Mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją sukelia bakterijos mikoplazmos (Mycoplasma pneumoniae). Dažniausiai infekcija užsikrečia ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Mikoplazmos (Mycoplasma pneumoniae) yra judrios, smukios pailgos formos bakterijos. Jos gali sukelti kvėpavimo takų (krūtinės ląstos) infekcijas, sunkios formos plaučių uždegimą, kurį būtina gydyti ligoninėje. Statistikos duomenimis, plaučių uždegimu suserga iki 10 proc. žmonių.
Mikoplazmos pirmiausia pažeidžia kvėpavimo takus (gerklę, trachėją, plaučius). Simptomai įprastai pasireiškia nuo užsikrėtimo bakterija praėjus 1-4 savaitėms. Infekcijos simptomai vaikams iki 5 metų gali skirtis nuo vyresnių vaikų ir suaugusiųjų. Mikoplazmos plinta lašeliniu būdu užsikrėtusiems žmonėms kosint ar čiaudint. Kiti žmonės gali užsikrėsti įkvėpę šių lašelių.
Mikoplazmų sukeltos infekcijos simptomai nėra labai ryškūs, CRB kraujo tyrimas jos taip pat neparodo. O susirgus mikoplazmų sukeltu plaučių uždegimu, leukocitų kiekis kraujyje gali išlikti nepadidėjęs. Mikoplazmų sukelta infekcija diagnozuojama imant tepinėlį iš nosies ir gerklės. Mikoplazmos specialiose terpėse iš tyrimui surinkto žmogaus kvėpavimo takų sekreto yra išskiriamos ir padauginamos. Tai specifinis tyrimas, jis yra mokamas, tad ne visi gydytojai iškart jį skiria: tai viena iš priežasčių, kodėl infekcijos diagnozavimas užsitęsia. Be to, kartais, siekiant patvirtinti mikoplazminę infekciją, gali būti atliekamos specialios imunologinės reakcijos, padedančios nustatyti antikūnus prieš mikoplazmas.
Riziką užsikrėsti mikoplazmomis didina gyvenimas, darbas ir laiko leidimas patalpose, kuriose nuolat būna daug žmonių - tai darželiai, mokyklos, bendrabučiai, slaugos namai ir t.t.
Plaučių uždegimas (pneumonija) ir mikoplazmos
Plaučių uždegimas, dar vadinamas pneumonija, yra infekcinė kvėpavimo takų liga, kuri paveikia plaučių audinį, ypač alveoles. Esant uždegimui, alveolės užsipildo skysčiais ar pūliais, todėl plaučiai praranda gebėjimą tinkamai atlikti savo pagrindinę funkciją - užtikrinti efektyvų deguonies tiekimą organizmui. Ši liga gali būti sukelta įvairių patogenų: bakterijų, virusų ar net toksinių medžiagų patekimo į plaučius.
Plaučių uždegimo rizika ypač didelė tam tikroms grupėms: kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, vyresnio amžiaus žmonėms, kurių organizmas silpniau kovoja su infekcijomis bei žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis ar nusilpusiu imunitetu. Be to, plaučių uždegimo rūšių ir sukėlėjų įvairovė yra pakankamai didelė, todėl gydymas kiekvienu atveju gali būti individualus.
Plaučių uždegimo simptomai vaikams
Plaučių uždegimo simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo ligos sukėlėjo, paciento amžiaus bei bendros sveikatos būklės. Tačiau pagrindiniai simptomai, kurie dažniausiai pasireiškia, yra karščiavimas, stiprus kosulys ir dusulys. Karščiavimas dažnai pasireiškia kartu su šaltkrėčiu ir prakaitavimu. Kosulys gali būti sausas arba lydimas skreplių, kuriuose kartais gali būti matomos ir kraujo priemaišos. Dusulys atsiranda, nes alveolėms užsipildžius skysčiais, sumažėja deguonies įsisavinimo efektyvumas. Kita vertus, plaučių uždegimo simptomai be temperatūros taip pat galimi.
Be pagrindinių simptomų, plaučių uždegimas dažnai sukelia bendrą silpnumą, nuovargį ir raumenų skausmus, panašius į tuos, kurie būdingi peršalimui ar gripui. Kai kurie pacientai gali jausti krūtinės skausmą, kuris paaštrėja kosint ar giliai įkvepiant. Vaikams ir kūdikiams simptomai gali būti sunkiau atpažįstami - jie gali pasireikšti dirglumu, vangumu, apetito praradimu ar vėmimu.
Visuomet reikia sunerimti, jeigu vaikutis tapo vangus, jeigu jam pakilo aukšta temperatūra, atsisako valgyti ir gerti, nereaguoja į aplinką. Taip pat skubiai kvieskite gydytoją, jeigu mažiukas vis smarkiau kosti, yra išbalęs, o panagės melsvos. Tai rodo kvėpavimo nepakankamumą.
