko (WHO, 2020). Dažniausiai nurodomos trukdančios pastoti medicininės priežastys - nevykstanti ovuliacija, prastas kiaušintakių pratekamumas bei įvairios gimdos patologijos (CDC, 2020).
Kai kalbame apie poros nevaisingumą, neretai susiduriame ne tik su pastojimo sunkumais. Deja, teigiamas nėštumo testas ar rankose laikoma vaisiaus nuotrauka dar negarantuoja svajonės išsipildymo. Vis dėlto, gera žinia ta, jog Lietuvoje nuo 2019 metų abortų skaičius mažėja.
Ką tenka išgyventi porai, susiduriančiai su nevaisingumo krize? Be visų fizinių skausmų ir nepatogumų, patiriamų atliekant įvairius medicininius tyrimus ir intervencijas, negalime pamiršti gausybės emocinių išgyvenimų. Natūralu, jog susidūrus su kliūtimi siekiant tikslo kyla emocinė įtampa, nerimas, apninka sunkios mintys, kankina nežinomybė. Poros susiduria su daugeliu socialinių psichologinių problemų ir savęs nuvertinimu, žlunga ateities svajonės, sunku bendrauti su aplinkiniais: tėvais, draugais, bendradarbiais, atsiranda medikų baimė, nes bijoma vėl išgirsti prastas naujienas. Nevaisingumas ir pastojimo ar vaisiaus išnešiojimo sunkumai priskiriami prie ūmių krizių, kurios paveikia moters bei jos partnerio emocinę ir psichologinę būseną, tarpusavio santykius, neretai poveikis išplinta ir dar toliau paveikdamas šeimą, draugus.
Apskritai kalbant, žmonės yra labai individualūs bei unikalūs, tad ir kilusias problemas sprendžia skirtingu tempu, skirtingais būdais. Būna, jog pagalbos reikia ir stipriausiems, ypač tada, kai gyvenimas žmogų įmeta į naują situaciją, apie kurią trūksta žinių.
Mityba ir vitaminai nėštumo metu
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Fizinis aktyvumas ir poilsis nėštumo metu
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Emocinė sveikata ir psichologiniai iššūkiai nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
Psichologinis nėštumas ir pogimdyminė depresija
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Tikslios psichologinio nėštumo priežastys nėra aiškios, tačiau tai siejama ir su fiziologiniais, ir su psichologiniais veiksniais. Manoma, kad daugiausia įtakos turi psichologiniai veiksniai, kai moters smegenys gautus signalus interpretuoja kaip nėštumą ir skatina hormonų estrogeno ir prolaktino išsiskyrimą. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Norėdami nustatyti, ar moteris patyrė psichologinį nėštumą, gydytojai paprastai įvertins simptomus, atliks dubens organų ir ultragarso tyrimą. Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą - labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą. Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščomis partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m.
Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų per metus, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių. Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo.
„Įvairiais duomenimis depresija po gimdymo Lietuvoje suserga viena iš septynių moterų, o reikšmingus simptomus patiria viena iš keturių. Deja vis dar per dažnai pareiga spręsti sudėtingas situacijas prieš ir po gimdymo paliekama tik mamoms. Manoma, kad „susitvarkyti“ savo psichikos sveikatos reikalus yra paties žmogaus reikalas, nors dažnai emocinė sveikata labai stipriai sąveikauja su aplinkos veiksniais. Labai svarbu suprasti, kad iš tokios būklės žmogus ne visuomet gali išsikapstyti pats. Šiuo kritiniu laikotarpiu - nuo nėštumo pradžios iki kol kūdikiui sueis metai, bet žinoma - ir vėliau, labai svarbu moterims sulaukti palaikymo ir pagalbos iš jų partnerių, šeimos narių, draugų, bendruomenės, sveikatos įstaigų personalo“, - teigia N. PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims.
Savižudybės yra svarbi nėščiųjų ir moterų po gimdymo mirties priežastis. Pagal Higienos instituto (HI) suteiktus duomenis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), 2016-2022 metais Lietuvoje nusižudė 9 moterys, kurioms metų laikotarpyje iki savižudybės buvo patvirtintas nėštumas.
