Geležies trūkumas yra dažna problema ne tik nėščioms, bet ir pagimdžiusioms moterims.
Vis didėjančio nuovargio ir silpnumo po gimdymo priežastis gali būti šio mikroelemento stoka.
Trūkstant mamai geležies, per mažai jos iš motinos pieno gaus ir žindomas kūdikis, taip pat dėl to suprastės ne tik fizinė, bet ir psichinė moters sveikata.
Dėl po gimdymo vykstančių hormoninių pokyčių nuotaikų kaita nestebina.
Tačiau ką tik mama tapusios moters nerimas ir liūdesys gali greitai praeiti.
Tačiau prasta nuotaika gali užsitęsti, ir ne tik dėl organizme po gimdymo vykstančių fiziologinių pokyčių ir psichologinių veiksnių, susijusių su vaikelio gimimu.
Nuolat kamuojančio nuovargio, mieguistumo, dirglumo ar net depresijos priežastis gali būti geležies stoka.
Užsitęsęs nuolat kankinantis nuovargis, silpnumas, vangumas išsekina moters nervinę sistemą, ji jaučiasi prislėgta, kamuoja nerimas, suprastėja emocinė būklė.
Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie geležies trūkumo atsiradimo daugeliui jaunų mamų.
Didesnė geležies stokos ir anemijos tikimybė yra pagimdžiusioms cezario pjūvio operacijos būdu moterims, nes jos su krauju netenka daugiau geležies.
Maitinant kūdikį padidėja geležies poreikis, bet iš maisto dažnai neįmanoma gauti užtektinai šio mikroelemento.
Po gimdymo atsiradus geležies trūkumui ir dėl to organizmui negaunant užtektinai deguonies, moteris nebetenka energijos.
Tuomet ji nusilpsta, jaučia nuovargį, apetito stoką, pasidaro dirgli, išsekusi, mieguista, išblykšta, nesugeba sutelkti dėmesio.
Geležies stokos ir anemijos simptomai yra nespecifiniai ir gali atsirasti esant įvairiems sutrikimams.
Tačiau juos pajutus, ypač jei sveikata anksčiau buvo nepriekaištinga, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris gali skirti tyrimą raudonųjų kraujo kūnelių koncentracijai kraujyje nustatyti.
Kadangi anemija yra dažna liga po gimdymo, kiekviena jauna mama turėtų atidžiai stebėti savo savijautą.
Anemijos priežastys ir simptomai
Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės gydytojos akušerės-ginekologės prof. dr. Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, įtarti pogimdyminę anemiją galima pasireiškus tokiems simptomams kaip padidėjęs nuovargis, mieguistumas (ypač dieną), jautrumas.
„Vis labiau trūkstant geležies, šie simptomai intensyvėja, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pakinta skonis, patinka neįprasti kvapai (benzino, acetono). Geležies stokai įsisenėjus, išryškėja odos ir gleivinių blyškumas“, - pasakoja akušerė-ginekologė.
Anemija yra būklė, kai organizme trūksta sveikų raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, o tai lemia sumažėjusį deguonies tiekimą audiniams.
Nėštumo metu anemija gali komplikuoti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.
Pagrindinės anemijos priežastys nėštumo metu yra geležies trūkumas, folio rūgšties trūkumas ir vitamino B12 trūkumas.
Geležies trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio geležies poreikio nėštumo metu, o folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas gali atsirasti dėl netinkamos mitybos.
Be to, kai kurios ligos, tokios kaip lėtinis kraujavimas ar įvairios kraujo ligos, gali prisidėti prie anemijos vystymosi.
Dažniausi anemijos simptomai yra nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos skausmas ir blyškumas.
Anemija diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie apima hemoglobino lygio, hematokrito ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus nustatymą.
Taip pat gali būti atliekami geležies, ferritino ir vitamino B12 tyrimai, kad būtų galima nustatyti anemijos priežastį.