Dr. Corry Avanceña pasakoja apie vaikų plaučių uždegimo simptomus ir priežastis. Ačiū, daktare.
Plaučių uždegimo priežastys ir rizikos veiksniai
Plaučių uždegimas atsiranda dėl įvairių patogenų, kurie įsiskverbia į kvėpavimo sistemą ir sukelia plaučių audinių uždegimą. Dažniausios plaučių uždegimo priežastys yra bakterijos ir virusai, kurie gali būti perduodami tiesioginio kontakto su infekuotu asmeniu, oro lašeliniu būdu arba netiesiogiai - per užterštus paviršius. Tarp bakterijų, pagrindinė kaltininkė yra *Streptococcus pneumoniae*, kuri dažniausiai sukelia bendruomenėje įgytą pneumoniją. Tuo tarpu virusinė pneumonija gali būti sukelta gripo, respiratorinio sincitinio viruso (RSV) ar net koronavirusų, kaip pastebėta per COVID-19 pandemiją.
Rizikos veiksniai, didinantys plaučių uždegimo tikimybę, gali būti įvairūs. Vienas svarbiausių - nusilpusi imuninė sistema, kuri būdinga kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, sergantiems ŽIV/AIDS ar gydomiems chemoterapija. Be to, ir lėtinės ligos, tokios kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ar širdies nepakankamumas, taip pat padidina riziką. Žinoma, didesnę tikimybę susirgti plaučių uždegimu turi ir rūkaliai, nes rūkymas silpnina plaučių apsauginius mechanizmus ir sudaro palankias sąlygas infekcijoms. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys yra hospitalizacija. Ligoninėse įgytos pneumonijos gydymas dažniausiai būna sudėtingesnis ir reikalauja ypatingos priežiūros.
Taip pat riziką užsikrėsti mikoplazmomis didina gyvenimas, darbas ir laiko leidimas patalpose, kuriose nuolat būna daug žmonių - tai darželiai, mokyklos, bendrabučiai, slaugos namai ir t.t.
Plaučių uždegimo diagnostika ir gydymas
Plaučių uždegimo diagnozė prasideda nuo išsamios medicininės anamnezės ir fizinės apžiūros. Gydytojas klausia apie paciento simptomus, jų trukmę ir stiprumą, taip pat apie galimą kontaktą su infekuotais asmenimis. Fizinės apžiūros metu stetoskopu klausomi plaučiai, siekiant aptikti būdingus garsus, kurie rodo galimą uždegimą.
Tikslesnei diagnozei nustatyti gali būti atliekami įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Pirmasis žingsnis dažnai yra krūtinės ląstos rentgenograma, kuri leidžia įvertinti uždegimo lokalizaciją, dydį ir pobūdį. Jei situacija sudėtingesnė, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija, kuri pateikia detalesnį plaučių vaizdą. Kraujo tyrimai - atliekami siekiant įvertinti uždegimą ir nustatyti infekcijos pobūdį.
Klysta tie, kurie mano, kad susirgus plaučių uždegimu būtinai turi pakilti temperatūra, kamuoti kosulys, plaučiuose atsirasti karkalų ar kokių nors būdingų pokyčių, matomų rentgeno nuotraukoje. Šie požymiai būdingi plaučių uždegimui, bet tai nereiškia, kad visi turi būti konkrečiam ligonėliui. Tai priklauso nuo ligos eigos, sukėlėjo, stadijos, imuniteto ir pan. Gydytojas, remdamasis ne vienu požymiu, o visu jų deriniu, tyrimų rezultatais, nustato plaučių uždegimą. O tai, kad kurio nors šiandien nėra, nereiškia, kad jo nebus rytoj. Juk kūdikio būklė labai greitai keičiasi. Vis dėlto rentgeno nuotrauka įtarus plaučių uždegimą turi būti daroma.
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo, sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Tačiau pagrindinis gydymo tikslas visuomet išlieka toks pat - pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kiekvienu atveju svarbu pradėti gydymą kuo greičiau, kad liga neprogresuotų ir nepakenktų organizmui dar labiau, sukeliant komplikacijas.
Medikamentinis gydymas
Jeigu pasireiškė lengvos formos infekcija, prireiks taikyti simptominį gydymą namuose. Svarbu gerti daug skysčių, prireikus - vaistus nuo karščiavimo ir uždegimo. Tiesa, kartais prireikia antibiotikų. Dažniausiai skiriama makrolidų, fluorchinolonų ar tetraciklinų grupės antibiotikų.
