Ne tik rašydami ar skaitydami vis daugiau galime išmokti apie mus supančią aplinką, bet ir labai svarbu kalbėti, pajusti, matyti. Todėl tam pasiekti pasitelkiami eksperimentai. Eksperimentai - smagi veikla kiekvienam, jos metu sužadinamas smalsumas, mąstymas, kūrybiškumas. Jų nauda - mokymasis per patirtį.

Vaikai iš prigimties yra smalsautojai ir tyrinėtojai. Jie viską nori sužinoti. Eksperimentai - smagi veikla kiekvienam, nes jos metu sužadinamas smalsumas, mąstymas, kūrybiškumas. Tyrinėjimų bei eksperimentavimo dėka vaikai lavina savo pojūčius: regėjimą, lytėjimą, klausą, lavėja akies - rankos koordinacija, išmoksta ilgiau išlaikyti dėmesį, ugdosi sumanumą, lavina reakciją, kaupia patirtį, diskutuoja, samprotauja, stiprina savo kritinį mąstymą, išmoksta spręsti problemas, ima geriau suvokti juos supantį pasaulį. Atliekant bandymus, eksperimentus visada laukiama galutinio rezultato, vienų eksperimentų rezultatai gaunami iš karto ir vadinami momentiniais, o kitų eksperimentų rezultatai yra gaunami po tam tikro laiko, jie vadinami ilgalaikiais eksperimentais, pvz.: iš sėklų auginamas augalas, auginami druskos kristalai ir t.t.

Norite, kad vaikas augtų smalsus, kuo daugiau domėtųsi įvairiais dalykais, pasisemtų naudingos patirties? Atlikdami bandymus, eksperimentuodami kartu su vaiku jūs ne tik ugdysite įvairius vaiko įgūdžius, suteiksite žinių apie jį supantį pasaulį, bet ir sustiprinsite vaiko ir savo bendravimo ryšį, smagiai praleisite laiką kartu.

Eksperimentai vandens tematika

„Šiaurės licėjaus” pradinio ugdymo mokytoja Agnė Valukonytė siūlo tris nesudėtingus ir įdomius eksperimentus vandens tematika.

Eksperimentas „Vandens kalnas“

Jums reikės:

• Stiklinės;
• Vandens;
• Monetų.

Prieš atliekant šį bandymą kartu su vaikais, galite paspėlioti, ar vanduo išsilies iš stiklinės? Paklausti vieni kitų, kas nutiks metant monetas į stiklinę? Kiek jų turėtų tilpti?

Į turimą stiklinę pripilkite vandens, kol ji bus sklidina. Tada paprašykite vaikų lėtai ir atsargiai mesti monetas į vandenį. Stebėkite, kas nutinka - vanduo neišsilieja iš stiklinės, net ir metant, iš pirmo žvilgsnio, jau per daug monetų. Tačiau, vanduo išsigaubia virš jos.

Atkreipkite vaikų dėmesį, kad taip nutinka dėl vandens savybių: vanduo, kaip ir kiti skysčiai, sudaryti iš dalelių, kurios pralaidios ir gali skverbtis į kitus daiktus - šiuo atveju į monetas, todėl vanduo neišsilieja iš stiklinės.

Eksperimentas „Judantis guašas”

Jums reikės:

• 2 stiklinių;
• Karšto vandens;
• Šalto vandens;
• Guašo.

Į abi stiklines įpilkite po lygiai vandens. Tačiau į pirmąją stiklinę pilkite karštą vandenį, o į antrąją - šaltą. Prieš pildami guašą į vandens stiklines, padiskutuokite, ar guašas skirtingų temperatūrų vandenyje susimaišys vienodai.

Įpylę po kelis lašus dažų į abi stiklines stebėkite, kaip maišosi guašas vandenyje, ar vienodai pasiskirsto skirtingose stiklinėse? Aptarkite, kodėl šaltame vandenyje guašas susimaišo lėčiau, nei šiltame. Priminkite vaikams, kad vanduo sudarytas iš molekulių, ir jos juda arba lėtai, arba greitai. Šiltoje temperatūroje jos juda greitai, ir guašas greičiau susimaišo su vandeniu, o vėsesnėje temperatūroje juda lėčiau, todėl guašas susimaišo lėčiau.

Eksperimentas „Kietas, skystas, dujinis”

Jums reikės:

• 3 popierinių arba plastikinių stiklinių;
• Vandens;
• Žvyro.

