Pirmojo lauko darželio Lietuvoje atstovai lanko lauko darželius Europoje ir dalinasi kelionės įspūdžiais gyvai.
Dvi savaites skyrėme kelionei po Europą su tikslu aplankyti keletą lauko darželių, veikiančių jau ne vienerius metus, susipažinti su jų gyvenimu lauke.
Vienas iš mūsų lankomų lauko darželių, apie kurį papasakosime plačiau, yra įkurtas Görlitz mieste, Vokietijoje (prie pat Lenkijos ir Čekijos sienų).
Darželio vieta ir parama
Lauko darželis yra įkurtas 2005 metais socialinius mokslus bebaigiančių bendraminčių, kurie šiame lauko darželyje dirba iki šiol.
Lauko darželis yra ne pelno siekianti, savivaldybės remiama organizacija.
Mokestis tėveliams nesiskiria nuo kitų darželių mieste - 100 eurų už vaiką per mėnesį (toks mokestis yra laikomas vienu mažesnių).
Kitą dalį mokesčio - 300 eurų už vaiką per mėnesį - skiria savivaldybė.
Lietuvoje toks paramos santykis, turbūt, kiekvieno privataus darželio svajonė…
Lauko darželio vadovas pripažino, kad steigiant lauko darželį buvo susidurta su sunkumais tiek siekiant atitikti formalius reikalavimus, tiek ir bendraujant su institucijomis.
Bet vis dėl to džiaugėsi, kad iki šiol jaučia visų palaikymą ir gali sėkmingai veikti.
Aplinka ir patalpos
Darželio vieta parinkta žaliausiame miesto krašte, ant privačios valdos: miškas, pievos, gamtiniai takai, upelis, netoliese esantis prūdas, ūkinis pastatas darželio veiklai sudėtingomis oro sąlygomis.
Miške, dažniausiai lankomoje stovyklavietėje, įrengtas mažutis namelis, taip pat netoliese pastatytas vagonėlis ant ratų, tarnaujantys pavasarį, vasarą ir žiemą kaip sandėliavimo ir miegojimo patalpos.
Darželio istorija ir plėtra
Lauko darželio vadovas pripažįsta, kad pirmaisiais veiklos metais vaikų buvo vos keli, tačiau per kelerius metus grupė užsipildė ir organizacija atsistojo tvirčiau ant kojų.
Nors šiuo metu yra pakankamai norinčių tėvelių leisti vaikus į lauko darželį, pasak darželio vadovo, steigti papildomas grupes neapsimoka finansiškai, todėl atsisako tai daryti.
Dienos ritmas
Görlitz lauko darželio dienos ritmas:
- 07:30 - renkasi sutartoje vietoje;
- 08:15 - eina į žygį, kurio metu apsistoje vienoje iš daugelio stovyklaviečių (bendrauja, pusryčiauja, žaidžia);
- 11:30 - grįžta į pagrindinę savo stovyklavietę, prie namelio;
- 12:00 - pietauja;
- 12:30 - ruošiasi miegui;
- 13:00 - miega;
- 15:00 - keliasi ir užkandžiauja;
- 15:30 - žaidžia ir laukia pasiimti atvykstančių tėvelių;
- 16:30 - darželis užsidaro.
Ugdymo metodika
Vaikai - 3-6 metų amžiaus.
Daug vaikščioja - į dieną po keletą kilometrų.
Kiekvieną dieną parenkamas vis kitas maršrutas ir kita stovykla.
Vaikus moko skaičiuoti, tačiau nemoko skaityti ir rašyti.
Tik išmoko užrašyti savo vardą.
Jeigu vaikai nori daugiau - tuomet jiems atitinkamai skiria laiko individualiai.
Taip yra todėl, kad vaikui einant į pirmą klasę yra reikalavimas mokėti skaičiuoti ir užrašyti savo vardą.
Kaip teigia darželio vadovas - jie neturėtų mokinti vaikų to, ką jie turi mokytis mokykloje.
