Institucinės globos tradicija Europoje atsirado kaip būdas apsaugoti silpnesnius visuomenės narius ir užtikrinti jų išgyvenimą sudėtingais visuomenės raidos etapais. Šiuo metu institucinės socialinės globos sistemos pertvarka Lietuvoje vyksta aktyviai, siekiant užtikrinti žmogaus orumą ir skatinti jo integraciją į bendruomenę.
Institucinės globos namų nuostatai reglamentuoja biudžetinės įstaigos teisinę formą, savininką, pagrindinę paskirtį, veiklos sritį, rūšis, tikslus, funkcijas, teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą. Šie dokumentai yra pagrindas, kuriuo remiantis veikia socialinės globos įstaigos.
Institucinės globos namų teisinė ir organizacinė struktūra
Globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su savo pavadinimu ir ūkinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą. Jie yra biudžetinės įstaigos, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Savininkė yra savivaldybė, o jos teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras ir savivaldybės taryba. Savivaldybės meras, įgyvendindamas savininko teises ir pareigas, teikia tvirtinti nuostatus, priima į pareigas ir atleidžia direktorių bei sprendžia kitus jam priskirtus klausimus. Savivaldybės taryba tvirtina nuostatus, sprendžia dėl buveinės pakeitimo, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo.
Globos namams vadovauja direktorius, kurį konkurso būdu priima į pareigas ir iš jų atleidžia savivaldybės meras. Direktoriaus pavaduotoją (-us) priima į pareigas ir iš jų atleidžia globos namų direktorius. Globos namuose taip pat sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti Globos taryba, kuri analizuoja veiklą ir teikia siūlymus dėl jos gerinimo.

Veiklos tikslai ir funkcijos
Pagrindinė globos namų paskirtis - užtikrinti socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, kuriems dėl ligų būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Veiklos sritys apima ilgalaikę ir trumpalaikę institucinę socialinę globą bei sveikatos priežiūros veiklą.
Globos namų veiklos tikslai yra teikti socialinę globą, užtikrinančią gyventojų poreikius ir geriausius interesus, tenkinti jų psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines reikmes, sudaryti galimybę palaikyti ryšius su artimaisiais ir bendruomene, užtikrinti saugią ir žmogaus orumą atitinkančią globą.
Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, globos namai vykdo šias funkcijas:
- Atstovauti gyventojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.
- Suteikti gyvenamąjį plotą ir aprūpinti gyventojus reikalingu inventoriumi.
- Teikti socialinės globos paslaugas pagal individualius socialinės globos planus.
- Organizuoti ir teikti racionalią, specialią ir dietinę mitybą.
- Teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir aprūpinti medikamentais.
- Organizuoti aprūpinimą proteziniais, ortopediniais gaminiais ir kitomis techninės pagalbos priemonėmis.
- Užtikrinti sanitarinį, higieninį ir prieš epideminį režimą.
- Užtikrinti saugią ir pritaikytą aplinką.
- Organizuoti kasdienių gyvenimo įgūdžių ugdymą, darbinę veiklą, laisvalaikį ir užimtumą.
- Organiz
Vykdomos ir kitos socialinės globos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos funkcijos.
Deinstitucionalizacijos procesas Lietuvoje
Institucinės globos sistemos pertvarka Lietuvoje prasidėjo 2012 m. patvirtinus Neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires. Šio proceso tikslas - užtikrinti, kad negalią turintys asmenys, kaip ir visi kiti, turėtų teisę pasirinkti gyvenamąją vietą, su kuo gyventi, naudotis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis ir pagalba.
Institucinė globa įvardijama tik kaip kraštutinė priemonė, o valstybės privalo apsaugoti žmones nuo apgyvendinimo rūpybos įstaigose. Siekiama visavertiško asmens su negalia gyvenimo, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi ir leistų aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.

Kaip teigia projekto koordinuojantis ekspertas Gytis Baltrūnas, dirbęs Aknystos socialinės globos namuose 11 metų, ta sistema yra ydinga ir "pražudo ten uždarytus žmones". Jis pastebėjo, kad globos namuose kartu gyvena labai skirtingi asmenys, todėl paslaugas diferencijuoti sudėtinga.
Per pastaruosius porą dešimtmečių visuomenę vis pasiekia pranešimai apie dideles globos institucijas, kuriose žmonės gyvena blogomis sąlygomis, o darbuotojai nevengia žiauraus elgesio. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas.
Socialinių dirbtuvių paslauga yra socialinės priežiūros paslauga, pretenduojanti tapti dienos globos alternatyva. Šios paslaugos poreikis yra labai didelis. Socialinės dirbtuvės kuriamos tam, kad neįgalieji dirbtų jiems prieinamus darbus ir net galėtų simboliškai užsidirbti. Tai siekiama paskatinti intelekto ir psichosocialinę negalią turinčius žmones įsilieti į atvirą darbo rinką.
Yra svarbu neleisti, kad į globos namus patektų žmonės, kurie yra pakankamai savarankiški, kad jie neįgytų perteklinės globos patirties. Deja, Lietuvos globos įstaigose tebegyvena apie 6 tūkst. žmonių.
Investicinės sąskaitos ir su ja susijusių duomenų deklaravimas GPM311 formoje
Dažnas darbdavys verčiau rinksis asmenį, kuris galbūt ne toks geras darbuotojas, bet neturi psichosocialinės negalios. Įdarbinimo su pagalba specialistas su vienu žmogumi dirba metus. Žmogui, kuris turėtų gyventi globos namuose, sudaroma galimybė gyventi išnuomotame name ar bute.
Pasak specialistų, vis dar trūksta visuomenės pasirengimo priimti kitokius žmones. Apklausų duomenys rodo, kad psichosocialinę negalią turintys žmonės vertinami kaip pavojingesni nei kiti. Tačiau statistika rodo, kad intelekto ir psichosocialinę negalią turintys žmonės nusikalsta gerokai rečiau nei "sveikieji".
Gairės "Darykite dabar" apie pertvarkos proceso pagrindinius žingsnius padeda darbuotojams, ketinantiems sustabdyti žmonių su intelekto negalia segregaciją didelėse socialinės globos institucijose. Jų tikslas - sukurti sąlygas žmonėms su intelekto negalia kurti savo gyvenimą bendruomenėje.
Pagrindiniai pertvarkos etapai apima:
- Globos įstaigų pertvarkos organizacinės grupės įsteigimą.
- Pertvarkos gairių parengimą.
- Kompleksinės pagalbos šeimai didinimą.
- Nevyriausybinių organizacijų ir krizių centrų veiklos rėmimą.
Daugiau nei 300 tūkst. eurų bus skirta nevyriausybinių organizacijų, socialinės paramos ir krizių centrų veikloms remti. Krizę patiriančioms šeimoms bus suteiktos konsultavimo, socialinės pagalbos paslaugos.

Institucinė globa, ypač jei ji prasideda nuo kūdikystės, sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę sumažina iki minimumo. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų ar žmonių su negalia gyvenimo galimybes.
tags: #instituciniu #globos #namu #nuostatai

