Laringitas - tai gerklų (balso stygų ir aplinkinių audinių) uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis staiga atsiradusiu „lojančiu“ kosuliu, užkimimu, šiurkščiu balsu ir dusuliu. Ši kvėpavimo takų infekcija dažniausiai pasireiškia šaltuoju metų laiku ir ypač dažnai pasitaiko 6 mėnesių - 5 metų vaikams. Paprastai tėvai labai nesibaimina, kai vaikas pradeda kosėti, sloguoja ar ima skaudėti gerklytę. Mat šaltojo sezono kvėpavimo takų ligos - nuolatinis vaikystės palydovas. Po savaitėlės vaikas bus vėl sveikas ir linksmas. Neramu pasidaro susidūrus su sunkesne liga - gerklų uždegimu laringitu. Laringitas - tai gerklų uždegimas, kurį sukelia infekcija ar sudirginimas. Gerklos supa balso stygas, kurios judėdamos ir vibruodamos padeda mums išgauti garsą. Laringitas sudirgina balso stygas, dėl to jos padidėja, užkimstama. Laringitas - daugeliui girdėtas ligos pavadinimas, tačiau šią diagnozę iš gydytojų lūpų išgirdusius tėvus liga dažnai įbaugina.

Mažiems vaikams audiniai aplink balso stygas yra siauresni ir minkštesni, todėl net nedidelis paburkimas gali stipriai susiaurinti kvėpavimo takus. Dėl šios priežasties laringitas vaikui dažniau kelia nerimą ne dėl užkimimo, o dėl kvėpavimo. Vaikų kvėpavimo takai, ypač gerklų sritis po balso stygomis, yra anatomiškai siauresni, todėl net nedidelis gleivinės patinimas gali reikšmingai apsunkinti oro pratekėjimą ir greičiau sukelti triukšmingą įkvėpimą ar dusulio požymius. Dėl to naktį ar paryčiais būklė neretai pablogėja - kvėpavimo takai fiziologiškai labiau reaguoja į uždegimą, didėja paburkimas, atsiranda šaltesnio oro poveikis ir gilesni, retesni kvėpavimo ciklai. Kvėpavimas pasidaro triukšmingas, girdisi įkvepiant švilpiančio tipo garsas (stridoras), vaikas nerimsta, gali bijoti atsigulti. Laringitas kūdikiui gali būti pavojingesnis nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems, nes kūdikiai greičiau pavargsta kvėpuodami, sunkiau atsikosėja, greičiau netenka skysčių.

Dažniausia priežastis - virusai (ypač paragripo, rinovirusai, respiracinis sincitinis virusas). Retesniais atvejais laringitą imituoja arba komplikuoja bakterinės infekcijos, alergija, gastroezofaginis refliuksas ar balso stygų pertempimas. Sezonas - ruduo-pavasaris, bet pasitaiko ištisus metus. Laringitą išprovokuoja kvėpavimo takų virusinė infekcija. Paprastai dėl to kalti paragripo virusai, ši liga gali būti ir adenovirusinės, rinovirusinės infekcijos pasekmė. Iš pradžių apipuola sloga, pradeda skaudėti gerklę, pakyla temperatūra. Pažeidusi nosį ir ryklę infekcija išplinta į gerklas. Laringitas - tai gerklų uždegimas, o gerklų srityje yra balso stygos, todėl pagrindinis laringito požymis - užkimimas ar net balso praradimas. Dėl uždegimo paburksta ir balso stygos, ir viršutinis trachėjos trečdalis, dėl to susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Be to, kamuoja sausas, šiurkštus kosulys, vaikas gali karščiuoti. Paprastai šis negalavimas ištinka vaikus pirmaisiais penkeriais gyvenimo metais, nes jų kvėpavimo takai yra daug siauresni. Uždegimo sukeltas paburkimas tiek juos susiaurina, kad sutrikdo vaiko kvėpavimą. Negalintis normaliai kvėpuoti vaikas išsigąsta, pasidaro neramus, verkia, o tada kvėpavimas dar labiau komplikuojasi. Stipriai paburkus kvėpavimo takų gleivinei, vaikui ypatingai sunku kvėpuoti ir jis gali pradėti dusti.