Tačiau vaikai yra nuolat pažindinami su gamta, jos stichijomis ir dėsniais, tai įpinant į ryto ratą, pasivaikščiojimą, prie maisto stalo, per žaidimus - natūraliai ir nuolat.
Lyginant su bendraamžiais, vaikai išsiskiria gamtos pažinimu, minties ir judėjimo laisve.
Maitinimo tradicijos
Pusryčiai ir vakarienė - termose.
Vaikai nešasi savo pusryčius ir pavakarius, taip pat - gėrimą termose.
Bendras maitinimas - tik pietūs.
Pietums maistas yra gaminamas specializuotos organizacijos, iš sveikesnių produktų, naudojama mažiau mėsos.
Saugumas ir kasdienybė
Tualetas yra visiškai laukinis - miške tam skirtoje aikštelėje, na o rimtesnius vaikų reikaliukus darbuotojai surenka kaip šiukšles.
Erkės - kasdienybė.
Ištraukę erkę apibraukia tušinuku tą vietą ant kūno, kad tėveliai žinotų, kur ji buvo įsisiurbusi ir stebėtų, ar nėra pasekmių.
Incidentų, nelaimingų atsitikimų praktiškai nebūna.
Tik vieną kartą yra buvę, kuomet vienas vaikas pasiklydo.
Nuo to laiko vaikai yra visuomet suskaičiuojami.
Vaikai įpratę elgtis atsargiai ne tik besikarstydami, bet ir su pavojingesniais įrankiais: patys priėję paprašo peilio, kai jo reikia.
Suaugę duoda pasinaudoti peiliu su sąlyga, kad vaikas jau yra apmokytas juo naudotis, ir jį paskui pasiima.
Kasdien naudoja pjūkliukus, kastuvus ir kitas priemones net ir žygio metu.
Veiklos esant nepalankioms oro sąlygoms
Žiemą visuomet pirmiausiai visi renkasi lauke ir, atsižvelgiant į oro sąlygas, stengiasi išbūti kuo ilgiau.
Pietums einama į šildomas patalpas, bet pusryčius ir pavakarius valgo lauke.
Jeigu labai šalta, stengiamasi kuo dažniau judėti, net nutraukiant pusryčius, jei jie ilgiau užtrunka.
O pajudėjus vėl tęsiamas valgymas.
Kai ypatingai šalta, nuėjus į šildomas patalpas, ten būnama iki dienos pabaigos.
Temperatūra retai nukrinta žemiau -15 laipsnių.
Bet lauke diena pradedama bet kokiu oru.
Papildomos veiklos
Šis lauko darželis papildomai vaikams siūlo kartą per savaitę jodinėjimo pamokas už papildomą mokestį.
Tai vyksta vienos dienos pusdienį.
Pusė vaikų tokias pamokas lanko.
Lauko darželių plitimas Europoje ir pasaulyje
Vokietijoje yra tokių valstybinių, ne lauko darželių, kurie taiko laisvės principą vaikui renkantis ką ir kada jis veikia: kada žaidžia viduje, kada - lauke, kada miega.
Šiuo požiūriu, tėveliai turi pakankamai didelę laisvę pasirinkti.
Tačiau lauko darželiai išlieka išskirtinis pasirinkimas tiems, kas siekia išsaugoti vaiko ryšį su gamta ir vaiko ugdymąsi paversti kuo natūralesniu procesu.
Lauko darželiai Vokietijoje paplitę pakankamai plačiai.
Pirmieji lauko darželiai Europoje pradėjo kurtis nuo 1950 metų Danijoje, vėliau - Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse.
Galutiniame variante išplito po Europą: buvo įkurti Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose valstybėse.
Šiuo metu lauko vaikų darželiai veikia ir kituose kontinentuose: Amerikoje, Azijoje ir Australijoje.
Nuo 2014 metų pirmasis lauko darželis atidaromas ir Lietuvoje.
Jis pradės veikti šį rudenį Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke.
Rokiškyje ne kartą norėta įkurti privatų vaikų darželį.
Kalbos, diskusijos taip ir liko kalbomis ir diskusijomis.
Pasak I. Deksnytės, „Domi Domingo“ vaikų darželis įkurtas 2014 m. Lidso mieste.
