Šaltuoju metų sezonu virusų atakų neišvengia ir būsimos mamos. Kaip elgtis, jei nėščioji peršalo: teka sloga, kankina kosulys, peršti gerklę? Keletas patarimų šia tema.
Būsimasis vaikutis gimdoje yra gerai apsaugotas nuo išorinių virusų atakų. Todėl būkite ramios - nei sloga, nei kosulys, nei šiek tiek pakilusi temperatūra jam nėra pavojinga. Tačiau nėštumo metu moters imuninė sistema paprastai susilpnėja - kad kūnas neatmestų vaikelio kaip svetimkūnio. Todėl prie nėštukės lengviau „limpa“ ligos, tarp jų ir peršalimas, sloga, kosulys ar gripas. Peršalimas nėštumo metu gali kelti rūpesčių. Šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė bet kokiam sveikatos sutrikimui. Peršalimas nėštumo metu dažniausiai neturėtų kelti papildomų rūpesčių. Tačiau tam tikrais atvejais peršalimo nėštumo metu pasekmės gali turėti įtakos būsimos mamos ir vaikelio sveikatai. Peršalimas nėštumo metu gali būti nepatogus, bet dažniausiai nesukelia rimtų pavojų jei laiku imamasi tinkamo gydymo. Peršalimas nėštumo metu dažniausiai yra nepavojingas, tačiau šiuo laikotarpiu, būsimos mamos bei vaikelio sveikata tampa jautresnė. Todėl svarbu laikytis atsargumo ir imtis tinkamų gydymo priemonių, kad nėštumas išliktų saugus.
Kaip ir kaip būtų gaila, bet daugelis žmonių šaltuoju sezonu (spalio-gegužės mėnesiais) bent kartą, o neretai ir dažniau, suserga peršalimo ligomis. Dažnas apie tai ir nesusimąsto, tačiau ypač šis klausimas tampa svarbus laukiantis. Iš pirmo žvilgsnio kai kurie patarimai gali pasirodyti visiškai paprasti. Bet tiesa tokia ir yra - sprendimas slypi paprastume.
Peršalimas - tai užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Gydytojas dažnai peršalimą užkoduoja keturiomis raidėmis - ŪVRI, kurios reiškia ūmi virusinė respiratorinė infekcija. Šią ligą sukelia virusai, kurių žinoma daugiau kaip 100. Peršalimą sukeliančiais virusais arba bakterijomis galite užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, jam kosint, čiaudint ar kalbant. Ligonis pavojingas aplinkiniams 5- 7 dienas nuo ligos pradžios. Virusai gali nulėkti labai toli - net 3-5 metrus. ŪVRI pažeidžia nosį, gerklę, ryklę, trachėją, gerklas, bronchus ir kt. Dažniausiai pasveikstama antrą ligos savaitę. Peršalus karščiavimas dažniausiai trunka 3-7 dienas.
Kaip teigia medicinos mokslų daktarė, gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė, dažniausios šaltojo periodo ligos - peršalimas ir ypač gripas gali stipriai pakenti vaisiaus vystimuisi. „Minėtomis sezoninėmis ligomis susirgus nėštumo metu, neretai jų eiga esti kitokia, o gydymas skiriasi nuo įprasto, nes besilaukiančiai moteriai negalima vartoti kai kurių medikamentų. Pavojingiausia sirgti pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 savaitės), nes tada intensyviausiai formuojasi vaikelio organai ir audiniai, ypatingai svarbi gera moters sveikata", - tvirtino gydytoja. Anot Ž.Kasilovskienės, nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus. Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystimosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystimuisi.
Peršalimo simptomai išnyksta „gydantis“ poilsiu ir nereceptiniais vaistais, o susirgus gripu prireiks receptinių vaistų. Jei per porą dieną geriau nepasijaučiate arba tampa dar prasčiau, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Kaip gydyti peršalimo simptomus?