Po gimdymo mažakraujystė diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 100 g/l.
Kadangi geležį, folio rūgštį, vitaminą B12, kaip ir kitas maistines medžiagas, iš mamos pirmiausia pasisavina vaisius, jų reikia gauti didesnį kiekį.
Jei moteris iki pastodama sirgo mažakraujyste, būdavo gausios menstruacijos, nėštumo metu anemija gali tik pagilėti“, - teigia R. J. Nadišauskienė.
Nusilpti kraujas gali ir dėl įvairių ligų.
Anemijai atsirasti įtakos turi ir dažni nėštumai.
„Pirmiausia kraują silpnina visiškai normalus fiziologinis pokytis, atsirandantis nėštumo metu.
Tuo metu kaupiasi daugiau skysčių kraujagyslėse ir santykinai sumažėja hemoglobino kiekis.
Be to, kiekvienas gimdymas baigiasi tam tikru kraujavimu, tad jei moteris buvo anemiška, dar labiau silpninamas jos organizmas“, - pasakoja gydytoja.
Anemija, ypač nėštumo metu, turi tiesioginę įtaką kraujotakos sistemai ir hemoglobino kiekiui organizme.
Hemoglobinas, esantis raudonųjų kraujo kūnelių sudėtyje, yra atsakingas už deguonies transportavimą į audinius ir organus.
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelį kraujo tūrio padidėjimą, todėl padidėja ir hemoglobino poreikis.
Anemija gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti širdies apkrovą, o tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus.
Gydymas ir profilaktika
Anemijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir priežasties.
Dažniausiai rekomenduojama vartoti geležies papildus, folio rūgštį ir vitaminą B12.
Mitybos pokyčiai, tokie kaip geležies turtingų maisto produktų, pavyzdžiui, raudonos mėsos, žuvies, pupelių ir lapinių daržovių, įtraukimas, taip pat gali padėti.
Sunkesniais atvejais gali prireikti infuzijų ar net kraujo perpylimo.
Naujovės gydymo srityje apima naujų tipų geležies papildų ir terapijų, skirtų anemijai gydyti, tyrimus.
Jeigu anemijos priežastis - liga, pirmiausia reikia ją gydyti, o gydymo metu ir profilaktiškai svarbu tinkamai maitintis.
Pagrindinis šaltinis, iš kurio geležis geriausiai pasisavinama, yra gyvulinis maistas.
Tai jaučio ar triušio liežuvis, kepenys, triušiena, kalakutiena, vištiena.
„Dar vienas svarbus dalykas - vitaminas C padeda organizmui įsisavinti geležį.
Yra labai daug skirtingų anemijos tipų, kuriuos lemia įvairios priežastys.
Geležies nėščiosioms labiausiai trūksta dėl to, kad organizme net 50% padidėja kraujo tūris.
Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų.
Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą.
Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę.
Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Anemija yra gydoma geležies preparatais.
Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme.
Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai.
Šie preparatai gali būti sudėtiniai, t.y.
Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis.
Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos.
Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius.
Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt.
Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais.
Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, todėl, net jeigu moteris neturi jokių nusiskundimų ir neserga anemija, mityba nėštumo metu turi būti subalansuota, svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu.
Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų.
Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti.
Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.
Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui.
Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas.
Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius.
Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus.
Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Mitybos rekomendacijos
Norint išvengti anemijos svarbu reguliariai valgyti mėsą.
Daugiausia geležies turi aviena, jautiena, triušiena, žvėriena (elniena ir stirniena), yra jos ir paukštienoje, žuvyje.
Rinkdamiesi preparatą, atkreipkite dėmesį į jame esančios geležies formą, nuo kurios priklauso jos pasisavinimas.
Hemo geležis - lengvai organizmo pasisavinama, nes tai yra natūraliai susidarantis junginys, esantis gyvūninės kilmės maisto produktuose.
Hemo geležies junginys pasisavinant nesuskaidomas, todėl išvengiama žarnyno dirginimo.