Kaip pastebi Pogimdyminės depresijos centro psichologė Vilma Petrikienė, konsultacijų ciklo dalyviai apie tai, kaip sužinojo apie šią galimybę, teigė: „draugė rekomendavo - jai labai padėjo“, „radau jus per „Google“ paiešką“, „rekomendavo kitas specialistas“, „kita šeima pasidalino registracijos nuoroda“ ir pan. „Deja prastėjančios psichinės sveikatos dinamika veikia taip, kad moterys, patiriančios depresiją, psichozę ar kitus psichinės sveikatos iššūkius yra linkusios šiuos požymius priskirti įprastoms motinystės būsenoms arba ima kaltinti save, jog yra nepakankamai geros mamos ir žada labiau pasistengti. Kartais net iš pažiūros nesudėtingi rūpesčiai ima atrodyti neįveikiami, nelieka gyvenimo džiaugsmo, sunku užmegzti prieraišumo ryšį su kūdikiu. Sudėtingais atvejais moterys nebeturi jėgų net ieškoti pagalbos, nežino pas ką kreiptis, jas gąsdina apsunkinta registracija, ilgos eilės, sunkumai nusigauti iki kabineto.
Pasak N. Vildžiūnaitės, prie sunkios savijautos prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai apie tai, kad mama privalo viską sugebėti ir susitvarkyti pati, taip pat veikia skaudžios aplinkinių pastabos, tokios kaip „pakentėk, čia tik hormonai“, „visos susitvarko“, „čia normalu“ ir pan. Dėl šios priežasties centro konsultantai ir lektoriai kviečia prie pogimdyminės depresijos atpažinimo ir prevencijos jungtis visus visuomenės narius - ir ne tik tuos, kieno aplinkoje gimė kūdikis.
Pagalbos ir palaikymo galimybės
Nuo 2024 metų liepos 1 d. Dar viena priemonė - tai psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu. „Mes taip pat rengiame emocinio atsparumo didinimo, savitarpio palaikymo ir sutrikimų prevencijai skirtas mamų grupes, kad moterys išmoktų susikurti savo pagalbos planą: mobilizuoti, apjungti, numatyti įvairias pagalbos galimybes ir jas naudoti kompleksiškai, kartu, pagal individualius poreikius ir galimybes. Tokių mokymų ir konsultacijų metu lavinami psichosocialinio sveikatingumo įgūdžiai ir psichiniai gebėjimai, reikalingi prireikus adaptuotis prie kintančių gyvenimo sąlygų“, - teigia N. Pogimdyminės depresijos centro vadovė ragina nepalikti mamų vienų ir visiems drauge dalintis atsakomybe už mamų savijautą ir ant jų rankų augančią jaunąją kartą, kuri jau vadinsis beta karta. Pasak N. Vildžiūnaitės, pogimdyminės depresijos statistika kalba ne tik apie mamas, bet daug daugiau pasako apie visuomenę ir motinystei ne visuomet palankią aplinką, kuri pati savaime nepasikeis.
Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu mamoms, tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, konsultacinė pagalba telefonu, prireikus teikiama psichologų komandos pagalba vietoje. Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei.
Pogimdyminės depresijos centras - individuali ir grupinė pagalba mamoms ir kitiems šeimos nariams, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų laukiantis ir susilaukus kūdikio. Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio. Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. Mamos linija - anoniminė emocinė parama el. laiškais, skirta mamoms, išgyvenančioms motinystės melancholiją. Ankstukų pagalbos linija - paramos ir emocinės pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms ankstuko bei internetinės mamų savanorių konsultacijos. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, kiekvienoje savivaldybėje.
Savitarpio palaikymo grupės
- Pogimdyminio laikotarpio savitarpio paramos grupė: moterys, susilaukusios kūdikio, susitinka nuotoliniu būdu kartą per savaitę. Grupėje dalijamasi patirtimi apie žindymą, miego režimą, vaiko priežiūrą, santykių iššūkius. Tai padeda atrasti atsakymus ir jaustis drąsiau motinystėje.
- Krizinio nėštumo grupė: moterys, išgyvenančios sudėtingas emocijas nėštumo metu, dalijasi patirtimi ir jausmais. Rengiami susitikimai su specialistais - akušere, psichologu, žindymo specialiste.
- Pogimdyminio laikotarpio sunkumų grupė: skirta moterims, patiriančioms įvairius emocinius sunkumus po gimdymo, nuo pogimdyvinės melancholijos iki depresijos. Kiekvieno susitikimo metu viena moteris dalijasi savo istorija, pristatomi savipagalbos būdai ir praktinės užduotys.
- Netekties grupė (persileidimas ar naujagimio netektis): grupės narius vienija panaši patirtis. Dalyviai dalijasi išgyvenimais, ieško problemų sprendimo būdų, stiprina ir palaiko vieni kitus.
Renginiai ir kampanijos
- LSMU Kauno klinikų seminaras: skirtas akušerėms, slaugytojoms, gydytojams, visuomenės sveikatos specialistams, psichologams, pedagogams, studentams. Aptariama moterų, patiriančių sunkumus laukiantis, po gimdymo ir patyrusių nėštumo ar naujagimio netektį, konsultavimas.
