Įstaigos teritorijoje įrengtas ekologiškas daržas, kuriame siekiame vaiko ugdymo bei pažinimo skatinimo per tyrimą, praktinę veiklą. Vaikai susipažįsta su gamtos mokslų ypatumais tyrinėdami aplinkinį pasaulį. Kai aplinkoje yra įvairių priemonių ir medžiagų, jie stengiasi išbandyti, kaip veikia daiktai, eksperimentuoja, manipuliuoja jais. Įgyvendindami gamtos pažinimo turinį siekiame apimti ne atskirus faktus, o susieti juos prasminiais ryšiais naudodami mąstymo strategijas ir įrankius. Skatiname vaikus naudoti grafinį vaizdavimą mąstymo žemėlapiais informacijai pateikti ir įžvelgti prasminius ryšius, plėsti rūšiavimo ir grupavimo, veiksmų sekos sudarymo, priežastinių ryšių nustatymo įgūdžius.
Kasmet lopšelio-darželio darže-laboratorijoje auginame ekologiškus vaisius ir daržoves, ne tik žadindami vaikų susidomėjimą gyvąja gamta bei augimo procesu, bet ir siekdami sveikos mitybos įgūdžių įtvirtinimo. Taip pat darže-laboratorijoje vykdomi teminiai projektai, kurių metu stebėjimų ir analizavimų būdu formuojame vaiko suvokimą apie gyvosios aplinkos reiškinius, jų kaitą ir vystymąsi.
Bendruomeninė daržininkystė ir jos pradžia
Viskas prasidėjo prieš 3-ejus metus, kai susivieniję žali.lt ir Antakalnio bendruomenės nariai Sapiegos ligoninės teritorijai priklausančiame parke sukasė kelias lysves ir pasodino pirmąjį daržą. Tai tapo bendruomeninės daržininkystės pradžia. Po metų sutvarkytas ir užsodintas senas ligoninei priklausęs 500 m² stiklinis šiltnamis. Vis daugiau rajono gyventojų ateidavo čia praleisti laisvalaikio. Vienas po kito ėjo į mūsų palapinę ir dėkojo, kad sumanėme tokią šventę. Jautėmės labai pakylėtos, bet, tiesą sakant, ir pavargome kaip reikiant.
Pirmais metais besidarbuojančiųjų darže buvo nedaug - maždaug 15 žmonių. Teko net laistymo grafiką sudaryti, kad augalai nežūtų. Pamažu savanorių daugėjo. Dabar į talkas ateina dešimtys, į renginius - Kaimynų dieną ar Kalėdų šventę - jau susirenka keli šimtai, o feisbuke paskelbtą informaciją peržiūri net keli šimtai tūkstančių žmonių. Ateina ir šeimų, ir vienišių, ir vaikų, ir pensininkų. Vyriausiam daržininkui - daugiau kaip 80 metų. Gal tik paaugliai vangiau įsitraukia.
Pradedi jausti atsakomybystę. Žinai, kad po darbo reikia ne tik vaikus pavalgydinti, bet ir į daržą nubėgti, pažiūrėti, ar viskas gerai, ar neišdžiūvo. Kas ką turi, susodina, kas turi laiko, nuravi, palaisto. Auga pomidorai, agurkai, salotos, špinatai, o derliaus būna tiek, kad užtenka visiems norintiesiems ir dar lieka. Parkas kurį laiką buvo uždaras, bet pernai iškraustyta ligoninė, tad dabar į jį gali ateiti bet kas. Šiltnamį rakiname, bet visi žino, kur yra raktas. Tik kartą yra moliūgą pavogę, ir viskas.
Idėjos ir įkvėpimas iš pasaulio
Renata Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, gilinosi į klimato kaitą. Vėliau Amsterdamo universitete mokėsi darnaus vystymosi. Domėjosi miestų plėtra - kaip juos pakeisti, kad, net be paliovos augdami, nekenktų aplinkai, atlieptų gyventojų poreikius. Apie tokius projektus Renata ne tik girdėjo - matė įgyvendintų. Vienas įspūdingesnių - Amsterdame esantis „De Ceuvel“. Viskas prasidėjo nuo to, kad grupė žmonių apleistoje, užterštoje, niekam nereikalingoje buvusios laivų statyklos teritorijoje nutarė įrengti žaliąją erdvę. Prisodino augalų, valtyse pristatė pastatų, iš lentų įrengė kavinę, ją labai pamėgo vietos hipsteriai ir turistai. Projektas išgarsėjo, apie jį ėmė rašyti ne tik Europos, bet ir JAV dienraščiai.