Galite pasiskirstyti pareigomis ir kiekvienas atlikti skirtingus eksperimento žingsnius: Pasiruoškite priemones, tada vieną indelį pripilkite vandens, o kitą - kiek telpa žvyro, o trečią palikite tuščią. Kiekvienas pabandykite rankoje turimas stiklines suspausti ir palyginti, kurias iš jų galite suspausti lengvai, o kurias suspausti yra sunkiau.

Visas stiklines pavyks suspausti, tačiau lengviausia bus spausti tuščią stiklinę, tada stiklinę su vandeniu ir sunkiausia - stiklinę su žvyru. Paraginkite vaikus pamąstyti, kodėl taip yra. Pakalbėkite apie tai, kad tuščioje stiklinėje yra oro, todėl galime lengvai ją suspausti. Antroje stiklinėje yra vandens ir dėl jo savybių mes galime nesunkiai suspausti stiklinę su juo.

Veiklos darželyje

Darželyje vykdomos įvairios veiklos, kurios padeda vaikams pažinti juos supantį pasaulį per patirtį ir žaidimą.

„DARŽOVIŲ IR VAISIŲ KRAITĖ“

Veiklos:

• Sodo daržo derlius. Mokausi sverti.
• Skęsta ar plūduriuoja?
• Vaisiai ir citrinų sultys.
• Stebuklingas mandarinas.

„SODO DARŽO DERLIUS. MOKAUSI SVERTI“

„Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) pokalbio metu mėgino spėti kas sunkesnis vaikas ar suaugęs žmogus. Mokytoja pakėlė vaiką, o vaikai mokytojos pakelti negalėjo. Taip išsiaiškino kas sunkesnis. Klabėjome, kad žmogaus svorį galime sužinoti jį pasvėrus svarstyklėmis. O ką dar galima sverti svarstyklėmis? Daržoves ir vaisius. Vaikai palygino kuo skiriasi mūsų turimos elektroninės, mechaninės ir pakabinamos svarstyklės. „Skruzdėliukai“ svėrė vaisius ir daržoves. Vaisių turėjome 2 kg, o daržovių 6 kg. Prisiminė jų pavadinimus bei spalvas (bananas geltonas, pomidoras raudonas ir t.t.).

Kuomet svėrė kiekvieną daržovę ar vaisių atskirai, vaikai spėjo, kad cukinija svers daugiausiai. Spėjimas pasitvirtino, cukinija svėrė daugiausiai, ir buvo pati didžiausia mūsų daržovių pintinėje. Labiausiai vaikams patiko sverti elektroninėmis svarstyklėmis, mat iš karto rodė kiek daržovė ar vaisius sveria.

Vėliau ikimokyklinukai skaičiavo kiek turi morkų, kopūstų, paprikų, obuolių, bananų, mandarinų ir kt. daržovių bei vaisių. Pateiktose užduotėlėse vaikai skaičiavo kiek yra kopūstų, kiek kiškių (visiems kiškiams kopūstų užteko). Mokėsi įžvelgti, kad ant vienos obels kabo vienas obuolys-mažai, o ant kitos obels kabo daug obuolių.

„SKĘSTA AR PLŪDURIUOJA?“

Grupėje turėjome dvi pintines. Vienoje - daržovės, kitoje - vaisiai. Pasiūliau vaikams atlikti eksperimentą ir pažiūrėti kurios daržovės ar vaisiai skęsta vandenyje, o kurios plūduriuoja.

Ikimokyklinukai spėjo, jog visos pasirinktos daržovės ir vaisiai skęs vandenyje. Į dubenėlį su vandeniu vaikai dėjo daržoves ir vaisius, stebėjo, kurie plūduriuoja, o kurie skęsta.

Spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, nes vandenyje plūduriavo agurkas, obuolys ir kriaušė. Paaiškinau vaikams kodėl taip yra. Įvairių daržovių ir vaisių svoris skirtingas. Vieni iš jų yra pilnaviduriai, o kiti tuščiaviduriai. Visa tai lemia, ar jie vandenyje plūduriuoja, ar skęsta.

Po eksperimento vaikai domėjosi grupėje esančiais daržovių ir vaisių plakatu, muliažais, kartojo pažįstamų daržovių ir vaisių pavadinimus. Vėliau pasirinko norimus daržovių ar vaisių spalvinimo piešinius ir liejo guašu.

