Ateina laikas, kai reikia pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime senelių globos namų Lietuvoje klausimus, įskaitant valstybinius, savivaldybių ir privačius globos namus, paslaugas, teikiamas globos namuose, ir mokesčius už šias paslaugas.
Lietuvoje senelių namų poreikis nuolat auga. Vis daugiau šeimų ieško profesionalios globos savo artimiesiems, tačiau vienas svarbiausių klausimų išlieka - kiek kainuoja senelių priežiūra globos namuose? Paslaugų kaina priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip globos įstaigos tipas (valstybinė ar privati), paslaugų spektras, senjoro sveikatos būklė ir papildomos priežiūros poreikis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia yra vidutinė senelių namų kaina Lietuvoje, kokios paslaugos į ją įeina ir kokios galimos alternatyvos tiems, kurie negali sau leisti brangios priežiūros.
Kur kreiptis dėl apgyvendinimo globos namuose?
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims.
Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Valstybiniai senelių namai
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje.
Valstybiniai senelių namai yra viena iš populiariausių senjorų globos galimybių Lietuvoje. Jie dažniausiai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių lėšų, todėl jų kaina yra prieinamesnė nei privačių globos įstaigų.
Kokia yra vidutinė valstybinių senelių namų kaina?
Valstybinių senelių namų kaina Lietuvoje vidutiniškai siekia 850-1 300 eurų per mėnesį, tačiau galutinė suma priklauso nuo regiono ir individualių asmens poreikių. Standartinė priežiūra be sudėtingų sveikatos problemų - apie 850-1 000 eurų per mėnesį. Senjorams su specialiaisiais poreikiais (pvz., sunki negalia, demencija) kaina gali siekti 1 000-1 300 eurų per mėnesį. Kai kuriuose miestuose kainos gali būti aukštesnės dėl didesnio gyvenimo lygio ar didesnio paslaugų poreikio.
Kokios paslaugos įeina į kainą?
Į kainą paprastai įeina:
- Apgyvendinimas (bendrabučio tipo ar individualūs kambariai).
- Maistas (3-4 kartus per dieną).
- Medicininė priežiūra ir slauga.
- Fizinė ir socialinė reabilitacija.
- Laisvalaikio ir užimtumo veiklos.
Kai kuriais atvejais gali būti taikomi papildomi mokesčiai už specializuotas paslaugas, tokias kaip reabilitacinės procedūros, masažai ar individuali slauga.
Ar galima gauti valstybės paramą?
Dalis senjorų gali gauti valstybės kompensaciją už išlaikymą senelių namuose. Savivaldybės socialinės paramos skyriai vertina žmogaus finansinę padėtį, ir jei asmens pajamos nepakankamos, dalis ar visa globa gali būti kompensuojama. Kompensacijos dydis priklauso nuo pajamų: kuo mažesnės asmens ar jo artimųjų pajamos, tuo didesnė valstybės pagalba. Savivaldybės dažnai padengia dalį išlaidų, jei asmuo neturi artimųjų, galinčių prisidėti prie globos išlaidų. Kompensacija taikoma tik valstybinėms globos įstaigoms arba savivaldybės iš dalies finansuojamoms privačioms įstaigoms.
Privatūs senelių namai
Privatūs senelių namai Lietuvoje dažnai siūlo aukštesnį komforto ir priežiūros lygį, tačiau jų kainos yra gerokai didesnės nei valstybinių įstaigų. Privatūs senelių globos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio.
Kokia vidutinė privačių globos namų kaina?
Privačių senelių namų kainos Lietuvoje svyruoja nuo 1 100 iki 1 750 eurų per mėnesį, priklausomai nuo vietovės ir siūlomų paslaugų. Baziniai globos namai su standartine priežiūra - 1 100-1 400 eurų per mėnesį. Aukštos kokybės globos namai su prabangiu interjeru, privačiomis erdvėmis ir individualizuota priežiūra - 1 500-1 750 eurų per mėnesį. Kai kuriuose miestuose kainos gali būti aukštesnės dėl didesnio gyvenimo lygio ar didesnio paslaugų poreikio.
Kokios papildomos paslaugos siūlomos privačiose globos įstaigose?
Privatūs senelių namai dažnai siūlo:
- Vienvietes arba dvivietes modernias patalpas su visais patogumais.
- Individualią medicininę priežiūrą ir asmeninį slaugytoją.
- Terapinius užsiėmimus (muzikos, dailės terapiją, masažus).
- Reabilitacijos ir kineziterapijos paslaugas.
- Specialias dietas pagal individualius poreikius.
Privačių globos namų privalumas - didesnė lankytojų laisvė, lankstesnės taisyklės ir dažnai geresnis maitinimas bei laisvalaikio organizavimas.
Kokių dokumentų reikia norint patekti į senelių namus?
Asmuo norintis apsigyventi Senelių namuose, pats arba jo artimieji, kreipiasi į Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į savo seniūnijos socialinio darbo organizatorių. Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius priima asmens prašymą dėl apgyvendinimo, atlieka socialinės globos poreikio vertinimą. Jei gauti rezultatai atitinka numatytus kriterijus, ruošia kitus, apgyvendinimui reikiamus dokumentus.
Būtinas medicininis išrašas, kurį pateikia kreipimosi metu asmenį stebintis gydytojas (šeimos ar ligoninėje gydantis gydytojas). Seniūnijoje dirbantis socialinio darbo organizatorius asmens apgyvendinimui reikiamus dokumentus pateikia Socialinės paramos skyriui. Sprendimą dėl prašymo tenkinimo priima savivaldybės mero įgaliotas darbuotojas, prieš tai šį klausimą apsvarsčius Globos ir rūpybos taryboje. Asmuo, kurį nuspręsta apgyvendinti Senelių namuose, įrašomas į eilę.
