Kalbant apie naujagimio miegą, vienas dažniausių rūpesčių yra ar mažylis gerai miegos, ar tėvai galės pailsėti, ir ar naktys nevirs dienomis. Tačiau, kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus. Kur miegos naujagimis? Kaip sukurti jam saugią aplinką? Kas geriau - lovytė ar tėvų lova?
Saugios miego aplinkos kūrimas
Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą čiužinį. Čiužinys turi atitikti lovelės dydį, neturėtų būti jokių tarpų. Jis privalo būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką, paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna lėtai, vadinasi, yra netinkamas.
Čiužinio tipai
- Spyruokliniai čiužiniai: Patvariausi ir kiečiausi, tačiau jie taip pat yra ir sunkesni.
- Putų poliuretano čiužiniai: Geriausia rinktis kuo kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Nors ilgą laiką buvo populiarūs, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų.
- Natūralūs čiužiniai: Su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus.
Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų.
Lovelės ir lopšiai
Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui.
Renkantis lovelę, svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį į galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos - tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių, tuo geresnis pritaikymas.
Pradžioje vietoj lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius „kvėpuojančius” šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę.
Ko vengti kuriant saugią miego aplinką
Pagalvė: Pagalvė nereikalinga, todėl, kad naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos, lyginant su kūneliu, yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs. Net išmokę apsiversti ant pilvo, dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas. Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų.
Minkšti priedai: Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prispaudę prie minkštos apsaugėlės ar storos antklodės, užblokavus kvėpavimo takus, pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šoną trukdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.
Lizdelis: Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti - netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz., tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, lengviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nesaugus.
Antklodės ir užklotai: Pūkuotų apklotų plaukeliai ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis, judėdamas, neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamąjį maišą. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.
Miegojimas tėvų lovoje
Labai dažnai miegas kartu tampa sprendimu norint visiems kokybiškai pailsėti, ypač kai naujagimis/kūdikis yra žindomas. Tėvų lova neturi būti per siaura. Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės, pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos, reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis.
Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti, stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio, naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant, pvz., minkštos sofos.
Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų, į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis. Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu, purią pagalvę turi pakeisti plonesnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka.
Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos. Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis, turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų. Miegojimas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti.
Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės. Jei mamos (arba tėčio 😉) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti. Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos.
Optimali miego aplinka
Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna „sausas” - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės drėgmės maišomas su sloga).
Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
Vystymas ir jo įtaka miegui
Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė - flanelė, linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą, nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaisvinti”. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto, jaučiamas tamprumas.
Miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė; kūdikis pradeda bandyti apsiversti. Taip pat, kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais tarpais. Ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia, parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka. Tai tinka, kai naujagimis būdrauja, ar žinda.
Naujagimio miego fazės ir įpročiai
Naujagimio miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas.
Miegas sudarytas iš dviejų fazių: aktyvios arba greitų akių judesių ir gilaus miego. Šios dvi fazės keičiasi kas 25 - 30 minučių. Aktyvaus miego fazėje smegenys tvarkosi ir susideda į ilgalaikę atmintį per būdravimo būsenas gautą informaciją, taip užtikrindamos, kad mokymosi procesas įvyksta. Šia faze jūsų naujagimis ne tik užmiega, bet jos pabaigoje lengvai gali pabusti, ir visada, kai kūdikis pabunda pats, jis pabunda iš aktyvios miego fazės. Šioje miego fazėje jūsų naujagimis gali judinti rankas, kojas, rangytis. Akys juda po užmerktas vokais. Galite pamatyti nuostabią šypseną, tarytum sapnuotų patį nuostabiausią dalyką pasaulyje (savo mamą?) ir čia pat galite pamatyti pačią liūdniausią ir nelaimingiausią šio nuostabaus veidelio išraišką, tokią, kad širdį suskaus ir norėsis tuoj pat išgelbėti mažylį nuo susapnuoto liūdesio. Kvėpavimas darosi nereguliarus, mažylis gali trumpai suverkti, inkšti. Šios fazės metu naujagimis jautrus tiek vidiniams, tiek išoriniams poveikiams: jeigu jis alkanas, greičiausiai pab bus tiek, kad paprašytų maisto, jeigu jį paimsite ant rankų, pajutęs jūsų judesius irgi gali prabusti.
Gilaus miego fazėje kūnas atsikuria ir persitvarko. Jo metu kūnas sunaudoja mažiau deguonies, išskiria augimo hormoną (todėl ir sakoma, kad augama miegant). Šioje fazėje jautrumas išoriniams dirgikliams minimalus: tik labai stiprus ir nerimą keliantis dirgiklis gali pažadinti kūdikį iš miego. Kūnas ir akys išlieka visiškai ramūs. Galbūt kartais galite pastebėti skėstelėjimą rankomis ar retkarčiais pasitaikančius reguliarius čiulpimo judesius. Kvėpavimas lygus ir ramus.