Lietuvos patirtis: „Domi Domingo“ darželis
Vienas iš aktualiausių klausimų - miegas.
Čia nėra priverstinio pietų miego.
Darbuotojai iš darželio JK lanko mus reguliariai ir stebi, kad palaikytume darželio veiklos kokybę ir darbuotojų mokymus.
Ugdymas vyksta per žaidimą atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.
Taip pat teko girdėti, kad valstybiniuose darželiuose vaikai lauke praleidžia nedaug laiko, o mes lauke leidžiame didžiąją dalį dienos.
Darželio auklėtojų ir darbuotojų tikslas - padėti kiekvienam vaikui pažinti ir atrasti save, ugdyti laisvą, aktyvią, savimi ir kitais pasitikinčią asmenybę, motyvuoti ir skatinti vaiko norą pažinti ir mokytis.
Visada svajojau atidaryti darželį, kuriame ugdymas vyktų lauke.
Nors JK darželyje esame to šalininkai, bet ten neturime tokių erdvių.
Todėl šis darželis Antazavėje yra mano svajonės turėti darželį gamtos apsuptyje įgyvendinimas.
Nors turime patalpas, didžiąją dienos dalį praleidžiame lauke.
Čia vaikams yra suteikiama laisvė žaisti ir tyrinėti, jie gali rinktis, nes darbuotojai keliose erdvėse paruošia jiems skirtingas veiklas.
Kadangi atsidarėme tik šių metų rugsėjį, kol kas turime 7 vaikus.
Pora iš jų darželį lanko ne kiekvieną dieną.
Šiais metais tikimės surinkti vieną mišrią grupę iki 15 vaikų.
Tačiau tik laiko klausimas, kada grupės pildysis ir didės, nes tėvai domisi „Domi“ darželiu.
Daug kas laukia Zarasų rajono savivaldybės nutarimo dėl dalinės kompensacijos už darželį.
Klausimas buvo svarstomas praėjusią savaitę ir priimtas sprendimas skirti 100 eurų kompensaciją tėvams, kurių vaikai lankys privačius darželius.
Kol kas dauguma vaikų yra iš Zarasų.
Bet pas mus dirba auklėtoja iš Rokiškio.
Domi darželis įsikūręs Antazavėje, apie 20 min. kelio nuo Zarasų, pusę valandos nuo Rokiškio.
Bet tiems, kurie žino, ką reiškia gyventi didesniuose miestuose, tokie atstumai negąsdina.
Žinoma, vėliau, siekiant gerinti susisiekimą ir saugant gamtą, planuojame organizuoti pavėžėjimą iš Zarasų, o vėliau, jeigu bus poreikis, ir iš Rokiškio.
270 Eur mėnesiui, jeigu vaikas lanko pilną savaitę.
Yra galimybė lankyti ir nevisas dienas arba pusdienius.
Vaikai mokosi greičiau ir efektyviau, kai veikla juos domina.
Kai vaikas yra verčiamas daryti tai, ko jis nenori, „užmušamas“ jo vidinis noras mokytis ir pažinti.
Labai gaila, kad Lietuvoje tokia ugdymo metodika dar labai paplitusi.
Svarbu paminėti, kad didžiausia suteikta galimybė yra vaikui mokytis iš gamtos.
Mokymosi gamtoje nauda yra vis labiau pripažįstama pasauliniu mastu.
Apie jos poveikį vaiko vystymuisi būtų galima kalbėti plačiai.
Vaikams sudaryta tokia galimybė - išmokti anglų kalbą.
Aš pati auginu dukrą, kuri iki 7 metų išmoko tris kalbas.
Kalbos mechanizmas labiausiai vystosi ankstyvajame amžiuje: nuo gimimo iki penkerių.
Mokslininkių teigimu dvikalbiai vaikai daug geriau atlieka neverbalinio samprotavimo bei aritmetikos užduotis, demonstruoja geresnius rezultatus kūrybiškose bei problemų sprendimo srityse, nei vienkalbiai vaikai.