Filipinuose Renatai didelį įspūdį padarė ekologinis kaimas. Vienas inžinierius jį kūrė 10 metų. Jame žmonės beveik viską pasigamina patys. Energija gaunama iš saulės kolektorių, plėtojama vertikalioji žemdirbystė, amatai. Manau, tokie dalykai turi perspektyvą ir Lietuvoje. Ne veltui pastaruoju metu taip išpopuliarėjo ekologija, vėl visi nori patys auginti daržoves, žalumynus.
„Miesto laboratorija“ - edukacijos ir inovacijų centras
Vieną dieną besidarbuodamos darže Agnė ir Goda nutarė, kad norisi kažko daugiau. Kai savo norus paskelbė feisbuke, atsiliepė Renata ir teisininkė Eglė Ignatavičiūtė. Taip atsirado projektas „Miesto laboratorija“. Pirmasis didelis bendruomenės renginys - Kalėdos Sapiegų parke - leido patikrinti, ar bendruomenei reikia ko nors daugiau. Norėjome padaryti Kalėdų pasaką ir padarėme. Norinčiųjų prekiauti buvo tiek, kad negalėjome visų sutalpinti. Nerimavome, ar pavyks, juk ten - plynas laukas, stogų nėra, elektros nėra. Dar ir oras pasitaikė kaip reta bjaurus - lietus, vėjas. Vis dėlto žmonės ėjo būriais, o nuotaika buvo be galo šventiška.
2017 metais palaikomi įstaigos bendruomenės ir ypač aktyvių tėvų, dalyvavome prekybos centro IKI organizuojamame socialinės atsakomybės projekte „Sodinčius“ ir gavome dovanų šiltnamį, kurį pastatėme savo darže.
Hidroponika: ateities daržininkystė
Apie šį augalų auginimo būdą užsimename ne be reikalo - „Miesto laboratorijos“ patalpose ištisus metus veikia hidroponinis daržas, kuriame atliekami inovatyvios daržininkystės eksperimentai. Hidroponinis augalų auginimo būdas laikomas vienu perspektyviausių daržininkystės metodų, nes taupo vietą, vandenį ir šviesą (o kai kur jos visai nereikia). Šis būdas itin paplitęs didžiausiuose pasaulio didmiesčiuose, kur itin trūksta vietos ar dėl užterštumo negalima auginti daržovių tiesiog lauke (Londone hidroponiniai daržai įrengiami nebenaudojamuose metro tuneliuose, Honkonge - ant dangoraižio stogų ir pan.). Lietuvai, kur itin trumpas šiltasis sezonas, šis būdas visų pirma aktualus tuo, kad šviežių daržovių galima turėti ištisus metus, taip pat efektyviai reguliuojant, nedideliame plote galima užauginti didžiulį derlių.
Skaičiuojama, kad hidroponiniame darže sutaupoma beveik 40 proc. vandens, lyginant su tradicine žemdirbyste. Naudojant taupias LED lempas, elektros išlaidos taip pat minimalios.
Bendruomenės edukacijos centro „Miesto laboratorija“ organizuojamo paskaitų ciklo apie hidroponiką metu visi susidomėjusieji turi progą daugiau sužinoti apie hidroponiką - inovatyvų būdą auginti daržoves ir kitus augalus. Hidroponika - tai augalų auginimas vandenyje, praturtintame mineralinėmis medžiagomis, nenaudojant dirvožemio, žinomas jau nuo XVII a. Ne taip seniai šis augalų auginimo metodas vėl prisimintas ir pradėtas taikyti netgi namų sąlygomis. „Miesto Laboratorijos“ hidroponinis daržas skaičiuoja jau ne vieną sezoną, tad pasidalinti vandendirbystės subtilybėmis, patirtimi tikrai galime. O daržo prižiūrėtojas Simonas, hidroponikos principus pritaikęs tiek namuose, mielai konsultuoja ir dalina praktinius patarimus.