Nesate tikri dėl to, kokioje miego fazėje jūsų naujagimis? Pakelkite jo rankelę ir paleiskite, leisdami jai laisvai kristi. Jeigu mažylis niekaip į tai nesureagavo, greičiausiai miega giliuoju miegu. Jeigu norite užmigusį naujagimį perkelti miegoti nuo rankų į lovelę, palaukite gilaus miego fazės. Jeigu norite naujagimį pažadinti pamaitinti, palaukite aktyviosios, greitų akių judesių miego fazės. Bandymai pamaitinti ar pažadinti naujagimį, miegantį giliuoju miegu, gali kelti neviltį tėvams.
Tamsa kambaryje, kuriame kūdikis miega, ilgina gilaus miego fazę. Pereiti iš būdravimo į mieguistumą ir iš mieguistumo į miego būseną padeda tvirtas apkabinimas, suvystymas. Tačiau vystyti reikėtų nestipriai, arba užmigusį kūdikį reikėtų išvystyti, nes tvirtas suvystymas, visiškai apribojantis kūdikio judesius, didina staigios kūdikių mirties sindromo riziką. Ritmiški garsai, besitęsiantis garsas skatina mieguistumą ir ilgina gilaus miego fazę. Didesnė aplinkos temperatūra skatina mieguistumą, o mažesnė - atbudimą. Todėl miegančiam kūdikiui turėtų būti šilta, bet ne per karšta, nes per daug šilumos taip pat kelia staigios kūdikių mirties sindromo riziką. O jeigu norite pažadinti mažylį pamaitinti, nurenkite, nuklokite, kad vėsi aplinka pažadintų iš miego.
Miegui įtakos gali turėti ir stresiniai, skausmingi įvykiai. Jie skatina dažną atsibudimą iš miego, ilgesnius nemiegojimo laikotarpius. Kuomet kūdikis išsenka nuo miego stokos, gali pradėti miegoti ilgesnius laikotarpius. Tokių įvykių įtakoje kūdikis gali tapti irzlesnis, neramesnis. Čiulpimas ir sotumas skatina mieguistumą, todėl žindomi kūdikiai, kai būna pavargę, žįsdami užmiega, kartais nebūtinai iki galo pasisotinę. Iš miego žadina alkis ir poreikis pasituštinti. Dėl sunkiau skaidomų karvės pieno baltymų mišiniais maitinami kūdikiai buvo labiau linkę ilgiau išmiegoti tarp maitinimų. Keičiantis mišinių gamybos technologijoms, mišiniais maitinamų kūdikių miegas artėja prie biologinės normos - trumpų miego ciklų ir dažno prabudimo. Dažnai kūdikiai ilgiau miega paguldyti ant pilvuko, tačiau tokia praktika yra pavojinga naujagimiams ir kelia didelę staigios kūdikių mirties sindromo riziką. Mamos naudojamos cheminės medžiagos taip pat gali turėti įtakos kūdikio miegui. Jeigu mama naudoja opiatus, kūdikio miegas keičiasi: darosi trumpesnė gilaus miego fazė, kūdikis linkęs daugiau būdrauti. Kokainas taip pat keičia miego fazių trukmę, didina irzlumą ir apskritai pagreitina naujagimio būsenų kaitą.
Kūdikio dienotvarkė yra gyvenimo ritmas, kuriuo gyvena kūdikis ir juo besirūpinantys suaugusieji. Dienotvarkę rekomenduojama įvesti tuomet, kai kūdikio gyvenimo ritmas šiek tiek nusistovi natūraliai, t. y. nusprendus įvesti dienotvarkę, reikėtų bent 1-2 savaites (arba dar ilgiau, kai kurie tėvai tai daro nuo pat gimimo) žymėtis, kada kūdikis nubunda, valgo, miega, yra linksmas ar irzlus.
Kadangi suaugusiųjų miego ciklai yra ilgesni, per naktį pasikartoja 3-5 ciklai. Jeigu norite, kad naujagimis ar kūdikis pamiegotų truputį ilgiau, stebėkite jo miego ciklus ir pasibaigus vienam miego ciklui (t.y. ~ 30 min.), pabandykite jį užmigdyti. Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Buityje baltuoju triukšmu vadiname įvairius, raminančiai veikiančius, geriau miegoti padedančius foninius garsus, primenančius garsą „ššš“ ar „pššš“.
Kokybiškas miegas yra ypatingai svarbus tinkamam naujagimių vystymuisi ir augimui. Australijoje atlikti tyrimai teigia, jog iki 80 procentų pogimdyvinės depresijos atvejų tiesiogiai siejasi su miego ir poilsio trūkumu. Tačiau dabar ne pats tinkamiausias laikas būti superherojumi ir rizikuoti perdegti. Labiau atvirkščiai - tai laikas rūpintis ne tik naujagimio, bet ir savo fiziniu bei emociniu poilsiu. Laikas leisti ir netgi paprašyti pagalbos.
tags: #naujagimio #miegojimo #vieta