Aš pati esu kilusi iš Rokiškio.
Mano tėvai, kurie yra mokytojai, prieš dvidešimt metų nusipirko sodybą netoli Antazavės, kurioje leisdavome vasaras, todėl man šis kraštas yra labai artimas.
Čia labai gražu.
Prieš keletą metų nusipirkau žemės sklypą šalia tėvų sodybos, kur norėčiau pasistatyti savo namą.
Kol kas dar gyvenu Vilniuje, nes dukra čia lanko mokyklą.
Tai yra vienintelė priežastis, kodėl gyvenu Vilniuje.
Miegojimo lauke tradicija
Kiemo prie darželio durų - keli vežimėliai sniege su šiltai apklostytais miegančiais vaikais.
Tokį vaizdą žiemomis buvo galima ne kartą pamatyti Lauko darželyje.
„Kai tik įkūrėme darželį, visą grupę migdėme lauke - ir prie minusinės temperatūros, - atsiųstame pranešime pasakoja darželio įkūrėjas Žilvinas Karpis, žiniomis apie vaikų miegą lauke besidalinantis „Lauko akademijos“ mokymuose.
- Pastebėjau, kad vaikai lauke ilgiau išmiega negu patalpose, miegas kokybiškesnis.“
Pietų miegelis vežimėliuose geriausiai tinka vaikams iki dvejų metų.
Prieš atidarydamas darželius Vilniuje ir Kaune, Ž. Karpis daug keliavo po šalis, kuriose lauko, miško darželiai ir mokyklos turi gilias tradicijas.
„Gyvai mačiau vaikų pietų miego sprendimus Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, kitose šalyse.
Norvegijoje vaikai iki trejų metų žiemą miegojo vežimėliuose, surikiuotuose pašiūrėje.
Švedijoje sistema panaši“, - sako Ž. Karpis.
Vokietijoje vaikų pietų miegui buvo skirtas lauko namukas, jame - kalnas sukabintų miegmaišių.
Įlindę į juos, vaikai snaudė ir spustelėjus šaltukui, o temperatūrai nukritus dar labiau, kraustydavosi į šildomas patalpas.
Panašią sistemą pritaikė ir Lauko darželis - daugelis tėvų jau praktikavo vaikų miegą lauke, kurį norėjo tęsti ir darželyje.
Jie pastebėdavo, kad vaikai grūdinasi, geriau išsimiega, susitelkia į veiklas, yra fiziškai stipresni.
Šiuos rezultatus paremia 2008 metais Šiaurės Suomijoje atlikta tėvų apklausa: jų atsiliepimai apie vaikų iki dvejų metų miegą lauke nuo -27 iki +5 laipsnių temperatūroje buvo daugiausia teigiami.
Šiaurės šalyse vaikai dažnai ilsisi lauke.
Helsinkyje įprasta lapkritį prie restoranų pamatyti vežimėlį su miegančiu kūdikiu, tėvams jaukiai geriant kavą viduje.
Kopenhagoje žiemą prie pastatų išrikiuojami vežimėliai su prikabintais stebėjimo prietaisais, kad tėvai žinotų, kada pasiimti savo gerai pailsėjusius kūdikius.
Islandijoje, kur temperatūrų vidurkis žemiausias iš visų Šiaurės šalių, vaikai miega lauke tiek vasarą, tiek ir žiemą.
Skandinavai kartoja, kad miegas lauke kokybiškesnis, stiprina imuninę sistemą, yra efektyvi virusų ir mikrobų, kurie šaltuoju metų laiku susikaupia patalpose, prevencija.
Miegojimo lauke adaptacija ir patarimai
Dauguma vaikų priežiūros įstaigų Švedijoje migdo vaikus lauke.
„Orren“ pradinėje mokykloje Stokholme vaikai miega lauke iki trejų metų.
Kai temperatūra nukrenta iki -15 laipsnių, vežimėlius apkloja antklodėmis.
Žinoma, atsižvelgiama į jutiminę temperatūrą.