Sekančią dieną vėl prisiminėme daržovių ir vaisių pavadinimus, skaičiavome, kartojome spalvų pavadinimus. Gaminome daržovių ir vaisių atspaudus. Vaikai pastebėjo, jog dažniausiai rinkosi gaminti kriaušės atspaudą, suskaičiavo kiek jų gavosi - 5. Surengėme parodėlę tėveliams.

Spontaniška veikla. Nudažytas daržoves ir vaisius palikome džiūti. Po 4 valandų pažiūrėjome, tačiau daržovės bei vaisiai buvo dar drėgni. Kitą rytą vaikai pastebėjo, jog dažai ant perpjautų daržovių ir vaisių yra išdžiūvę. Hipotezė pasitvirtino ir vaikai atspėjo, kad dažai ant šlapių vaisių visgi išdžius.

Žaidėme žaidimus „Atspėk, kas dėžėje?“ ir „Surask antrą pusę“. Vaikai visi vienbalsiai sakė, kad žaidimas „Atspėk, kas dėžėje?“ jiems patiko labiau. Smagu, kad vaikai mokosi įsivertinti savo darbą ne tik veiklos, bet ir žaidimų metu. Naudojant nykščio metodą, vaikai rodė kaip jiems sekėsi, kas patiko.

„VAISIAI IR CITRINŲ SULTYS“

Kokius pažįstate vaisius? Ar vaisius valgyti sveika? Ar sveika gerti vaisių sultis?.. Vaikai susipažino su maisto pasirinkimo piramide ir sužinojo, kad vaisius valgyti reikia kiekvieną dieną, vaisiai ar jų sultys ne tik skanu, bet ir sveika.

Po pokalbio „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) skaičiavo kiek kokių vaisių turi pintinėje, prisiminė kokių jie spalvų. Mokytoja perpjovė obuolį į dvi dalis ir vaikų paklausė kaip jie mano kas nutiks perpjautam obuoliui jį kuriam laikui palikus ant stalo. Grupėje buvo visiška tyla, vaikai svarstė ir labai norėjo atspėti kas gi nutiks obuoliukui. Drąsiai reiškė savo nuomonę ir sakė, jog nežino. Po muzikinės veiklos jokių didesnių pakitimų vaikai nepastebėjome, nes obuolys patamsėjo labai nežymiai.

Eksperimentavome toliau. Vaikai spėjo kurios sultys bus saldžios, o kurios rūgščios. „Skruzdėliukai“ teigė, kad citrinų sultys bus rūgščios, o obuolių - saldžios. Su rankine sulčiaspaude išsispaudėme obuolių ir citrinų sulčių. Paragavome. Vaikų spėjimas pasitvirtino 100%. Ikimokyklinukai sakė, kad obuolių sultys yra saldžios ir skanios, o citrinų tik skanios, tačiau rūgščios.

Vėliau vaikai vienas vaisių puseles apšlakstė citrinų sultimis, o kitų ne. Sudėjo į dvi lėkštes ir kuriam laikui paliko ant palangės. Spėjo, kad perpjautiems vaisiams nieko nenutiks ir jie nepasikeis. Po pietų miego stebėjo vaisius. Nepasikeitė obuoliai, kurie buvo apšlakstyti citrinų sultimis, jie liko šviesios spalvos, o kiti vaisiai pakeitė spalvą, parudavo. Net obuolių sultys pasidarė rudos spalvos, o citrinų sultys spalvos nepakeitė. Diskutavome, kodėl taip nutiko. „Skruzdėliukų“ spėjimas pasitvirtino tik iš dalies, spalvos nepakeitė tik obuolio puselės, nes jos buvo apšlakstytos citrinų sultimis.

„STEBUKLINGAS MANDARINAS“

Eksperimentą pradėjome klausimais: Koks čia vaisius? Mandarinas. Kokios jis spalvos? Oranžinės. Kiek turime mandarinų? Tris. Kuo jie skiriasi? Vienas didelis, kitas mažesnis, o trečias dar mažesnis.

Vaikai svėrė mandarinus ir stebėjo ar didžiausias svers daugiausiai, o mažiausias - mažiausiai. Spėjimas pasitvirtino! Didžiausias mandarinas svėrė daugiausiai.

