Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš vienos Klaipėdos ligoninės, kur esą su policijos pareigūnų pagalba vaiko teisių apsaugos atstovai paima neseniai gimusį naujagimį. Šis įvykis sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir diskusijas apie vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus bei jų taikomas priemones.
Anot medikų, naujagimis gimė išnešiotas, tačiau jo būklė reikalavo tam tikrų gydymo veiksmų ir jis kelias dienas buvo gydomas ligoninėje. Toliau jau lapkričio 14 dieną jo būklė buvo visiškai stabili ir jis dėl to galėjo būti ne gydymo įstaigoje. Naujagimio mama iš ligoninės buvo išleista anksčiau, bet lankydavo kūdikį tomis dienomis, kol jis buvo gydomas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kad vaiko paėmimas iš šeimos ir perkėlimas pas globėjus yra kraštutinė priemonė, taikoma tik išskirtiniais atvejais. „Iš esmės net jei tėvams, pavyzdžiui, yra kažkokia negalia ar kažkokie kiti poreikiai, tai visais atvejais žiūrima į tai, kad valstybė ir valstybės institucijos privalo padėti šeimai auginti vaikus. Tais atvejais vaiką stengiamasi išlaikyti savoje šeimoje ir jokiu būdu jis nepaimamas“, - teigia E. Žiobienė.
Tarnybos specialistai aiškina, kad lapkričio 14 dieną prieš kūdikio perėmimą jie bendravo su mama, informavo ją apie tolimesnius veiksmus, jog naujagimis turėtų likti ligoninėje. „Dienos metu specialistai nuvykę pasikalbėjo su mama, aiškino jai situaciją ir tikrai paaiškino, kad per savaitgalį vaikutis pabus ligoninėje. Bet gavus pranešimą vakare iš ligoninės dėl tam tikro kilusio nesutarimo, mūsų specialistai vyko ir tuo metu, įvertinę visą situaciją“, - situaciją komentuoja tarnybos atstovai.
Pasak Gintarės Noliūtės, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, situacija išties yra jautri ir išskirtinė. „Kūdikis, kuriam reikia užtikrinti saugumą yra itin jauno amžiaus, tad labai svarbu, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta, atliepti jo fiziniai ir emociniai poreikiai“, - teigiama „Delfi“ raštu atsiųstame komentare. Anot skyriaus vedėjos, vaiko teisių gynėjų tikslas ne tik, kad visais vaiko poreikiais būtų tinkamai pasirūpinta, bet ir kad jis galėtų augti su savo tėvais. Ji paaiškino, kad sprendimas dėl vaiko perkėlimo iš šeimos į saugią aplinką gali būti priimamas tik tais atvejais, kai visiškai nėra kitų galimybių jį apsaugoti arba tėvai nesutinka su kitais siūlomais sprendimais.
„Ne išimtis ir šis atvejis - sprendimas perkelti vaiką pas budinčius globotojus priimtas nepavykus su šeima sutarti dėl kitų sprendimo būdų, kai mamai būtų suteikta reikiama pagalba ir specialistų priežiūra. Kadangi kalbame apie kūdikį, kuriam kasdien reikalinga ryšį kurianti aplinka, tad buvo nuspręsta laikinai perkelti vaiką į saugią, šeimai artimą, aplinką. Svarbu paminėti, kad tokio amžiaus kūdikiui labai reikšmingas ryšys su tėvais, tad perkėlus kūdikį į saugią aplinką, tėvams užtikrinama galimybė šį ryšį palaikyti“, - patikino G. Noliūtė.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė pabrėžė, kad atskyrimas yra lengviausias, bet žalingas sprendimas, kuris tik pagilina problemą ir palieka pėdsaką vaiko gyvenime. „Juk tas pirmas ryšys, pirmas kontaktas su mama yra svarbus. Atskirti yra lengviausias, ko gero, būdas. Tarsi mes problemą išsprendžiame, bet neišsprendžiame. Manau, kad tas problemas dar labiau tik pagiliname, nes vaiko visas gyvenimas yra priešakyje, ir [nuo šio įvykio - red. pastaba] priklausys, kaip jis bręs“, - komentavo ji.
Psichologas Gediminas Navaitis kalbėjo, kad yra tik viena pagrindinė taisyklė, kurios tėvai turi laikytis, siekdami apsaugoti savo atžalas. „Yra nustatytos taisyklės, kurių visi turime laikytis, tarkime, kokio amžiaus vaikai gali būti vieni, kokia turi būti jų priežiūra. Jeigu trijų metų vaikas buvo vienas - tai iš tėvų pusės neatsakingas poelgis ir tiek. Vadinasi, vaikai negali būti paliekami vieni. Suaugusieji turi juos visapusiškai prižiūrėti ir neišleisti iš akių. Čia netgi ne atidumas, o įstatymų laikymasis, jie nėra šiaip sau sukurti, jie remiasi mūsų visuomenės patirtimi“, - auksinę taisyklę įvardijo specialistas.
G. Navaičio pasiteiravus, kaip reikėtų elgtis tėvams, jeigu vis tik buvo susidurta su situacija, kuomet vaikas dingo, jis, pirmiausia, patarė nusiraminti. Specialisto teigimu, svarbiausia tokiose situacijose yra blaivus, loginis mąstymas ir greita reakcija. Jis tikino, kad suvaldžius emocijas tai gali padėti greičiau aptikti dingusį vaiką.
Taip pat aptariama situacija, kai vaikai paimami iš šeimų dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nepilnamečių motinos, kurios pačios dar negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Šiuo atveju svarbu užtikrinti tiek motinos, tiek vaiko saugumą ir gerovę.
Bylos, kuriose sprendžiami vaiko paėmimo iš šeimos klausimai, dažnai būna sudėtingos ir reikalauja kruopštaus visų aplinkybių įvertinimo. Svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, šeimos situaciją ir galimas rizikas.
Viename iš pavyzdžių minima, kad Kretingos savivaldybė šeimai, iš kurios septyniems mėnesiams neteisėtai buvo atimti du vaikai, turi sumokėti 40 tūkst. eurų. Tai rodo, kad neteisėtai taikomos priemonės gali turėti rimtų teisinių ir finansinių pasekmių.
Kitas atvejis atskleidžia situaciją, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas iš JAV į Lietuvą. Teismas nusprendė, kad vaiko grąžinimas į JAV, kurioje gyvena tėvas, nepadarys jam psichologinės žalos. Šis atvejis pabrėžia tarptautinių sutarčių ir vaiko gerovės svarbą.
Situacija, kai motina, būdama vaiko priežiūros atostogose su pirmuoju vaiku, laukiasi antrojo, kelia klausimus dėl išmokų. „Sodra“ paaiškina, kad bendra išmokų suma negali viršyti nustatytų ribų, o išmokos siejamos su pajamomis ir draudimo įmokomis, o ne auginamų vaikų skaičiumi.
Svarbu, kad vaiko teisių apsaugos sistema veiktų skaidriai, humaniškai ir visų pirma atsižvelgtų į vaiko interesus. Bendradarbiavimas tarp institucijų, specialistų ir šeimų yra būtinas siekiant geriausio rezultato.
tags: #ateme #vaika #is #suzionio #gyventojos