Ugdytojai sako, kad gryname ore miegantys vaikai rečiau pasigauna peršalimus ar kosulius nei ilsėdamiesi viduje kartu su trisdešimčia kitų vaikų.
Lauko darželyje Lietuvoje, didėjant grupėms ir vaikams ūgtelėjus, miego lauke sistema irgi prisitaiko.
Pavyzdžiui, pirmaisiais darželio gyvavimo metais, kai į jį buvo priimami vaikai nuo metų ir kelių mėnesių, jie smagiai pamiegodavo terasoje vežimėliuose ir žiemą.
Daugėjant trimečių ir didesnių vaikų, plečiantis grupėms, miegui žiemą prireikė pagalbinių patalpų.
Vasarą, rudenį ir pavasarį, kai temperatūra aukštesnė nei +12 ar +15 laipsnių, vaikai ilsisi miegmaišiuose terasoje, pavėsinėje.
Per visą darželio istoriją vaikai miegojo ir palapinėse ant upės kranto, ir hamakuose.
Kartais, prieš vaikui imant lankyti darželį, tėvai klausia, ar jį reikėtų namuose pratinti prie miegojimo lauke.
Specialaus pasiruošimo nereikia.
„Kuo mažesnis vaikas, tuo jam paprasčiau įsisavinti gamtą.
Dvimečiai greitai integruojasi.
Adaptacijos darželyje metu duodame tėvams atmintinę, kokių drabužių reikės vaikams, taip pat ir miego lauke metu“, - sako Ž. Karpis.
Miegodami gamtos garsų ir kvapų apsuptyje, darželinukai mokosi prisijaukinti lauką.
Kaip pasiruošti miegui lauke?
Lauko darželių bendruomenės užsienyje ugdytojai ir „Lauko akademijos“ lektoriai pataria, kad prieš migdant vaikus lauke, verta sukurti keletą paprastų algoritmų.
Pirmiausia - įsivertinti amžiaus grupę.
Paskui - rasti gerą ir ramią vietą, kur vaikai ilsėsis.
Miegojimo lauke niuansus aptarus su tėvais ir įtvirtinus šiuos susitarimus, svarbu nusimatyti: kiek laiko truks vaikų poilsis lauke, kokios bus temperatūros ribos ir „oro politika“ ištikus lietui, vėjams, karščiams.
Svarbu būti lankstiems, prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų, stebėti rezultatus.
„Buvimui ir miegojimui lauke svarbu sekti jutiminę temperatūrą.
Jeigu oro sąlygos vargina, kuriamės viduje - laikomės balanso ir sveiko proto.
Turime pagalbines žiemos patalpas, vidaus patalpas, jas naudojame, kai keičiasi temperatūra“, - pataria Lauko darželio vadovė Irena Aračiauskienė.
Darželinukų pietų poilsis, kaip rodo jos patirtis, dažnai reikalauja daug meistriškumo.
Miegojimas lauke skatina pasiruošti dirgikliams, kurie skiriasi nuo romantiško gamtoje besiilsinčių vaikų paveikslo.
I. Aračiauskienė prisimena užsienio lauko darželiuose mačiusi, kaip darželinukai miega miške pakabintuose hamakuose.
Turint atskirą meditatyvią erdvę tokiam miegui, vaikų poilsis kokybiškas.
Bet tik iki tol, kol atskrenda mašalai!
Ramybę gamtos apsuptyje gali išblaškyti ir pjaunantys žolę kaimynai, karštis, arba, kaip kartą nutiko Lauko darželio terasoje besiilsintiems vaikams - į stogą bumpsintys kaštonai.
Vaikams daugiau miegant lauke, jų organizmo laikrodis dėl natūralios šviesos poveikio prisitaiko prie cirkadinių ritmų.
Mažėja stresas, gerėja fiziniai ir smegenų veiklos rodikliai.
Ramus poilsis lauke - mokymasis „perkrauti“ kūną ir mintis, kuris padeda augti sveikesniems.
Kodėl mūsų kūdikis žiemą miega lauke! ❄️
Vokiečių karių vaikų darželis Lietuvoje
Vilniaus darželyje-mokykloje „Dainorėliai“ pluša darbininkai.