Kitos edukacinės veiklos
Vadiname jį eksperimentu todėl, jog tai yra pakankamai naujas augalų auginimo būdas ir ne pramoniniam vartotojui išmokti derlių jame užsiauginti tenka bandymų būdu.
Ar esate girdėję apie kokedamas? „Koke“ japonų kalboje reiškia samanas, o „dama“ kamuolį. Jos dar vadinamos vargšų bonsais. Kokedamų komponavimo tradicija Japonijoje gyvuoja daugiau nei 500 metų. Jos kuriamos sodinant augalus į suspaustų žemių kamuolį, kuris apdengiamas samanomis ir aprišamas siūlais. Dirbtuvių metu pasakojama apie kokedamos atsiradimo ištakas, supažindinama su tinkamiausiais augalais, jų derinimu tarpusavyje bei priežiūra.
Žingsnis po žingsnio kokedama kamuoliukų gaminimas su „We Smell The Rain“
Siekdami sumažinti savo suvartojamo maisto CO2 pėdsaką, vis daugiau miestiečių augina maistą savo reikmėms namų balkonuose ir terasose, diegia vietinės sezoninės virtuvės principus savo namuose, inicijuoja trumpąsias maisto grandines. Dirbtuvės skirtos draugų grupėms, įmonių kolektyvams ir kitoms kompanijoms. Nuotolinės dirbtuvės itin tinkamos po Lietuvą ar pasaulį išsibarsčiusioms komandoms - įkvėpsime kartu daržininkauti ir per atstumą!
Į visus veiklos procesus savanorės stengiasi įtraukti kuo daugiau bendruomenės narių. Noriai padeda ir šeimynykščiai - vyrai, vaikai. Agnė juokdamasi prisimena, kaip jos trimetė dukrelė, paklausta, kur eis iš darželio, išdidžiai atsakydavo: „Į dirbtuves!“ Čia žmonės ne tik padeda, bet ir patys mokosi. O mokytis tikrai yra ko. Agnė prisimena, kaip vasarį gautas sėklas, kurias reikėjo sudaiginti ir paruošti, kad būtų galima persodinti į šiltnamį, žmonės iškart namie ir pasisėjo. Balandį moliūgai jau žydėjo ant palangių. Žinoma, buvo pernelyg dideli persodinti. Štai neseniai genėjome medžius, pasikvietėme profesionalą. Prigužėjo žmonių - padėti ir pasimokyti, - pasakoja Daiva. - Tie, kurie įsitraukia į veiklą, ateina čia kaip į savo namus. Juk smagu gerti kavą prie stalo, kurį pats šlifavai.
Įdomus atrodo ir projektas „Mano kaimynas - menininkas“. Antakalnyje gyvena labai daug menininkų, kai kurie yra mūsų kaimynai, galbūt gyvena tame pačiame aukšte, o mes nežinome, kas jie tokie. Organizuosime susitikimus, akustinius koncertus, parodas, net bendras vakarienes su menininkais. Ir žmonėms bus įdomu, ir menininkai turės kur pasirodyti.
Dar vienas svarbus projektas susijęs su Grybo gatvėje esančiais vaikų globos namais - planuojama ten gyvenančius vaikus įtraukti į veiklą, kiekvienam iš jų skirti po mokytoją. Moterys tikisi, kad tai padės vaikams įgyti svarbių gyvenimiškų įgūdžių, pasijusti reikalingiems ir net užsidirbti. Štai viena virėjos specialybės šiuo metu besimokanti mergina galėtų sėkmingai dirbti kavinėje ir įgyti reikalingos praktikos.
Išmaniajame šiltnamyje darbuotis, eksperimentuoti ir įvairius tyrimus atlikti galėtų aukštųjų ar bendrojo lavinimo mokyklų auklėtiniai, jaunieji mokslininkai.