- Paramos kampanija „Padėkime vienišoms mamoms, susilaukusioms kūdikio!“: kviečiama aukoti higienos priemones vienišoms mamoms.
Natūralaus šeimos planavimo (NŠP) metodai
NŠP nėra tas pats, kas vaisingų ciklo dienų skaičiavimas. Remiantis vien tik ciklo kalendoriumi galima pastoti tomis dienomis, kurias laikėte nevaisingomis. NŠP metodikoje svarbiausias - vaisingumo pažinimas. Gimdos kaklelio gleivės, bazinė kūno temperatūra (BKT) ir gimdos kaklelio pokyčiai yra svarbiausi vaisingumo indikatoriai.
- Kreitono modelis: metodika paremta gimdos kaklelio gleivių stebėjimu.
- Simptoterminis metodas: kasdien stebimos ne tik gimdos kaklelio gleivės, bet ir BKT.
Viena iš pagrindinių sėkmingo NŠP metodo naudojimo sąlygų yra kasdienis vaisingumo stebėjimas. Jei pastaraisiais metais tuokėtės bažnyčioje, privalėjote išklausyti specialius kursus, kuriuose bent 1-2 paskaitos skiriamos būtent NŠP. Manoma, kad NŠP efektyvumą mažina ir visa galybė netikslios ir prieštaringos internete pateikiamos informacijos.
Pogimdyminio laikotarpio fiziologija ir žindymo svarba
Nėštumas yra ypatinga moters fiziologinė būklė, kuriai pasibaigus prireikia laiko organizmui sugrįžti į jam įprastą ritmą. Pogimdyminis laikotarpis prasideda po gimdymo (užgimus placentai) ir trunka 6-8 savaites (iki 56 dienų).
Vėlyvojo pogimdyminio laikotarpio metu vykstantys procesai:
- Sparčiai mažėja gimdos svoris ir kinta jos padėtis.
- Atsinaujina gimdos gleivinė.
- Iš gimdos skiriasi pogimdyminės išskyros - liochijos.
- Atsistato makšties sienelių tonusas, išnyksta patinimas.
- Tarpvietės raumenų tonusas atsistato.
- Sutvirtėja pilvo siena.
- Išveša krūtys.
Nuo pirmųjų dienų po gimdymo kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, tačiau funkcionuojančios krūtys stabdo ovuliaciją.
Tolesnio žindymo laikotarpio fiziologija
Krūties spenelio ir aplink jį esančio laukelio - areolės dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Šis hormonas veikia dvejopai: skatina pieno gamybą ir slopina vaisingumo atsistatymą. Kuo dažniau kūdikis žindomas, tuo daugiau pasigamina prolaktino ir tuo mažesnė tikimybė įvykti ovuliacijai. Žindymas gali garantuoti nevaisingumą, tačiau tai patvirtina daug netikėtų nėštumų maitinant krūtimi.
PSO rekomenduoja kūdikį žindyti bent 2 metus. Motinai žindymas mažina pogimdyminio laikotarpio kraujavimą, skatina gimdos involiuciją, slopina vaisingumą, greitina iki nėštumo buvusios kūno masės atsistatymą, mažina krūties bei kiaušidžių vėžio riziką.
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM)
LAM apibrėžimas: Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra: gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius, amenorėjiška (jai neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo), maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi.
Norint sėkmingai taikyti LAM, naujagimis nuo pat gimimo turi būti žindomas jo pasirinktu režimu, neduodant papildomo maisto:
- Nuo pat gimimo kūdikį maitinkite tik krūtimi, neduokite buteliuko.
- Dienos metu žindykite iš pradžių kas 2 val., vėliau kas 3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val.
- Kuo ilgiau išlaikykite naktinius maitinimus.
- Iš ryto leiskite kūdikiui žindant visiškai pasisotinti.
PSO rekomenduoja kūdikius iki 6 mėn. amžiaus maitinti vien motinos pienu tiesiai iš krūties (pieno nenutraukinėjant), neduodant papildomai net vandens, nenaudojant buteliukų ir žindukų. Toks žindymo modelis vadinamas išimtiniu žindymu (angl. exclusive breastfeeding).
Pirmųjų ciklų po gimdymo ypatumai
Pirmieji ciklai po gimdymo paprastai būna kitokie, nei iki nėštumo. Galimi tokie požymiai: 1-2 anovuliaciniai ciklai, vėluojanti ovuliacija, trumpa liuteininė fazė, ilgiau trunkantis gleivių etapas, daugiau negu vienas gleivių etapas vieno ciklo metu.