Prieš vartodami vaistų, jūs būtinai turite dėl jų pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu turite būti atsargios su vaistais, nes kai kurie vaistai, kuriuos vartojote anksčiau, gali nebetikti. Todėl prieš pradėdami vartoti bet kokius vaistus visada pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku. Dažnai vaistai, kuriuos esame įpratę vartoti susirgus peršalimu, nėštumo metu nebetinka. Dauguma vaistų, net ir homeopatiniai, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, tad nepatartina jų vartoti nepasitarus su gydytoju. Taip pat reikėtų visiškai pamiršti populiarius vaistus nuo peršalimo vaistus milteline forma. Jų sudėtyje dažnai yra labai didelė dozė paracetamolio ir kitų karščiavimą mažinančių medžiagų, kas gali pakenkti nėštumui.
Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad jei temperatūra ar skausmas yra nepakeliami, saugiausia nėštumo metu gerti paracetamolį, tačiau ir juo piktnaudžiauti negalima. Jei kamuoja galvos skausmas arba pakyla temperatūra, galite išgerti paracetamolio. Tačiau tai turi būti daroma atsargiai, atidžiai sekant vartojimo instrukciją. Geriausia, dėl dozės ir vartojimo laiko, pasikonsultuoti su gydytoju.
Gerkite daug skysčių
Pirmąją taisyklę - gerkite daug skysčių. Pakankamas skysčių kiekis labai svarbu - tik tuomet kvėpavimo takų gleivinės yra drėkinamos, o iš organizmo pasišalina sekretuotas uždegiminis skystis. Ilsėkitės. Gerkite daug šiltų gėrimų. Geriausiai tiks įvairios žolelių arbatos, karštas vanduo su citrina, imbieru ir medumi, pašildytos sultys. Gerdama šiuos gėrimus, atstatysite skysčių balansą, padėsite organizmui kovoti su peršalimo simptomais. Svarbu daug gerti - maždaug 1,5 - 2 litrus, žinoma, jei būsimai mamytei nebuvo didesnių patinimų ir gydytojas neliepė kitaip. Labiausiai tiktų džiovintų vaisių kompotas, žalia, liepžiedžių, aviečių lapų arba džiovintų mėlynių arbatos. Jei nėra alergijos, nepakenks ir šaukštelis medaus. Gerkite daug skysčių. Tinka vanduo, arbatos, sultys.

Peršalimo simptomų malšinimas
Kosulys
Esant kosuliui tinka ir „naminis” vaistas iš svogūno bei medaus. Nulupus svogūno galvą, ją susmulkinti ir pridėti keletą šaukštų medaus. Išmaišytą masę palikti per naktį pastovėti kambario temperatūroje. Ryte nukošti ir gerti po arbatinį šaukštelį. Kosulys - ne tik daugelio ligų simptomas, bet ir apsauginė reakcija, mat kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai ir uždegiminės reakcijos metu susiformavę karkalai. Kosulys gali būti drėgnas ir sausas. Drėgno kosulio nereikia gerti kosulio slopinančių vaistų! Priešingai, reikia vartoti atsikosėti padedančius vaistus, kurie padeda pasišalinti karkalams. Geriausiai tam tiks šilti skysčiai, vaistažolių arbatos. Sausas kosulys atsiranda dėl nosiaryklės uždegimo ir lydi gerklės „kutenimą” ar skausmą. Šį nemalonų pojūtį sumažinti padės skalavimai (ramunėlių, medetkų ar kt.). Jie ne tik slopina uždegimą, bet ir veikia antiseptiškai, sumažina dirginimą. Kartais peršalus kamuoja labai įkyrus naktinis sausas kosulys, kuris atsiranda dėl gleivių tekėjimo užpakaline ryklės sienele. Išeitis iš šios nemalonios padėties taip pat yra - reikia, kad nėščioji pakeltų galvą aukščiau, t.y. miegotų ant kelių pagalvių.