Ūminis stenozuojantis laringitas - virusinis gerklų uždegimas, kaip ir laringotracheitas, kai gerklų uždegimas pažeidžia ir trachėją. Dėl infekcijos paburksta gleivinės ir kamuoja spazmai, todėl vaikui sunku kvėpuoti ir gali ištikti dusulio priepuoliai. Netikruoju šis krupas pavadintas todėl, kad skirtume nuo tikrojo krupo, kuris ištinka sergant difterija. Abiejų negalavimų simptomai labai panašūs. Ūminis stenozuojantis laringitas (arba kitaip - stenozuojantis laringitas, virusinis krupas) - sunkesnė ligos forma, kuria dažniausiai serga kūdikiai nuo 6 mėn. ir vaikai iki 3 metų. Laringito priepuolis dažniausiai pasireiškia vaikams naktį, kai dėl gerklų patinimo susiaurėja kvėpavimo takai (obstrukcinis laringitas / krupas). Paprastai šis negalavimas ištinka vaikus pirmaisiais penkeriais gyvenimo metais, nes jų kvėpavimo takai yra daug siauresni. Uždegimo sukeltas paburkimas tiek juos susiaurina, kad sutrikdo vaiko kvėpavimą.

Pagrindiniai laringito simptomai vaikui

• Staiga atsiradęs „lojantis“ kosulys - sausas, skardus, stiprus.
• Užkimęs balsas arba visiškas jo praradimas.
• Triukšmingas kvėpavimas - dažnai girdimas įkvėpiant (stridoras).
• Sunkesnis kvėpavimas, ypač kai vaikas verkia ar jaudinasi.
• Gali būti ir nedidelis karščiavimas, bet ne visada.
• Dažniausiai simptomai sustiprėja naktį.

Svarbu: laringitas dažnai painiojamas su alergija ar astma, tačiau būdingas „lojantis“ kosulys - išskirtinis požymis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei vaikas ima dusti stipraus kosulio priepuolio metu, mama turėtų veikti ramiai ir stengtis, kad ir vaikas išliktų ramus. Kuo ramesnis vaikas, tuo jam lengviau kvėpuoti.

Pirmosios pagalbos žingsniai namuose

Dauguma laringito atvejų gydomi namuose, ypač jei nėra kvėpavimo sutrikimų ar labai aukštos temperatūros. Laringito (dažnai - ūmaus laringotracheito, vadinamo „kruopu“) gydymo ašis - kvėpavimo palengvinimas ir gleivinės paburkimo mažinimas.

Svarbiausi pagalbos žingsniai:

• Ramybė. Vaiką būtina nuraminti - stresas ir verksmas sustiprina kvėpavimo sutrikimus. Paimkite mažylį ant rankų, kalbėkite su juo.
• Drėgnas oras. Trumpas vėsaus, drėgnesnio oro „gurkšnis“ kartais greitai sumažina paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Atverkite langą arba išeikite į balkoną; kartais tai greitai sumažina paburkimą. Jeigu neturite inhaliatoriaus, vonios kambaryje atsukite karštą vandenį ir šiltų garų pripildytoje patalpoje pabūkite su vaiku 10-15 minučių. Taip pat galima naudoti ir drėkintuvą.
• Grynas oras. Jei yra galimybė - aprenkite šiltai ir išeikite į gryną, vėsų orą - tai dažnai palengvina kvėpavimą. Permainingas pavasario oras taip pat greitai gali susargdinti vaiką kaip ir žiemos šaltis.
• Pakankamas skysčių vartojimas. Duokite vaikui pakankamai skysčių - jie suskystins ir gleives. Svarbu gerti vandenį, arbatą, šiltus skysčius, kad būtų išlaikyta gleivinių drėgmė. Labai svarbu vaikui daug gerti po priepuolio, nes patyrus stresą ir stiprią įtampą sutrinka skysčių organizme pusiausvyra.
• Galvos pakėlimas miegant. Migdykite vaiką ant aukštesnės pagalvės. Padėkite papildomą pagalvę, kad kvėpavimo takai nebūtų spaudžiami. Prieš miegą išvėdinkite kambarį, pasirūpinkite, kad vaikas miegotų patogiai šiek tiek pakelta viršutine kūno dalimi.
• Venkite dirginančių medžiagų: cigarečių dūmų, kvapų, dulkių. Nenaudokite garstyčių kompresų ir tepalų įtrinimams su aštraus kvapo eteriniais aliejais. Jie gali sukelti refleksinius gerklų spazmus.
• Balso tausojimas. Užkimus balsui - tylos režimas be šnabždesio (jis stygas apkrauna labiau nei ramus balsas), o dienos metu rinkitės ramesnes veiklas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma laringito atvejų praeina savaime, svarbu stebėti vaiko būklę. Jei po 24-48 valandų simptomai nepagerėja arba pablogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju, jei vaikas prastai geria, tampa vangus, karščiuoja, o užkimimas ar kosulys nepraeina per 2-3 savaites. Jeigu vaikas pradeda dusti, pamėlti aplink lūpas, sutrinka sąmonė - nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą. Gydytojas turi įvertinti, ar tai ne epiglotitas (labai reta, bet pavojinga būklė, kuriai būdingas staigus aukštas karščiavimas, stiprus skausmas ryjant, seilėtekis, vaikas sėdi pasilenkęs, balsas prislopęs). Jei tai laringitas, bet simptomai užsitęsia ir per tris paras niekas nesikeičia, reikėtų pasirodyti gydytojui, nes laringitas gali komplikuotis į bronchitą arba į bakterinį kvėpavimo takų uždegimą.