Pasirinkome didelį ir mažą mandarinus, mažą nulupome. Vaikai spėjo ar mandarinai skęs dubenyje su vandeniu, ar plūduriuos. Du vaikai spėjo, kad nenuliptas mandarinas plūduriuos vandens paviršiuje, o 8 vaikai spėjo, kad skęs. Taip pat „Skruzdėliukai“ spėjo, kad nuluptas mandarinas dubenyje su vandeniu nuskęs. Vaikai sudėjo mandarinus į atskirus permatomus indus, pripylė vandens ir stebėjo kas bus.

Atlikus bandymą paaiškėjo, kad nenuluptas mandarinas plūduriuoja vandens paviršiuje, o nuluptas skęsta. Išsiaiškinome kodėl taip nutiko... Vaikų spėjimas pasitvirtino iš dalies. Spontaniška vaikų veikla - buvo labai smagu į kibirėlį su vandeniu ir mandarinais sudėti nulupto mandarino žieveles.

„RUDENS DIRBTUVĖJE“

Veiklos:

• Vandens poveikis kankorėžiams.
• Klevo vaisiaus skrydis. Lenktynės. Kas greičiau pasieks žemę?
• Basų pėdų takas.
• Saulės atokaitoje. Matuoju šešėlius.

„VANDENS POVEIKIS KANKORĖŽIAMS“

Rugsėjo 2 dieną „Skruzdėliukų“ grupės vaikai (2-3 metai) atliko pirmąjį savo eksperimentą. Darželio kieme prisirinkome kankorėžių, taip pat jų turėjome ir grupėje. Aptarėme kuo jie panašūs ir kuo skiriasi (eglės ir pušies kankorėžiai). Lyginome kiek turėjome grupėje ir kiek radome lauke, sąvokos MAŽAI-DAUG. Apžiūrinėjome kankorėžius, juos lietėme ir Gustė pasakė, kad jie panašūs į ežiukus, nes yra spygliuoti.

Koks vandens poveikis kankorėžiams? Paėmėme 3 plastikinius kibirėlius ir į juos įdėjome 3 pušies kankorėžius (mokėmės skaičiuoti iki trijų, ištarti žodžius eksperimentas ir kankorėžis). Įpylėme vandens, pastatėme matomoje vietoje ir stebėjome, kas įvyks po tam tikro laiko. Vaikai spėjo, kad kankorėžiai tiesiog plaukios ir nieko jiems nenutiks.

Po pietų miego ėjome pažiūrėti kas nutiko kankorėžiams. Šalia kibirėlių padėjome lygiai tokius pat pušies kankorėžius ir vaikai pastebėjo, kad kibirėlyje jie kitokie - tvirtai susiskleidę. Vėliau išėmėme kankorėžius iš vandens ir palikome džiūti.

Sekančią dieną tęsėme eksperimentą. Ikimokyklinukai žiūrėjo kas gi nutiko kankorėžiams juos išėmus iš vandens (palyginimui vieną buvome palikę vandenyje). Vaikai pamatė, kad kankorėžiai išdžiūvo ir vėl išsiskleidė. Lietėm kankorėžius rankytėmis, o delniukais vaizdavome išsiskleidusius ir susiskleidusius kankorėžius. Vėliau darėme kankorėžių atspaudus smėlyje ir skaičiavome kiek atspaudų turime.

Vaikams paaiškinau, kad kankorėžiai vandenyje susiskleidžia, taip apsaugodami savo sėklas, kad šios neišbyrėtų, o kai yra sausa, jie išsiskleidžia leisdami vėjui išnešioti jų sėklas. „Skruzdėliukų“ spėjimas, kad kankorėžiams vandenyje nieko nenutiks, nepasitvirtino.

„KLEVO VAISIAUS SKRYDIS. LENKTYNĖS. KAS GREIČIAU PASIEKS ŽEMĘ?“

Su vaikais prisiminėme kur auga kankorėžiai, apžiūrėjome eglės ir pušies šakeles. Taip pat vaikai susipažino su ąžuolo, kaštono, liepos ir klevo medžių lapais ir jų vaisiais. Tai giliukas, kaštonas, smulkūs riešutėliai ir sparnavaisiai.

Paklausiau vaikų kur galima rasti lapų. Dauguma sakė, kad lauke. Pokalbis tęsėsi ir paaiškėjo, kad lapai ir jų vaisiai auga ant medžių. „Skruzdėliukai“ sužinojo, kad visų medžių sėklas išnešioja vėjas, taip pat labai sveika gerti liepžiedžių arbatą.