Todėl vartojant hemo geležies preparatą galime išvengti pykinimo, pilvo skausmo, varginančio metalo skonio.
Mažakraujyste nuo vaikystės sirgusi dainininkė Anžela Adamovič, neseniai su vyru Žygimantu Geču susilaukusi sūnaus Žako, dalijasi patirtimi bei savijauta.
„Laikome sūnų ant rankų, žiūrime į jį, ir gera.
Pokyčių daug, visų neišvardysi.
Tiesiog mano kasdienybė ar gyvenimo įvykiai nebe mano vienos“, - šiltų emocijų nestokoja jauna mama, teigdama, kad šiuo metu tiek ji, tiek vaikelis jaučiasi gerai.
Tiesa, ji pripažįsta nėštumo metu prisižiūrėjusi daug labiau nei bet kada anksčiau, ypač dėl anemijos, ją lydėjusios nuo pat vaikystės.
„Priežiūros priemonių padaugėjo 10 kartų, jei ne daugiau“, - pasakoja A. Adamovič.
Laukiantis vaikelio teko apriboti ir kai kuriuos kasdienius įpročius.
„Mano organizmas linkęs kaupti skysčius, o nėštumo metu tai pasireiškė ypač.
Turėjau riboti net savo išėjimus į lauką, nes už pusvalandžio, jei oras karštas, pėdos nebetilpdavo į jokią avalynę, drabužiai spausdavo ir imdavo skaudėti rankas ir kojas.
Jau vien todėl man buvo svarbus šis maisto papildas, kurio sudėtyje, be svarbiausių kraujodarai elementų, buvo ir vitamino D3,“ - patirtimi dalijosi dainininkė.
Svarbu - įsiklausyti į savo organizmą
Šiandien A. Adamovič nekantrauja, kada galės sugrįžti į įprastą aktyvų gyvenimą.
„Svarbiausia - neužsisėdėti.
Dažnai moterims per sunku pripažinti, kad laikas grįžti į save, nes per daug patogu buvo nieko neveikti nėštumo metu, - įsitikinusi atlikėja.
- Vienos moterys jau po poros savaičių gali lankyti treniruotes, skirtas moterims po gimdymo, o kitos gali aktyviau leisti laiką tik po pusmečio“.
Tačiau atlikėja pripažįsta, kad pačiai maitinant sūnų, jai vis dar tenka laikytis kai kurių gydytojų nurodymų ir toliau vartoti geležies papildus: „Nėštumo metu mityba nesikeitė, likau vegetarė, tačiau stengiausi gauti visų reikalingų medžiagų.
Šiuo metu negaliu valgyti kai kurių daržovių ir vaisių, kol kas sunku tuos produktus kuo nors pakeisti.
Dėl to puiku, kad yra maisto papildas su geležimi.
Jo sudėtyje yra ne tik geležies, bet ir folio rūgšties, kurios geriausi maistiniai šaltiniai - žalios spalvos ankštinės daržovės, o jų tenka mažiau valgyti, vitamino B12, kurio daugiausia randama mėsoje, kiaušiniuose, tačiau aš jų nevalgau.“
Paklausta, ką galėtų patarti pirmagimio besilaukiančioms mamytėms, žinoma moteris atsako, kad pirmiausia - įsiklausyti į tai, ko iš tikrųjų reikalauja organizmas.
„Jei kyla kokių klausimų, kad ir dėl maisto, kelionių, skausmo, priežiūros priemonių ir t. t., apie viską kalbėkitės su savo gydytoju“, - komentuoja A. Adamovič.
Kūno pokyčiai po gimdymo
Kūnas po gimdymo (maždaug 6 savaitės) - naujas kūnas.
Jis kaprizingas, todėl reikia mokėti jį girdėti ir pajusti.
Gimdymas yra didžiulis stresas kūnui.