Jei uždegimą sukelia bakterijos, gydytojas paskiria antibiotikus. Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau esant sunkesnei pneumonijai gali būti skiriami ir antibiotikų deriniai. O virusinės pneumonijos atveju skiriami antivirusiniai vaistai. Esant reikalui gali būti skiriama ir deguonies terapija.
Simptominis gydymas ir gyvenimo būdas
Gydymas taip pat gali būti ir simptominis. Jis apima priemones, skirtas sumažinti ligos simptomus ir pagerinti paciento savijautą. Karščiavimui mažinti naudojami paracetamolis ar ibuprofenas, kurie taip pat padeda sumažinti skausmus. Jei kosulys labai vargina, gali būti skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kurie padeda suskystinti skreplius ir palengvina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.
Žinoma, svarbus ir gyvenimo būdas. Pacientui rekomenduojamas poilsis ir lovos režimas, kad organizmas galėtų efektyviai kovoti su infekcija. O gausus skysčių vartojimas padeda atstatyti prarastus skysčius ir skystina skreplius, palengvindamas jų pašalinimą. Na, o sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos, ypač jei pacientas priklauso rizikos grupėms arba susiduria su komplikacijomis, tokiomis kaip kvėpavimo nepakankamumas.
Mažylio nereikia laikyti kokone ir labai smarkiai prirengti, nes perkaitęs lengviau gali susirgti kuria nors peršalimo liga. Rengti jį reikia taip, kad nebūtų nei per šalta, nei per karšta. Būtinai vėdinkite kambarį.
Komplikacijos ir reabilitacija
Nors daugeliu atvejų plaučių uždegimas sėkmingai išgydomas, ši liga gali sukelti ir rimtų komplikacijų, ypač jei nėra gydoma laiku arba jei paciento sveikatos būklė yra labai silpna. Viena dažnų komplikacijų yra pleuritas, kai uždegimas iš plaučių išplinta į pleuros membranas, apsupančias plaučius. Tai gali sukelti intensyvų skausmą krūtinės srityje ir apsunkinti kvėpavimą.
Kita rimta komplikacija - plaučių abscesas, kai infekcijos paveiktoje plaučių dalyje susidaro pūlių sankaupa. Ši būklė dažniausiai pasireiškia pacientams su nusilpusia imunine sistema arba sergantiems lėtinėmis ligomis. Absceso gydymas reikalauja ilgalaikės antibiotikų terapijos, o kai kuriais atvejais gali būti atliekama chirurginė intervencija. O kvėpavimo nepakankamumas yra viena pavojingiausių komplikacijų, kai plaučiai nebegali aprūpinti organizmo pakankamu deguonies kiekiu. Be to, jei pneumoniją sukėlė bakterijos, jos gali išplisti už plaučių ribų ir sukelti sepsį - pavojingą organizmo sisteminę reakciją, kuri gali būti mirtina, jei nesuteikiama skubi medicininė pagalba.
Vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams su lėtinėmis ligomis plaučių uždegimas dažnai palieka ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, sumažėjusį fizinį pajėgumą ar lėtinį kvėpavimo nepakankamumą. Todėl svarbu ne tik laiku pradėti gydymą, bet ir tinkamai atsistatyti po ligos. Reabilitacijos laikotarpiu gali būti rekomenduojami specialūs kvėpavimo pratimai, padedantys atkurti plaučių funkciją.
Kodėl persirgę plaučių uždegimu kai kurie vaikai siunčiami į sanatoriją? Kad organizmas sustiprėtų, reikia pakankamai laiko. Ką tik persirgęs ir vėl peršalęs gali atkristi bei plaučių uždegimas pasikartoti. Gali būti skiriamos fizioterapinės procedūros, mankštos, baseinas.
Kartais, persirgus plaučių uždegimu, toje vietoje, kurioje buvo uždegimo židinys, atsiranda blogai vėdinama plaučių zona. Taip susidaro palankios sąlygos daugintis ligos sukėlėjams. Plaučiai sugeba valytis patys ir kosulys yra viena apsauginių reakcijų. O kai jų struktūra pažeista, susikaupusios gleivės yra sunkiau pašalinamos. Kai tai nutinka, tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus gali dažniau sirgti plaučių uždegimu. Daug kas priklauso ir nuo, ar atsparus organizmas.
| Sukėlėjas | Tipas | Dažniausias perdavimo būdas | Gydymo ypatumai |
|---|---|---|---|
| Mycoplasma pneumoniae | Bakterija | Oro lašeliniu būdu | Antibiotikai (makrolidai, fluorchinolonai, tetraciklinai) |
| Streptococcus pneumoniae | Bakterija | Oro lašeliniu būdu | Antibiotikai |
| Virusai (pvz., gripas, RSV) | Virusas | Oro lašeliniu būdu, kontaktinis | Antivirusiniai vaistai, simptominis gydymas |
