Krikščionybė neatsiejama nuo aukos. Pirmasis aukojo pats Dievas, kai žmogui nusidėjus, pralietas nekalto avinėlio kraujas simbolizavo Dievo paruoštą auką, kad susigrąžintų žmogų iš betikslio gyvenimo ir amžinosios pražūties. Dievas paaukojo savo Sūnų, Avinėli be dėmės, kuris buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą. Pašalinkite auką - ir neliks krikščionybės. Kristus parodė dvasinio gyvenimo pavyzdį, todėl tie, kurie mano, kad įmanomas tikinčiojo gyvenimas be aukos, labai klysta. Mūsų dvasinis maistas - Jo Kūnas ir Kraujas. Argi turėdami tokį pamatą galėtume gyventi kitaip? Dažnai nedvasiniai ir netikintys žmonės susiduria su aukojimo realybe tikinčiojo gyvenime. Akivaizdu, kad nėra tikėjimo be aukojimo.
Vienas pagrindinių mūšių dėl žmogaus sielos vyksta jo paties prote. Tikinčiųjų protas - ne tik ne išimtis, bet turbūt dar atkaklesnių ir stipresnių velnio atakų taikinys. Reikia atsinaujinti: „Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia“ (Rom 12, 2). Pasikeitimas vyksta atnaujinant protą. Tikintysis gali ištirti ir suprasti Dievo valios gerumą bei tobulumą, nes jam tai nauja ir nepatirta. Atgimusio žmogaus prote vyksta kova tarp kūniško ir dvasiško mąstymo. „Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią - dvasiškai“. Kūniškas mąstymas - tai mirtis, o dvasiškas - gyvenimas ir ramybė. Šventasis Raštas ragina tikinčiuosius sujuosti proto strėnas, idant šis nebūtų „išsisklaidęs“. Tam naudojama „juosta“ - tiesa, t. y. Dievo žodis. Iš tiesų kalbama apie mums visiems labai svarbų dalyką - proto kontrolę ir discipliną.
Jei mūsų skelbiama evangelija praranda savo tikrąjį centrą - Dievą, ji tampa tik evangelija dėl žmogaus, žmogui, per žmogų - žodžiu, žmogiška ir neveiksminga. Ji nebera teisinga evangelija. Dauguma modernių tikėjimo skelbėjų tai ir skelbia: ateik, patikėk, Dievas tave palaimins, parūpins, suteiks saugumą, tau nieko netrūks, jei darysi tą ir tą, tai Dievas tau darys tą ir tą. Žmogocentriška žinia yra didelė klaida, nes žmogus lieka nepasitenkinęs, tebeturėdamas centrą savyje, ir gaunasi taip, kad jis pradeda gelmių ieškoti pas visokius burtininkus, horoskopus, magijoje ir t.t. Jis nori dvasinių gelmių.
Yra nuomonė, kad Biblija yra jėga ir nėra etiška. Kiekvienas žmogus turi atrasti tiesą sau. Tačiau nereikia įžeidinėti žmonių.
„Neįmanoma teisingai valdyti pasaulio be Dievo ir Biblijos“, - taip teigė JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas. Kaži ar tai žino mūsų valdininkai?
Pradžios knygoje 1,25 skaitome: „Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo GERAI. Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Viešpinkite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“ Taip parašyta Pirmojoje Mozės knygoje.
Prietaras - neteisinga, niekuo nepagrįsta, bet įprastinė pažiūra, pvz., tikėjimas burtais ir ateitį lemiančiais ženklais. Taip prietarą apibūdina Lietuvių kalbos žodynas. Mąstantis žmogus norės, kad jo pažiūros būtų pagrįstos. Jo pažiūros niekuomet nebus įprastinės. Jos pagrįstos pasitikėjimu Dievu, Jo žodžiu ir konkrečiais pažadais, Kristaus krauju. Kadangi prietarai yra tikėjimas kuo tik nori, tik ne Dievu, tai yra įsakymo „Neturėsi kitų dievų mano akivaizdoje“ sulaužymas. Šis įsakymas duotas ne todėl, kad Dievas serga didybės manija, o tam, kad apsaugotų žmogų nuo pavojingos ir bevertės praktikos.