Kūnas gimdymo metu išnaudojo labai daug resursų, todėl yra nusilpęs ir išsekęs.
Per tą laiką gali moteris jaustis taip, tarsi kūnas būtų atsisukęs prieš ją pačią.
9 mėnesius kūnas keitėsi, vidaus organai buvo suspausti, pasislinkę iš savo įprastos vietos.
Pagimdžius viskas turi grįžti į pradines vietas.
Tačiau tai nėra taip paprasta, todėl kūnas ir toliau kurį laiką siųs nemalonius signalus.
Atsistatymas paprastai užtrunka nuo 6 iki 12 mėnesių.
Pilvo skausmas.
Kol gimda susitraukia į pirminį dydį ir formą, gali justi pilvo (pilvo apačios) skausmą.
Žindant kūdikį gali jausti aštresnį skausmą.
Taip yra todėl, kad žindymas stimuliuoja oksitocino gamybą, dėl kurio gimda susitraukia (sutvirtėja).
Daugeliui moterų šilumos kompresai padeda suvaldyti skausmą (pvz., šilto vandens butelis ar šildymo pūslė).
Laikui bėgant pilvo skausmas turėtų palengvėti.
Vidurių užkietėjimas.
Labai dažna problema.
Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimams, siūlėms po epiziotomijos ar paūmėjus hemorojui.
Vidurių užkietėjimą gali sukelti ir ligoninėje gauti skausmą malšinantys vaistai, kurie gali sulėtinti žarnyno darbą.
Norint palengvinti vidurių užkietėjimą, gerti daug vandens ir stenktis valgyti maisto produktus, kuriuose yra daug skaidulų (daržovių troškiniai, tirštos sriubos, košės).
Hemorojus.
Tai skausmingas tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas.
Nėštumo metu, vaisiui spaudžiant žarnyną, blogėja kraujo nutekėjimas iš mažojo dubens, tiesiojoje žarnoje susidaro kraujo sąstova, todėl gali susiformuoti hemoroidiniai mazgai.
Gimdant šie mazgai gali iškristi į išorę.
Tai gali sukelti skausmą ir kraujuoti po tuštinimosi, gali niežtėti.
Patogios įvairios žvakutės, įstumiamos į tiesiąją žarną.
Skausmą malšina ir dezinfekuoja medetkų ir ramunėlių vonelės, jose geriausia patupėti 10-15 min po tuštinimosi.
Galima tepti šaltalankių aliejumi, dėti alijošiaus gabaliukus.
Tarpvietės skausmas.
Tarpvietė yra sritis tarp makšties ir išangės.
Gimdymo metu ši sritis įsitempia.
Kai kuriais atvejais gydytojui gali tekti atlikti nedidelį pjūvį šioje srityje, kad būtų galima išplėsti makštį gimdant.
Ir vienu, ir kitu atveju po gimdymo tarpvietė bus skausminga, galbūt net patinusi.
Kelis savaites šioje srityje gali jausti diskomfortą.
Skauda spenelius ir krūtis.
Pirmosiomis žindymo dienomis normalu, kai skauda spenelius ir krūtis.
Jei skausmas išlieka ilgiau nei kelias dienas, gali būti, kad kūdikis netinkamai apžioja krūtį.
Pabandyk pakeisti žindymo pozą arba kreipkis pagalbos į žindymo specialistą.
Tai reiktų padaryti kuo skubiau iki atsirandant skausmingiems spenelių įtrūkimams, kurie gali apsunkinti žindymą.
Siūlės.
Jei dėl plyšusios ar įkirptos tarpvietės turi siūlių, gijimas užtruks 7-10 dienų.
Siūlai laikui bėgant ištirps ir iškris.
Gijimo laikotarpiu svarbu siūlę tinkamai prižiūrėti.
Kiekvieną kartą naudojantis tualetu tarpvietę nuplauti šiltu vandeniu.