Paklausiau vaikų kas nutinka medžių lapams rudenį kai pučia vėjas. Išsiaiškinome, kad nukrenta ant žemės, tuomet juos galima rinkti ir su jais žaisti... Apžiūrinėdami medžių lapus pastebėjome, kad rudenį jie nusidažo įvairiomis spalvomis. Lauke radome klevo lapų, kurie buvo išmarginti Lietuvos vėliavos spalvomis (geltona, žalia, raudona).

Vėliau klevo lapus vaikai tepė guašu įvairiausiomis spalvomis, dėjo juos ant balto popieriaus lapo ir spaudė atspaudus. Labai smagu buvo nuimti klevo lapą nuo popieriaus ir pažiūrėti kas gavosi.

Svarstėme kas greičiau pasieks žemę, klevo lapas ar klevo vaisius? „Skruzdėliukai“ (2-3 metai) spėjo, kad sparnavaisiai žemę pasieks greičiau nei klevo lapai. Virš galvyčių iškėlė juos į viršų ir paleido. Sparnavaisiai taip greitai nukrito ant žemės, kad vaikai spėjo suskaičiuoti tik iki dviejų. O kai paleido klevo lapus, suskaičiavo iki trijų. Vadinasi greičiau ant žemės nukrenta sparnavaisiai. Vaikų spėjimas pasitvirtino. Aptarėme kodėl lapas krenta lėčiau.

BASŲ PĖDŲ TAKAS

Kur yra žmogaus pėdutės? Kiek žmogus jų turi? Kam žmogui reikalingos pėdutės?.. „Skruzdėliukų“ grupės vaikučiai žino kur yra žmogaus pėdutės, kiek jų yra. Nusprendėme pėdutes apsivedžioti ant popieriaus lapo. Buvo labai smagu pamatyti savo pėdutę ir įdomu ją palyginti su draugų pėdutėmis.

Tuomet vaikų paklausiau ar prisimena kada paskutinį kartą vaikščiojo basomis, ar jiems tai patinka, ar grupėje galima vaikščioti basomis... Vaikai sakė, kad jiems labai patinka vaikščioti basomis ir su malonumu tai darytų grupėje. Tad kitą dieną paruošiau jauniesiems smalsuoliams basų pėdų taką grupėje. Kiek daug klausimų sulaukiau: „Ką čia darai?“, „Kam tos dėžutės“, „Kodėl pili smėlį“, „Kas čia?“, „Kas čia parašyta?“, „Kur gavai kamštelius, akmenukus...? ir kt.

Pirma vaikai žiūrėjo pristatymą bei susipažino su basakojų takui skirtomis medžiagomis (mokėsi skaičiuoti). Paklausiau vaikų kas nutiks jei šiuo takeliu eitume basomis.

„Skruzdėliukų“ grupės vaikai spėjo kas nutiks, jeigu eis basomis pėdutėmis per pieštukų drožles, medžio lapus, akmenukus, kamštelius, kamšalą (PES pluošto kamuoliukai/poliesterio užpildas), kankorėžius ar smėlį. Svarstė ar tai būtų puikus masažas kojytėms? Spėjo kas gi durs pėdutėmis, o kas ne.

Ikimokyklinukų spėjimas. Pėdutėmis nedurs: pieštukų drožlės, medžių lapai, akmenukai, kamšalas ir smėlis. Pėdutėms durs: kamšteliai ir kankorėžiai. Buvo keletas drąsuolių, kurie spėjo, jog pėdutėms niekas nedurs.

Taigi vaikučių laukė rimtas iššūkis. Vos keliolikos minučių pasivaikščiojimas padėjo pajusti teigiamų emocijų ir energijos antplūdį. Pasivaikščioti basomis skirtingais paviršiais vaikams labai patiko. Mūsų BASŲ PĖDŲ TAKĄ sudarė 7 skirtingos dangos. Tai leido vaikams patirti visą netikėtų pojūčių gamą. Šis potyris privertė nusišypsoti ar sustingti iš netikėtumo.

Džiugu, kad vaikučių spėjimas pasitvirtino (vaikai, kurie teigė, jog jų kojytėms niekas nedurs, po pasivaikščiojimo sakė, kad jiems niekas nedūrė. Bet ar tai tiesa?). Paklausiau ikimokyklinukų kas jiems patiko labiausiai? Balsai pasiskirstė taip: kamšalas - 8 balsai, smėlis - 5 balsai, kankorėžiai - 2 balsai, medžių lapai, akmenukai ir kamšteliai - po 1 balsą. Džiaugiuosi mažaisiais tyrinėtojais! Šaunuoliai!!! Vaikščiokim dažniau basomis, nes pėdose gausu nervų ląstelių susijusių su visais organais, todėl pėdų masažas stiprina ir atstato jų veiklą. Jis padeda sustiprinti kūno gyvybinį tonusą, pagerinti daugumos organų veiklą.