Grumtynės su Dievu tikrai nėra priežastis žydų persekiojimui. Paskaitykite Jokūbo istoriją ir kaip jis kovojo su Dievu bei ką reiškia galynėtis su Dievu. Jokūbui Dievas davė šį vardą - Izraelis. Ir dar palaimino. Izraelio istorija aprašyta Pradžios knygoje, 32 skyriuje 22-32 eilutės.
Katalikybė (krikščionybė platesne prasme) atėjo iš žydų tikėjimo. Bet pats žodis IZRAELIS reiškia „kovojantis su Dievu“.
Senajame Testamente (ST) Dievas baudžia žmones (ar tautas) mirtimi. Žmonės taip pat baudžia kitus žmones mirtimi. Teisėjai nuteisia kalinius mirtimi ne iš neapykantos, o pagal įstatymą. ST, kai dar nebuvo apreikšta Dievo malonė - amnestija - taip pat buvo įstatymas. Pavyzdžiui, už paleistuvystę užmėtydavo akmenimis. Prisiminkite Naująjį Testamentą (NT), kai pas Jėzų atveda paleistuvę. Ar jis ją liepia nužudyti? Jis atleidžia jai, liepdamas eiti ir daugiau nebenusidėti. „Jūs nusidėjote ir stokojate Dievo garbės“. Tačiau yra ir įstatymo dvasia, yra atgimimas per Kristų, atpirkimas nuo nuodėmės - t. y. nusikaltimo - mes turime malonę.
Neseniai knygynuose pasirodė „Sidabrinio trimito“ leidyklos išleista knyga apie Bažnyčios paėmimą ir paskutines žemės dienas. Tai autorių Tim LaHaye ir Jerry B. Jenkins knyga „PALIKTI“. Knygos kaina tik virš 10 litų, bet užtat apimtys kokios...
Neseniai Vilniuje vykusiame Art Katzo seminare buvo išgirsta jo įdomi nuomonė apie Holokaustą. Žydai patyrė Holokaustą, nes neatpažino ir nepripažino Jėzaus Holokausto ant kryžiaus. Žydų tauta nėra atleista nuo Senosios Dievo Sandoros vykdymo ir jiems pildosi sandėrio iš Levito 26 sk.
Kristus prisistato žmogui, pasiuntus laišką el. paštu. Trys atskiros vienos knygos dalys perteiktos nepaprastai gerai! Tekstai neįtikėtinai tiksliai. Parodytas atsakingumas ir stropumas!
Kai kurie (pvz. ruta 1999 m. Ateikit šį savaitgalį (11, 12, 13 d. birželio, 18 val.) į Palapinę Vilniuje, kur vyks seminaras, o pranešėjas bus Art Katz. Jis pristatys savo knygą "The Spirit of Truth".
Tiesų tiesa. Jėzus Kristus. Mokymai (Lietuviškai)
Lietuviams neįprasta didžiuotis nei žmonomis, nei seserimis.
Sveiki, su pavasariu... Kviečiu paskaityti Pradžios 12 ir 20 sk. jo žmona faraonas pasiemė. Gerai, kad Dievas yra... Bent Jis pagelbėjo Sarai.
Labai gera knyga. Pati skaitau.
Jūsų idėja man labai patiko. Turėčiau galbūt ir šaunių pasiūlymų Jūsų puslapiui.
Ar ji mūsų fizinio kūno dalis? Bet ar jie turi sielą?
Ką pasakys, kodėl žmonėms lengviau tikėti kažkokiais moliūgalgalviais ateiviais nei Dievu?