Galima naudoti buteliuką su purškikliu arba tiesiog pilti vandenį iš puodelio arba šlapintis duše, liejant vandenį ant lytinių organų.
Nevalyti šios vietos tualetiniu popieriumi, nes susiūta vieta gali sudirgti.
Kuri laiką nerekomenduojama sėdėti ant kietų paviršių, nes tarpvietės audinių tempimas nepadeda gijimui.
Jei yra Cezario pjūvio siūlių, jos gyja skirtingais laipsniais.
Siūlės odoje turėtų išgydyti per 5-10 dienų.
Pagrindinio raumenų sluoksnio siūlės gis ilgiau.
Tai gali užtrukti iki 12 savaičių.
Stebėti siūles - ar nėra infekcijos požymių (ar nerausta pjūvio sritis, nėra patinimo, pūliavimo ar nekarščiuojate).
Kraujavimas iš makšties ir išskyros.
Po gimdymo yra įprasta, kad kraujuojama iš makšties, net jei buvo Cezario pjūvis.
Taip kūnas šalina papildomą kraują ir audinius, kurie buvo naudojami auginant ir maitinant kūdikį.
Iš pradžių (iki 10 dienų), kraujavimas bus gana gausus, bet vėliau jo vis mažės.
Nedidelis kraujavimas gali trukti iki šešių savaičių po gimdymo.
Svarbu, kad per tą laiką naudotumeisi tik higieniniais paketais.
Vandens užsilaikymas.
Kai kurios moterys gali skųstis rankų, kojų ir pėdų patinimu, tai pogimdyminė edema.
Tavo kūnas ir toliau kaupia vandenį (kaip ir nėštumo metu), nes padidėja hormono, vadinamo progesteronu, kiekis.
Tai neturėtų trukti ilgiau nei savaitę po gimdymo.
Po gimdymo prasidėjęs kraujavimas vadinamas lochija.
Pirmąją dieną po gimdymo išskyros turi šviežio kraujo spalvą, gali būti ir rusvos spalvos.
Neišsigąskite, pirmosiomis dienomis gali iškristi didesni ar mažesni krešuliai, taip pašalinami ir audinių likučiai.
Nuo antrosios iki šeštosios dienos išskyrų spalva pakinta ir gali būti tiek rožinė, tiek ruda.
Išskyrų kiekis palaipsniui mažėja, tačiau norint išvengti infekcijų paketų keitimo dažnumą rekomenduojama išlaikyti tokį patį t.y. kas 2 val.
Ryškiausias pokytis fiksuojamas trečiąją-ketvirtąją savaites, nes išskyros tampa beveik baltos spalvos, todėl pakanka įprastai naudojamų paketų.
Tuo tarpu, šeštąją savaitę išskyrų nebelieka.
Atminkite, jog šiuo laikotarpiu griežtai draudžiama naudoti tamponus.
Tamponų negalima naudoti dėl to, kad liko atvira gimdos vieta, iš kurios pasišalino placenta.
Gimda paprastai sveria 100 g, o po gimdymo jos svoris siekia apie 1 kg.
Tarpvietės gijimas trunka iki 14 dienų.
Normalu jausti skausmą šiuo laikotarpiu, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad kasdien jis turėtų mažėti.
Šiuo jautriu laikotarpiu labai svarbu atkreipti dėmesį į intymią higieną.
Tokiu atveju, puikiai tinka priemonės su chlorheksidinu (pvz. Clogin putos).
Chlorheksidinas ypatingas tuo, jog tai yra antiseptikas, efektyvus prieš mikrobų sukeltas bakterines infekcijas.
ATSISTATYMAS PO GIMDYMO. 1-2 savaitė. Nuo ko pradėti?
Remiantis moksliniais tyrimais, jei gimdymas vyksta natūraliu būdu, tuomet sergamumas hemorojumi padidėja net 8 kartais.
Teigiama, kad hemorojaus pikas yra pirmosios dvi paros po gimdymo.