Vieni surinkinėja baldus, kiti iki ateinančios savaitės turi baigti dažyti sienas, nes jau nuo pirmadienio ši vokiečių brigados karių ir darbuotojų vaikams skirta grupė turės pirmą gyventoją.
Keturmetis, net nepradėjęs jos lankyti, paprašė pakeitimų.
„Vaikas papuolė į lietuvišką „Pumpurėlių“ grupę, bet, sako, labai vokiškai netinka man toks, tai tada vaikas iškart pasiūlė greitai, kad reikia tą grupę pavadinti „Dinozaurų“ grupe.
Sutikom“, - pasakojo įstaigos direktorė Liucija Milašauskienė.
Iš viso vokiečių karių brigadai skirtą „Dinozaurų“ grupę galės lankyti iki 20 vaikų.
„Ne visada atkeliauja iš karto su šeimomis, tai gali ir spalio mėnesį pasipildyti vaikų skaičius, ir lapkritį, na o didesnio skaičiaus jau lauktume kitais metais“, - aiškino Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.
Nors vietos grupėje kol kas neužpildytos, vokiečiai už jas darželiui mokės.
„Laisva vieta laikoma tuščia kainuoja 595 eurus, o jeigu su maitinimu, tai prisideda 70 eurų per mėnesį“, - sakė vicemerė.
Grupei priklauso atskiras sanitarinis mazgas: yra nedidelė vonia, tualetas ir praustuvai.
Kitoje patalpoje jau yra spintos daiktams susidėti, bus įrengtas ir nusiraminimo kampelis.
„Pradėjome tai su dizaineriu, kas labai reta darželio kūrimo grupėse, tai ten tikrai bus labai gražu“, - teigė L. Milašauskienė.
Toje patalpoje valgys, miegos ir žais vien vokiečių vaikai.
„Bet ugdymas, menų ta dalis, kur vaikai muzikuos, vaidins, tai ten vis su lietuviais bus“, - sakė „Dainorėlio“ direktorė.
Lietuvių darželinukų grupę nuo vokiečių skirs tik nedidelis koridorius, o per bendras veiklas, direktorė neabejoja, kad išmoks vieni kitų kalbos.
Vieną laisvai vokiškai kalbančią auklėtoją darželis turėjo, o kitą susirado per didelius vargus - vokiškai kalbančių pedagogų Lietuvoje trūksta.
Ši moteris yra su patirtimi, ji yra dirbusi darželyje, yra dirbusi netgi su priešmokyklinukais, tai jau tikrai su keturmečiais žinos, ką daryti“, - teigė L. Milašauskienė.
„Dainorėlių“ darželį išsirinko patys vokiečiai, apžiūrėję tris pasiūlytus variantus, kur buvo galima suformuoti atskiras grupes.
„Matė savo akimis ir kokios priemonės ugdymui naudojamos.
Jie tą bendrą vaizdą turi, žino, kad su maitinimu pas mus labai rimtai viskas, kad stengiamės vaikus maitinti sveikatai tausojančiu maistu“, - sakė D. Meiželytė.
Mokyklinukams savivaldybė klases paruošti planuoja kitų metų rugsėjui.
Svarsto du variantus - įkurdinti Turto banko valdomame pastate arba nuomoti rinkoje.
Vyksta pasitarimai ir dėl švietimo miestelio Vokiečių brigados karių ir darbuotojų vaikams statybų.
Vokiečių vaikai Lietuvoje: mokykla ir integracija
Apie 20 Vokietijos brigados karių vaikų jau mėnesį lanko šią mokyklą, dabar pastatą pašventino ir kunigas.
Pasak mokytojų, vaikai mokykloje jau spėjo apsiprasti.
„Vaikai pasakoja, kaip čia smagu, kaip gerai.
Aišku, kai kurie sako, kad jiems trūksta draugo, kurį paliko namuose“, - pasakoja pradinių klasių mokytoja Virginija Maas-Madler.
Su vaikais sveikinosi krašto apsaugos ministrė, tad klasės - tuščios.