Sloga ir užsikimšusi nosis
Tekančią arba užsikimšusią nosį patartina plauti jūros vandeniu. Pasigamintu namuose arba parduodamu vaistinėje. Nosies gleivinę sutraukiantys vaistai veikia labai trumpai, be to, prie jų priprantama, todėl nereikėtų jais piktnaudžiauti. Namuose galima pasigaminti ramunėlių arba čiobrelio nuoviro ir juo išplauti nosies ertmę. Kai nosis užsikimšusi ir sunku kvėpuoti, padeda ant nosies iš abejų pusių uždėtas svogūno ar bulvės kompresas. Jie daromi taip: svogūno galvutę pašildžius perpjauti pusiau ir įvyniojus į medžiagos skiautelė uždėti šalia nosies šnervių; virtą bulvę su lupenomis perpjauti perpus ir taip pat užsidėti ant nosies. Jei kamuoja sloga, pabandykite garų terapiją: į karštą vandenį įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus (jei nesate jam alergiška), užsidenkite galvą rankšluosčiu, kad garai neišsisklaidytų, ir pamėginkite pakvėpuoti pro nosį. Jei jaučiate užgulusią nosį, išbandykite garų inhaliacijas. Į dubenį karšto vandens įlašinkite keletą lašų eukalipto aliejaus ir kurį laiką pakvėpuokite kylančiais garais. Taip pat gali padėti ir karštas dušas. Jei nėščioji suslogavo, tai vėlgi pirmas vaistas - jūros vandens tirpalo purškalai. Purkšti reikia po du-tris įpurškimus 3-4 kartus per dieną. Tai padės iš nosies pašalinti virusus, alergenus ir dulkes bei atstatyti gleivinės funkciją. Jeigu nosis užgulta, galima įpukšti homeopatinų preparatų. Kartais jie plūsta visai ne dėl graudulio, o dėl nosies užburkimo. Pasirodo, tuomet ašaros negali nutekėti kanalu į nosiaryklę ir paplūsta iš akių. Kad taip neįvyktų, reikia nuolat valyti nosį, papildomai sulašinti ar įpurkšti gleivinės funkciją gerinančių vaistų, geriausiai tiktų homeopatiniai. Tam tikrais atvejais gydytojas paskiria stipriau veikiančių uždegimą mažinančių vaistų į nosį. O esant sunkiai būklei - net hormoninių.

Peršti gerklę
Šalavijų nuoviras sumažina gerklės skausmą, kurį sukelia virusai. Šalavijo lapelius užpilti karštu vandeniu, leisti jiems šiek tiek pastovėti, ir po to nuoviru daug kartų skalauti gerklę. Perštinčiai gerklei padeda ir bulvių kompresas, kai išvirtos su lupena bulvės sutrinamos ir įvyniotos į medžiagą uždedamos ant kaklo. Ant viršaus patartina uždėti vilnonį šaliką. Jei skauda gerklę, gerkite arbatas arba karštą vandenį su medumi ir citrina, naudokite mėtinius ledinukus.
Temperatūra
Temperatūra - tai tarsi apsauginė organizmo reakcija: dauguma virusų nebegali daugintis, kai ji pakyla aukščiau 38°C. Taip pat tokioje temperatūroje organizme gaminasi medžiagos, kurios kovoja su įsibrovėliais virusais. Vienas jų - interferonas - tai baltymas, kuris sugeba neutralizuoti virusus, o jo kiekis labai susijęs su kūno temperatūra: kuo ji aukštesnė, tuo daugiau interferono. Didžiausias jo pikas - antrą - trečią ligos dieną. Ir būtent dėl jo dauguma ūmių virusinių respiratorinių susirgimų sėkmingai baigiasi trečią dieną. Todėl svarbu neišsigąsti, nepasiduoti panikai, o apsiginkluoti kantrybe ir temperatūros, mažesnės nei 38,5°C - nemažinti. Jei dėl kažkokių priežasčių interferono pasigamino mažai arba buvo nelaiku „numušta” temperatūra, peršalimas po trijų dienų greičiausiai nesibaigs… Šiuo atveju visa viltis - imuninės sistemos gaminami antikūnai. Pakilus temperatūrai, reikia stengtis organizmui sudaryti sąlygas numušti ją pačiam. Vienas iš natūralių būdų - prakaitavimas. Tad svarbu daug gerti - maždaug 1,5 - 2 litrus, žinoma, jei būsimai mamytei nebuvo didesnių patinimų ir gydytojas neliepė kitaip. Labiausiai tiktų džiovintų vaisių kompotas, žalia, liepžiedžių, aviečių lapų arba džiovintų mėlynių arbatos. Jei nėra alergijos, nepakenks ir šaukštelis medaus. Gerai temperatūrą mažina šviežios morkų ir kopūstų sultys (3/4 morkų ir ¼ kopūstų). Šviežiose sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų - fitoncidų. Karščiui pakilus smarkiau, temperatūrą teks mažinti vaistais, prieš tai būtinai pasitarus su gydytoju. Atsargumas reikalingas todėl, kad dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą ir gali pakenkti vaikeliui.