Hemorojus išsivysto todėl, kad plečiantis gimdai bei didėjant vaisiui, spaudžiamos venos.
Dėl šios priežasties kraujo apytaka iš išangės į pilvo zoną negali laisvai tekėti, todėl išsivysto kraujagysliniai dariniai.
Hemorojus ypač suintensyvėja, jei atsiranda vidurių užkietėjimas.
Laikytis tinkamos higienos t.y.
Evoliucijos požiūriu, stiprus motinos ir kūdikio ryšys buvo būtinas mūsų rūšies išlikimui.
Žmonių smegenys labai didelės, joms reikia didelės kaukolės, dėl to žmogus gimsta ankstyvame vystymosi etape.
Vaisius tiesiog negalėtų praeiti pro gimdymo takus, jei gimtų visiškai susiformavęs.
Kai kurie paleontologai mano, kad nėštumas tęsiasi pirmus metus po gimimo.
Gamta nori, kad kūdikis išgyventų, todėl mamos smegenys yra padidintoj budėjimo būsenoje.
Organizmas ima gaminti hormonų kokteilį, kuris paveikia moterį taip, kad jos tampa priklausomos nuo kūdikio.
Bet šiuo laikotarpiu atsiranda toks niuansas, kad vienų hormonų stipriai padaugėja, o kitų, atvirkščiai sumažėja.
Trumpai tariant, motinystė pakeičia moters smegenis.
Aktyvuojasi už nerimą ir jautrumą atsakingi smegenų centrai, kad mama galėtų kūnu ir emocijomis pajausti, ko reikia kūdikiui šią minutę.
Tinkamai pasirinkti akmenys gali padėti apsisaugoti nuo neigiamos energijos ir sėkmingai pagimdyti.
Kiekvieną nėštumo mėnesį globoja tam tikra planeta.
Pagal jas galite pasirinkti jums „maloniausią“ akmenį - amuletą.
I Mėnuo Planeta: Saulė Akmenys: avantiūrinas, almazas, heliodoras, heliotropas, koralas, nefritas, chrizolitas, cirkonis, gintaras.
II Mėnuo Planeta: Mėnulis Akmenys: agatas, Mėnulio akmuo (aduliaras), amazonitas, perlai, koralai, smaragdas, opalas, selenitas.
III Mėnuo Planeta: Marsas Akmenys: almazas, ametistas, heliotropas, hematitas, granatas, rubinas, jaspis.
IV Mėnuo Planeta: Jupiteris Akmenys: agatas, turkis, kalnų krištolas, lazuritas, topazas, karneolis, chrizokolas.
V Mėnuo Planeta: Venera Akmenys: agatas, ametistas, turkis, žadeitas, lazuritas, malachitas, safyras, špinelis.
VI Mėnuo Planeta: Saturnas Akmenys: ametistas, gagatas, smaragdas, nefritas, oniksas, topazas, čaroitas.
VII Mėnuo Planeta: Uranas Akmenys: agatas, granatas, lazuritas, karneolis, chrizokolas.
VIII Mėnuo Planeta: Neptūnas Akmenys: avantiūrinas, Mėnulio akmuo (aduliaras), kalnų krištolas, koralas, labradoras, turmalinas, jaspis.
IX Mėnuo Planeta: Plutonis Akmenys: akvamarinas, perlai, chrizolitas, cirkonis.
X Mėnuo Planeta: Merkurijus Akmenys: agatas, korneolis, topazas, turmalinas, gintaras, jaspis.
Nerekomenduojame ligų gydyti vien akmenimis.
Akmenėliai - tai energijos, kurios mums padeda, padeda sustiprėti, stiprina kūno organus ir padeda išsigydyti ligas, tačiau šalia to reikia keisti įpročius, dirbti su emocijomis, keisti aplinką, dar labiau rūpintis meile sau, atsipalaiduoti, rūpintis mityba bei fiziniu aktyvumu.