Vienoje klasėje mokosi pirmos ir antros klasės mokiniai, kitoje - trečios ir ketvirtos.
Pamokos vyksta pagal vokišką programą, kad vėliau vaikai lengvai integruotųsi į mokyklas Vokietijoje.
„Norime savo mokiniams suteikti dalelę vokiškos tėvynės - kalbą, kultūrą ir vertybes.
Ir kartu skatinti atvirumą bei smalsumą, kuris tokioje įvairialypėje bendruomenėje yra ypač svarbus“, - pasakoja mokyklos direktorė Monika Arens.
Planuojama vokiečių vaikus mokyti ir lietuvių kalbos.
Kai kuriuos žodžius jie jau moka.
„Aš turiu vieną labai protingą pirmoką - jis atėjęs suskaičiavo iki 20, sako „labas rytas“, „laba diena“, „ačiū“.
Kai kurie labai džiaugiasi, jei ką nors išgirsta, supranta ar patys pasako“, - teigia V. Maas-Madler.
Direktorė ir dvi mokytojos atvyko iš Vokietijos.
Tiesa, viena jų gimė Lietuvoje, o prieš 20 metų emigravo į Vokietiją.
Dabar trejus metus dirbs tėvynėje.
„Pagalvojau, kad tai galimybė įgyti naujos patirties, pamatyti, kaip viskas čia vyksta“, - sako V. Maas-Madler.
Iš pradžių Vokietijos brigados kariai į Lietuvą vyko po vieną, tačiau, pasak jų, pasklidus žiniai apie geras gyvenimo sąlygas, vis daugiau karių atvyksta su šeimomis.
„Daugelis mūsų karių atvyksta ne vieni, o su šeimomis.
Čia jie randa ne tik puikias sąlygas - vaikų darželius, popietinę priežiūrą, patyrusius mokytojus, mokyklos vadovybę, pripažįstamus baigimo pažymėjimus - bet ir dalelę savo namų, dalelę gimtinės“, - sako Vokietijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Nils Hilmer.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena 28 vokiečių šeimos.
Netrukus atvyks dar 33 šeimos su vaikais.
Gausėjant mokinių skaičiui, bus įrengtos papildomos klasės šalia esančiame pastate.
„Nuo 2026-ųjų rudens planuojame Aklųjų ir silpnaregių centre rekonstruoti tam tikras patalpas - čia įsikurs 5-11 klasių mokiniai.
Žinoma, tai priklausys nuo to, kiek šeimų atvyks“, - kalba švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Vokiečių karių vaikai čia siunčia labai aiškią žinutę: mes esame stipresni nei bet kada.
Iššūkiai - nors ir sudėtingi - mūsų negąsdina.
Mes juos įveiksime“, - sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių.
Todėl Vilniaus valdžia planuoja statyti dar vieną mokyklą, kurioje galėtų mokytis apie 500 vaikų.
„Šiai dienai yra paruoštas tinkamas sklypas Drujos gatvėje, šalia pataisos namų - 2 hektarai, kurie atitinka visus reikalavimus“, - sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Meras skundžiasi tik dėl vieno - projektas vykdomas kaip eilinės statybos, o tai reiškia, kad gali strigti biurokratinėse procedūrose.
Pasak jo, Vyriausybė kol kas projektui nesuteikė ypatingo statuso.
Vokiečių vaikų ugdymo poreikiams valstybė skyrė beveik 2 mln. eurų, o mokytojų atlyginimus moka Vokietija.
Darželių įvairovė pasaulyje
Daugelis vaikų lanko darželius - juose prasideda jų lavinimas, paruošimas pradinei mokyklai.
Tiesa, programos ir patalpos įvairiose šalyse skiriasi - vieni mokosi miškuose, kituose darželiuose daugiausia dėmesio skiriama dainavimui ir šokiams.
Vaikų darželiai įvairiose pasaulio šalyse skiriasi.
Štai Japonijoje yra cilindro formos darželis, į kurį vaikai įlipa per medžius.
Tuo metu Vokietijoje ir Kanadoje kai kuriose mokyklėlėse pamokos vyksta parkuose ir miškuose.