Dėmesio, svarbu atminti, kad tokių šildomųjų kompresų negalima daryti, kai pakilusi kūno temperatūra.
Prevencinės priemonės
Geriausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo sukeliamų rizikos veiksnių nėštumui yra nesusirgti. Pakankami ilsėkitės. Sportuokite. Įrodyta, kad fiziniai pratimai ar net lengvas pasivaikščiojimas lauke gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina natūralią organizmo apsaugą. Laikykitės subalansuotos mitybos. Rinkitės sezonui tinkamą aprangą. Šaltuoju sezonu, kai ypatingai siaučia peršalimo ir gripo virusas, laikykite kojas, rankas ir galvą šiltai. Dažniau būkite namuose. Venkite masinių susibūrimų vietų, ypač kai siaučia virusai. O jei jau turite būti ten, kur daug žmonių (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje), dėvėkite apsauginę medicininę kaukę. Laikykitės tinkamų higienos priemonių. Tai vienas patikimiausių būdų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, taip pat ir peršalimo.
Dėvėkite apsauginę medicininę kaukę: vaistinėje galite įsigyti vienkartinių, nebrangių medicininių kaukių. Jos padės apsisaugoti nuo aplinkoje siaučiančių virusų ir bakterijų. Naudokite apsauginius purškalus nuo virusų: specialūs purškalai nosies gleivinės paviršiuje suformuoja drėkinamąją apsauginę plėvelę, neleidžiančią peršalimą sukeliantiems virusams įsitvirtinti ir daugintis.

Mankšta nėštumo metu / stiprinanti mankšta besilaukiančioms 10 min
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei karščiavimas išlieka kelias dienas arba pastebite, kad jums tampa sunku kvėpuoti. Jūsų temperatūra pakyla virš 37,5-38⁰C. Užklupo peršalimas ankstyvo nėštumo metu. Net jei peršalimas yra lengvas, gydytojo konsultacija vis tiek gali būti naudinga. Jei nėštumo metu susiduriate su peršalimu ar kitais sveikatos sutrikimais, neabejokite kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos medicina yra pirmas žingsnis sveikatos problemoms spręsti. Jei rimtiems patiekalams neturite apetito, rinkitės sriubas, vištienos sultinį ar pieno kokteilį, užkąskite dažnai, kad ir nedidelėmis porcijomis. Jei peršalimas stiprus ir temperatūra aukštesnė nei 37.5-38⁰C, kreipkitės į gydytoją nedelsdama. Net jei peršalimas nedidelis, pasveiksite greičiau, jei dieną - kitą pabūsite namuose. Jei per porą dienų geriau nepasijaučiate arba tampa dar prasčiau, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Jei ieškote būdų, kaip sustiprinti organizmą ir pagerinti bendrą savijautą, su gydytojo pritarimu galima svarstyti lašelines, kurių sudėtyje yra konkretūs vitaminai ir medikamentai, turintys priešuždegiminių savybių.
Pasveikusiai po peršalimo nėščiąjai rekomenduojama atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą, bendrą šlapimo tyrimą bei elektrokardiogramą. Nuo 30-tos nėštumo savaitės reiktų pasekti ir kaip jaučiasi mažylis, ištyrus jį kardiotografu.
Visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.

Vaistininkės patarimai:
- Pirmuosius peršalimo simptomus - nedidelį karščiavimą, bendrą organizmo silpnumą patarė gydyti įvairiomis arbatomis: liepžiedžių, aviečių, čiobrelių.
- Sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas.
- Jei simptomai stiprėja, užgula nosį, prasideda sloga, itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu.
- Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas.
- Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui čiobrelių, svilarožių.