„SAULĖS ATOKAITOJE. MATUOJU ŠEŠĖLIUS“

Kas yra šešėlis? Kaip jis susidaro? Ar galime jį matyti? Ar visi šešėliai vienodi?... Gražią rugsėjo dieną, šviečiant saulei, išėjome į darželio kiemą ir ėmėme ieškoti šešėlių.

„Skruzdėliukai“ spėjo, kad jų ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs. Grupės aikštelėje sustojome taip, kad saulė šviestų į nugarą. Kalbėjomės kieno šešėlis didesnis vaiko ar suaugusiojo. Ikimokyklinukai (2-3 metai) sakė, kad vaiko šešėlis yra didesnis. Kai jiems mėginau paaiškinti, kad aš gi didesnė už juos. Jie man atsakė „Ir mes jau esame dideli“. Vaikų spėjimas, kad vaiko ir suaugusio žmogaus šešėliai nesiskirs, nepasitvirtino.

Kitą dieną grupėje ir lauke ieškojome klevo ir kaštonų lapų šešėlių. Skaičiavome kiek jų matome. Pastebėjome ne tik lapų šešėlius, bet ir savo. Protarpiais saulė pasislėpdavo ir šešėlių nesimatydavo (žaidėme slėpynių).

Aiškinau vaikams, kad šešėlis, tai neryškus vaizdas, kai saulė šviečia į nugarą. Šešėliai atsiranda ir kambaryje, uždegus elektros lemputę. Taigi kur yra šviesa, ten susidaro ir šešėliai. Vaiko, suaugusio žmogaus ar medžio bei krūmo šešėliai skiriasi.

„KAS GYVENA PIEVOJE“

Veiklos:

• Sraigių lenktynės.
• Sliekų viešbutis.
• Atradimai pievoje.
• Guminukai monstriukai.

„SRAIGIŲ LENKTYNĖS“

Lietuvių liaudies išmintis sako „Važiuoja kaip sraigė su savo namu“. Diskusija prasidėjo klausimais: „Ar matėte sraigę?“, „Kaip ji atrodo?“, „Ką žinote apie sraiges?“, „Kuo jos minta?“... Vaikai dalinosi savo įspūdžiais. Martyna ėmė pasakoti, kad sraigės minta daržovėmis ir jas reikia rinkti. Emilijus pritarė, kad jeigu jos atkeliautų į daržą ar sodą nebeliktų daržovių.

Aptarę kuo minta sraigės, ar jos naudingos žmogui, vaikai žiūrėjo vaizdo įrašą „Bestuburių tyrinėjimas. Pažintis su vynuogių sraige“. Prisiminė, kad sraigių po lietaus būna daugiau, sužinojo, kad sraigės yra moliuskai, neturi nei stuburo, nei kaulų ir yra lėtos.

Paklausiau vaikų „Kaip manote, ar sraigės valgomos?‘. Visi vienbalsiai atsakė, kad ne. Paaiškinau vaikams, kad pasaulyje yra žinoma daugiau nei 80 tūkstančių sraigių rūšių ir tik nedidelė dalis yra valgomos, o dar mažiau jų auginamos specialiuose ūkiuose.

Sužinojus, jog sraigės yra valgomos pasipylė penkiamečių komentarai. Andrius sakė „O aš maniau, kad sraigės daromos iš lašinių“, Emilijus sakė „Aš tai ragauti tikrai nenoriu“.

Ikimokyklinukai suskaičiavo kiek sraigių turime - 7. Jas palyginome, 4 didelės, trys mažesnės ir surengėme sraigių lenktynes. Vaikai spėjo, kad greitesnės bus mažytės sraigės, Emilijus šmaikštavo „Jos greitesnis, nes plonesnės“.

Sudėjome sraiges į dėžę ir stebėjome, kuri iš dėžės atšliauš pirmutinė. Vėliau, ant balto popieriaus lapo, nubrėžėme starto ir finišo linijas. Vaikai sudėjo sraiges. Drauge stebėjome sraigių lenktynes. Buvo labai įdomu matyti sraigių pėdsakus lape. Emilijus draugams pavaizdavo kodėl sraigės taip lėtai šliaužia.