JAV darželiuose vaikai mokomi anglų kalbos, matematikos pagrindų ir bendravimo - taip jie ruošiami pirmai klasei.
Darželiai Kinijoje skirti vaikams iki 6 m. amžiaus.
Čia, kaip ir JAV darželiuose, vaikai prižiūrimi auklėtojų ir mokomi.
Mažieji mokosi kinų kalbos ir rašto, matematikos pradmenų, daug laiko skiriama dainavimui, šokiams, vyksta vaikų koncertai.
Nemažai laiko vaikai praleidžia gryname ore.
Prancūzijoje darželiai vadinasi ecole maternelle, jie skirti 3-5 m. amžiaus vaikams.
Vaikus moko skaityti, rašyti, skaičiuoti.
Vienas iš esminių darželio tikslų - kad vaikai pradėtų socializuotis.
Jaunesnieji miega darželyje pietų, o visi vaikai užsiima įvairių dirbinių kūrimu, dalyvauja menų pamokėlėse, dainuoja ir žaidžia.
Vienas garsiausių darželių Prancūzijoje - „Creche de la Girafe“, į jį įkomponuota didžiulė žirafos skulptūra.
Vokietijoje darželius lanko apie 80 proc. vaikų, jų tėvai gauna tam skirtą valstybės išmoką (kindergeld), kuri yra beveik 200 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui.
Daugelis tėvų už šią išmoką perka įvairias priemones mokymuisi.
Vokietijoje trūksta vietų darželiuose, neretai tenka užsirašyti į eilę ir laukti.
Populiariausi darželiai, kuriuose mokoma vokiečių ir anglų kalbos pradmenų.
Vokietijos darželiai išsiskiria ir tuo, kad daugelis turi programų lauke.
Pavyzdžiui, Robino Hudo darželiuose vaikai mokomi parkuose ir miškuose, kad ir koks būtų oras.
Kanadoje, kaip ir Vokietijoje, daugelyje darželių teikiamas prioritetas buvimui lauke.
Šalyje yra tradicinių vaikų darželių, bet sparčiai daugėja ir naujos pakraipos darželių, kuriuose manoma, kad 20-30 min. pertraukos nepakanka, jų auklėtiniams leidžiama visą dieną būti lauke.
Pavyzdžiui, holistinėje alternatyvioje mokyklėlėje „Equinox“ Toronte vaikai nuolat sąveikauja su gamta.
Japonijoje nėra privaloma vesti vaikų į darželius, vis tik šalyje yra puikių darželių.
Tokijuje esantis „Fuji“ darželis garsėja unikaliu dizainu - ant cilindro formos pastato plokščio stogo įrengtas stadionas vaikams bėgioti ir žaisti, nuo stogo vaikai gali nušliuožti į pirmą aukštą, kuriame - žaidimų aikštelė po dangumi.
Negana to, vaikai į klases gali įlipti iš greta augančių medžių.
Kitas Tokijo darželis „Buddy Sports“ veikia tarsi stovykla.
Čia daugiausia dėmesio skiriama fiziniam vaikų lavinimui, tad kiekvieną rytai vaikai nubėga 2 kilometrus.
Įstaigos moto - „įdėk maksimaliai pastangų“, tiesa, jei fizinių veiklų metų vaikai ima verkti, auklėtojai nurodo jiems pailsėti.
Jungtinėje Karalystėje darželiai vadinami „žaidimų grupėmis“.
Įprastai tai miestų ir miestelių vietos valdžios remiamos įstaigos, tiesa, jos turi atitikti šalyje galiojančius Sveikatos ir socialinio fondo standartus.
Pavyzdžiui, aštuoniems vaikams turi būti vienas auklėtojas, o mokymosi programa darželyje trukti apie keturias valandas.
Londone esanti žaidimų grupė „Sunshine“ siūlo darželinukams įvairių pamokėlių - valgio gaminimo, dramos, prancūzų kalbos ir netgi jogos.
tags: #vokietijos #darzelis #foto #is #lauko