Atvykstant į Senelių namus, būtina turėti galiojančius asmens tapatybės dokumentus (pasą ar asmens tapatybės kortelę), neįgaliojo ir/ar pensijos gavėjo pažymėjimus, specialiųjų poreikių nustatymo dokumentus, pažymą apie gyvenamosios vietos deklaraciją, Socialinės paramos skyriaus parengtus apgyvendinimo dokumentus, vartojamus medikamentus. Pageidautina turėti atidarytą banko sąskaitą.
Asmuo gali atsivežti technines pagalbos ir slaugos priemones, tvarkingų rūbų, asmeninių daiktų.
Mokėjimo tvarka už ilgalaikę socialinę globą
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv.m.
Senelių namuose apgyvendintas asmuo, kas mėnesį moka jam nustatytą mokestį, kuris paskaičiuojamas proporcingai globos įstaigoje gyventoms dienoms. Mokestį sudaro: 80 proc. visų asmens per mėnesį gaunamų pajamų (senatvės ar netekto darbingumo nukentėjusių asmenų ir kitų, išskyrus našlių/vienišo asmens, išmokų), 100 proc. tikslinės slaugos/priežiūros (pagalbos)/ individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (jei asmeniui nustatytas nuolatinės slaugos/priežiūros (pagalbos) /individualios pagalbos kompensacijos poreikis), 1 proc. turto vertės, viršijančios turto vertės normatyvą. Šis mokestis paskaičiuojamas individualiai kiekvienam asmeniui, pagal jo turimą turtą (vertinamas nekilnojamas turtas - namai, transportas, žemės, miškai ir kt. bei asmens turimos santaupos). Turto mokestis paskaičiuojamas Kupiškio rajono administracijos Socialinės paramos skyriuje.
Bet kuriuo atveju, asmens mokama suma per mėnesį negali viršyti Senelių namuose nustatytos socialinės globos kainos (šiuo metu socialinės globos kaina: asmeniui su sunkia negalia - 1432,20 Eur/mėn., senyvo amžiaus asmeniui ir suaugusiam asmeniui su negalia - 1364,10 Eur /mėn.).
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.) Taip pat reikia mokėti 1 proc. nekilnojamo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti. Kokia tai suma - priklauso nuo atskirų savivaldybių, turto normatyvai skirtingi visose savivaldybėse - aišku, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje kainuos brangiau, negu Pasvalyje, ir patys normatyvai skirtinguose miestuose skiriasi.
Svarbu žinoti, kad gavus vietą senelių namuose, buto nereikės atiduoti. Turto nereikia užstatyti ar perrašyti. Tačiau jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis - apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Valstybės parama galioja ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms: smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Svarbiausia žinoti, kad senjorui mokėti visos sumos nereikia. Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš: 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos), 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, taip pat, jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėnesį globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė). Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Alternatyvios paslaugos
Be tradicinių senelių globos namų, Lietuvoje egzistuoja ir kitos socialinės paslaugos, padedančios senyvo amžiaus žmonėms gyventi oriai ir savarankiškai kiek įmanoma ilgiau.
Savarankiško gyvenimo namai
Savarankiško gyvenimo namai skirti iš dalies nesavarankiškiems senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims ar jų šeimoms, kuriems nustatytas socialinės priežiūros paslaugų poreikis, ir kuriems nepakanka namuose teikiamų paslaugų. Tokiems asmenims nereikia intensyvios nuolatinės priežiūros, tačiau reikalinga socialinio darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo pagalba ugdant socialinius įgūdžius tvarkytis savarankiškai.
Apgyvendinimo Savarankiško gyvenimo namuose paslaugas sudaro šios socialinės priežiūros paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, pagalba apsiperkant, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, transporto organizavimas, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos, apgyvendinimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas, užimtumo organizavimas ir kitos paslaugos, reikalingos užtikrinti asmens savarankiškumą, psichologinė pagalba, psichosocialinis konsultavimas.
Asmuo (šeima) už socialinės priežiūros paslaugas moka 20 proc. asmens (šeimos) pajamų. Mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų. Asmeniui, gaunančiam socialinę pašalpą, arba kurio pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, paslaugos teikiamos nemokamai.
Pagalba į namus ir dienos socialinės globos paslaugos
Šios paslaugos skirtos asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims bei jų šeimoms, faktiškai gyvenantiems Kupiškio rajone ir (ar) Kupiškio mieste. Pagalbos į namus paslaugos trukmė iki 10 val. per savaitę, teikiama tik darbo dienomis. Dienos socialinės globos asmens namuose paslauga teikiama iki 40 val. per savaitę.
Žmonės sensta skirtingai. Vieni ilgus žilos senatvės metus nugyvena gebėdami patys savimi pasirūpinti, kitiems gi vienintelė likusi išeitis - senelių namai. Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo (-s) savarankiškumas. Siekiant vietos senelių namuose, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp lemiančių veiksnių - ir turtinė padėtis, kuri vertinama už 12 mėn. t. y. už metus nuo kreipimosi dienos. Ir galiausiai, nelaukite paskutinio momento, savo ir savo artimųjų sveikatą ir galimybes įvertinkite jau dabar. Žinoma, prireiks pagalbos ir susitvarkyti dokumentus, ir susirasti senelių namus, ir į juos nuvažiuoti. Tačiau svarbiausia apsispręsti, kad pagalba jau yra reikalinga, senolio vieno gyventi jau nebegalima palikti, ir imtis veikti.