Kiek buvo džiaugsmo kuomet vaikų spėjimas pasitvirtino - lenktynes laimėjo mažesnė sraigė. Drauge stebėjome per kiek laiko sraigės pasieks finišą. Lenktynės prasidėjo 9.25 val, baigėsi 9.36 val. Per 11 minučių sraigė čempionė nušliaužė vos 23 centime...

„Zuikučių“ bei „Drugelių“ grupės vaikučiai atliko eksperimentus su vandeniu. Vaikai siekė išsiaiškinti ar gali iš apverstos stiklinės, uždengtos su lapeliu popieriaus, neišbėgti vanduo? Atliko eksperimentą “ Skęsta - Neskęsta” įtvirtinant sąvokas sunkus - lengvas. Ugdytiniai nardino įvairius daiktus ir stebėjo, kuris daiktas skęs, kuris - ne. Pasirodo, kad ir pats mažiausias akmenukas nuskęs į dugną, o didelis kamuolys plūduriuos paviršiuje. Daugiausiai emocijų ir nuostabos suteikė eksperimentas “ Perdurtas maišelis” vaikai pripylė į maišelį vandens ir stebėjo ar pro kur nors išbėgs vanduo. Išsiaiškino, kad maišelis yra sandarus ir vanduo pasiliks jame. Tada pagalvojome, kas atsitiks, jei maišelį su vandeniu pradursime pagaliuku ar pieštuku. Vaikai nusprendė, kad maišelis sprogs ir vanduo išbėgs. Nusprendėme pabandyti. Palengva vaikai dūrė aštrius pagaliukus ir pieštukus, ir stebėjosi, kad maišelis nesprogo, o vanduo pasiliko jame.

Eksperimento eiga: pripilkite indą iki pusės, atsargiai įleiskite į jį kiaušinį. Savaime suprantama, jis paskęs (nebent kiaušinis nėra šviežias). Išimkite kiaušinį ir įberkite kelis šaukštus druskos. Tegul vaikas išmaišo vandenį, kol druska visiškai ištirps, ir vėl įmerkite kiaušinį. Šį kartą jis turi laikytis vandens paviršiuje. Kodėl kiaušinis neskęsta sūriame vandenyje? Vyresniam vaikui galima paaiškinti, kad sūraus vandens tankis yra didesnis, todėl jis išstumia daiktus į viršų.

Eksperimento eiga: į nedidelį indelį įpilkite šiek tiek citrinos sulčių. Tegul vaikas pamirko teptuką ir ką nors nupiešia arba parašo ant popieriaus. Išdžiuvęs užrašas (arba piešinys) išnyks. Išdžiūvusį popierių palaikykite virš žvakės liepsnos (maždaug 10 cm atstumu) ir nematomas rašalas ims ryškėti. Kodėl užrašas ima matytis? Mažam vaikui galite papasakoti, kad tai šnipų rašalas, naudojamas slaptoms žinutėms rašyti.

Eksperimento eiga: pripūskite balioną ir prikarpykite (arba priplėšykite) nedidelių popieriaus gabalėlių. Patrinkite balioną į plaukus arba vilnonį megztinį ir duokite vaikui, kad jis prikištų balioną prie popieriaus. Kodėl popierėliai prilimpa? Mažam vaikui galima pasakyti, kad balionas gavo jėgų ir galvytės. O vyresniam gali būti įdomu sužinoti apie statinį krūvį. Patrindami balioną į plaukus ar vilną, sukuriame statinį elektros krūvį.

Eksperimento eiga: ledo kubelius padėkite ant lėkštučių ar įdėkite į dubenėlius. Vieną iš jų palikite, o ant kito užberkite druskos. Kodėl druska apibarstytas ledukas tirpsta greičiau? Mažam vaikui galite paaiškinti, kad druska padeda ledukui vėl paviršti vandeniu.

Eksperimento eiga: į buteliuką įpilkite šlakelį acto, o į baliono vidų atsargiai įberkite sodos. Balioną užmaukite ant buteliuko kakliuko, bet palikite nulinkusį į šoną, kad soda iškart nesubyrėtų į actą. Kodėl balionas prisipučia? Vyresnis vaikas gali sužinoti, kad tarp sodos ir acto įvykusios cheminės reakcijos metu išsiskyrė anglies dioksido dujos, kurios užpildė balioną.