Ateities vizija ir darnus vystymasis
Šis puikiai pavykęs renginys padėjo patikėti, kad bendruomenės ateities vizija gali būti įgyvendinta. O ji tikrai daro įspūdį - ir užmojais, ir konkretumu. Šiuo metu antakalniečiai jau gali naudotis nemažu pastatu, kuriame anksčiau buvo ligoninės dirbtuvės. Vienoje jo dalyje kuriama edukacinė erdvė. Čia žmonės jau mokosi restauruoti baldus, susikalti lovelius daržovėms auginti ir kt. Štai neseniai bendruomenės auksarankiai iš senų durų pagamino fantastišką stalą. Jį statys būsimoje kavinėje. Šią, suremontavus pastatą, ketinama įkurti šalia dirbtuvių. Tai bus ne tik bendruomenės susibūrimo vieta, bet ir pagrindinis pajamų šaltinis edukacijos centrui išlaikyti. Patiekalus gaminsime iš savo darže augančių augalų, bendradarbiausime su arti gyvenančiais ūkininkais, naudosime išmesti paruoštus „kreivus“ vaisius ir daržoves, - vardija Goda. - Vandenį šildys saulės kolektoriai. Pagrindinis akcentas bus bendruomenę jungiantis ilgas stalas. Ant pastato stogo planuojame įrengti šiltnamį. Žiemą - daržovių užsiauginti išmaniajame šiltnamyje pastato viduje.
Tokių projekto iniciatorės matė pačiose netikėčiausiose erdvėse, netgi Londono metro. Viską - drėgmę, šviesą, temperatūrą - juose reguliuoja kompiuteriai. Naudojamas ekologiškas LED apšvietimas, o žalumynai, kad užimtų mažiau vietos, auga ne horizontaliose lysvėse, o vienas virš kito išdėstytuose loveliuose sudarydami įspūdingą žalią sieną. Bus stengiamasi, kiek įmanoma, laikytis judėjimo „Be atliekų“ principų. Tas pats vanduo (vadinamas pilkuoju) bus naudojamas kelis kartus, - iš kriauklės jis nutekės į tualeto bakelį. Organinės atliekos keliaus į komposto dėžes. Agnė sako, kad jų dabar yra tokių kompaktiškų, kad galima laikyti namo viduje. Tose dėžėse atliekos, veikiamos aukštos temperatūros, kompostu virsta per 24 valandas. Juo bus tręšiamas daržas, o jei liks, bus galima pasidalyti su miesto daržininkais. Tarą ketinama naudoti daugkartinę, taip pat planuojama vengti pakuočių, produktai bus perkami sveriami arba dideliais kiekiais ir t. t.
Rėmėjai ir bendruomenės stiprybė
Kol projektas įsibėgės, reikia pinigų startui - kavinei suremontuoti ir įrengti. Renata atsidūsta, kad bandymai gauti paramos iš Europos Sąjungos fondų kol kas bergždi, mat konkursus laimi didelės, pelningos įmonės. Vis dėlto moterys nenuleidžia rankų - kreipiasi į privačias bendroves, vietos gyventojus, prašo prisidėti ne tik pinigais, bet ir daiktais, paslaugomis. Nesuprasi, ar savanorių entuziazmas įkvepia, ar merginos laiku „pagavo bangą“, - jos negali atsidžiaugti žmonių geranoriškumu, vartai veriasi vieni po kitų. Štai sėklų dalijimo dieną savo paslaugas pasiūlė Antakalnyje gyvenanti kraštovaizdžio dizainerė. Viena įmonė pasiryžusi įrengti vandens šildymo sistemą, kita sutiko padėti parengti virtuvės technologinį projektą ir sutvarkyti reikiamus leidimus, trečia prisidėjo prie aplinkos tvarkymo. Verslininkams tai irgi naudinga, - sako Renata. - Amsterdamo pavyzdys rodo, kad tokios vietos yra didelis vietinių žmonių ir turistų traukos objektas. Gamintojai gali parodyti savo produktus, lankytojai gali įvertinti, kaip technologijos veikia. Juk nenueisi pas nepažįstamą žmogų į namus, o čia vartai atviri visiems.
Paklaustos, kodėl į savo kompaniją neįsileidžia vyrų, visos nusijuokia. Paprieštarauja - Antakalnio darže aktyviai dirba ir bendruomenę buria miesto daržininkas Mindaugas Danys. Vis dėlto pripažįsta, kad socialine veikla visame pasaulyje labiau domisi moterys. Manau, tai susiję su mūsų prigimtimi, mums labiau rūpi pasaulio likimas, esame empatiškesnės. Ir tikrai nereikia to neigti. Juk tai - mūsų stiprybė, o ne silpnumas.
tags: #miesto #laboratorija #darzas