Gydymas ir prevencija

Kadangi laringitą dažniausiai sukelia virusai, antibiotikai nepadeda. Gydytojas gali paskirti burnos gleivinę dezinfekuojantį ir skausmą malšinantį purškiamą preparatą. Taip pat tinka pastilės ar ledinukai (jeigu vaikas jau moka čiulpti), padedantys kovoti su gerklės skausmu. Nereceptinių kosulio sirupų „kokteiliai“ - mažai naudos, galimas šalutinis poveikis. Jokiu būdu neduokite vaikui kosulį slopinančių vaistų. Vaikams vyresniems nei 1 metai nedidelis medaus kiekis prieš miegą gali sušvelninti kosulį. Kūdikiams iki 1 m. medus nerekomenduojamas.

Pagrindinė ir rimčiausia pagalbos priemonė laringitu sergančiam vaikui - inhaliacija. Dažnai sergančiam vaikui pravartu nupirkti inhaliatorių. Daug privalumų turi kompresorinis inhaliatorius. Jis skystį paverčia aerozoliu, todėl vaistai nenunešami į kitus organus, nes nepatenka į kraują - veikia reikiamą vietą, būtent - kvėpavimo takus. Inhaliacijoms tinka visi gydytojo išrašyti skysti vaistai. Procedūras patogu atlikti ir sėdinčiam, ir gulinčiam žmogui. Tai ypač patogu, jeigu serga mažas vaikas arba kūdikis. Pradžioje reikėtų inhaliuoti vandens garais tris kartus per dieną. Pagal naujausias rekomendacijas, jei inhaliacijos su vandeniu nepadeda, reiktų vykti į ligoninę, kur skiriamos inhaliacijos su adrenalinu. Jokiu būdu negalima į inhaliavimo aparatus dėti druskos ar pilti eterinių aliejų. Mineralinį vandenį galima pilti, nes ten savaime ištirpusios druskos, bet dėti patiems druskos į inhaliuojamą vandenį tikrai negalima.

Jeigu vaikas yra neskiepytas, reikėtų sunerimti, nes jau po truputį atsiranda epiglotito atvejų. Jos principas toks, kad antgerklis tiek patinsta, kad uždaro kvėpavimo takus ir vaikas gali uždusti. Skiepų nuo šios ligos nėra, nes ją sukeliančių virusų labai daug. Tad galima tik bandyti saugotis grūdinantis, stiprinant imunitetą, vengiant kontakto su sergančiais asmenimis.

Dažniausiai laringitas praeina per kelias dienas, tačiau kartais simptomai užsitęsia, o vaikams gali sukelti staigų kvėpavimo pasunkėjimą.

tags: #laringitas #vaikui #ka #daryti

• Flavijaus darbai
• Smiltelės Globos Namų paslaugos
• Šilko kaukės ir kiaulienos kolageno nauda
• Vaikiškų drabužių pasirinkimas
• Rinkitės kokybiškus indus vaikams