1. Į lėkštę įpilkite pieno ir įberkite pipirų, kurie simbolizuoja bakterijas (ir kitus blogiukus, sukeliančius ligas). 2. Paruoštą sirupą, jeigu norite nuspalvinkite maistiniais dažais (pasitikslinkite, ar juos galima pilti į karštą skystį. Kol sirupas vėsta, paruoškite medinį iešmelį. Jį sudrėkinkite vandenyje ir pavoliokite cukruje. To išvengsite, jeigu stiklainį tarsi dangčiu uždengsite popieriaus ar kartono lakštu, per jį perdursite pagaliuką, o išlindusią dalį prisegsite skalbinių segtuku. 3. Pasiilgę vaivorykštės galite ją pasidaryti panaudodami „Skittles“ saldainiukus! Minutėlę palaukite ir stebėkite, kaip link lėkštės centro tįsta įvairiaspalvės vaivorykštės juostos... 4. Ant vienos dalies nupieškite vieną piešinuką, o ant kitos - kitą. Stebuklas! 5. Minkštą plastiliną - žaidimų tešlą („Play Dough“) labai nesunku (ir pigu) pasidaryti namuose! Jums reikės tik miltų, vandens, druskos, aliejaus, citrinų rūgšties ir maistinių dažų. 6. Šį eksperimentą kai kurie tėveliai tikriausiai prisimins iš savo vaikystės - prieš porą dešimtmečių jis buvo labai populiarus! Palaukite, kol nematomas rašalas, t.y. Nuo pat pirmųjų dienų vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį. Vaikui tai nauja, nepažinta erdvė, kurioje viskas vilioja, domina, o gal kartais ir baugina. Ikimokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: noriai tyrinėja, kasdien išbando naujus, jiems nežinomus dalykus, stebi, eksperimentuoja su aplinkoje esančiais daiktais. Norėdami suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys - išsiaiškinti, atrasti ir pažinti juos supantį pasaulį. Pirmas žingsnelis - lavinkite smulkiąją motoriką. Prieš atliekant bandymus pamankštinkite mažylių rankutes, pažaiskite pirštukinius žaidimus, padarykite rankyčių masažą. Supasi nykštukai! Supasi smaližiai! Supasi didieji! Supasi bevardžiai! Supasi mažyliai! Pasisupo, pailsėjo ir delniukais plot pradėjo. Antras žingsnelis - saugumas. Trečias žingsnelis - apmąstymams. Apgalvoti, kokių žinių norite suteikti savo mažyliui. Ketvirtas žingsnelis - informacijos ieškojimas. Kartu su savo vaikučiu vartykite knygeles, enciklopedijas, kuriose pavaizduotas ugnikalnis, jūros ir t.t. Penktas žingsnelis - leiskite kuo daugiau veikti vaikui. Tegul jūsų vaikas viską daro pats, jūs būkite tik pagalbininkas, stebėtojas ir eksperimento iniciatorius (pvz. Septintas žingsnelis - inicijuokite probleminę situaciją. Pvz. Jūs sakote, ką darysime, baigėsi druska, pasibaigė raudoni dažai, kuo galime juos pakeisti ir t.t. Kodėl gėlytės žydi? Kodėl toks ledas šaltas? Iš kur kalnai ,, išdygsta“? Kodėl pienelis baltas? Dešimtas žingsnelis - įamžinkite bandymą. Jums reikės: sūrios tešlos, 0,7 l. stiklainiuko, acto, sodos (1valg. šaukšto), miltų (2valg. Iš sūrios tešlos masės suformuokite „ugnikalnio kraterio formą“.Į jo vidurį įstatykite stiklainį.Į stiklainį pilame actą (apie puse litro). Tada žiupsnelį maistinių dažų suberiame į miltus, juos išmaišome ir supilame į stiklainį. Sumaišius sodą su actu vyksta cheminė reakcija, kurios metu susidaro putos. Jos pakankamai stipria srove išteka iš stiklainio. Kadangi buvo suberti maistiniai dažai, srovė veržiasi spalvota, panaši į lavą.

tags: #paprastas #eksperimentas #vaiku #darzely

• Kaip nustatyti tėvystę?
• Kūdikių odos priežiūra
• Kaip lavinti stambiąją motoriką
• Kaip vertinamas naujagimis gimus
• Progesteronas IVF