Kūdikio priežiūra apima daugybę higienos procedūrų, tarp kurių svarbią vietą užima burnos higiena. Tam, kad kūdikis augtų sveikas, reikia skirti nemažai dėmesio jo higienai. Be reguliaraus maudymo, sauskelnių keitimo ir užpakaliuko priežiūros dar reikia pasirūpinti akių, ausų, nosies, burnos, bambos, plaukų, rankų švara.
Burnos priežiūra iki dantukų išdygimo
Gydytojai odontologai pataria naujagimio dantenas pradėti valyti tada, kai dantys dar nėra išdygę. Po kiekvieno maitinimo išvalant dantenas drėgnu marlės gabalėliu sudaroma švari aplinka būsimiems dantims. Kol kūdikis dar neturi dantukų, pakanka burnytę išvalyti drėgna servetėle.
Ką tik gimusio vaikelio nosies gleivinė yra ypač jautri ir švelni, todėl jai reikia kasdienės priežiūros net tada, kai mažylis neserga kvėpavimo takų infekcijomis ir neturi slogos. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama kūdikiams nosytės vidų valyti profilaktiškai, kiekvieną dieną, tam užtenka susukto vatos diskelio, sudrėkinto paprastu vandeniu. Jokiu būdu negalima naudoti kosmetinių krapštukų. Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus.
Kūdikio akis reikia valyti kiekvieną dieną, ryte. Jas patariama valyti švariu vatos tamponėliu ar diskeliu, suvilgytu kambario temperatūros vandeniu braukiant nuo išorinio akies kampo link vidinio. Geriausia kiekvienai akiai naudoti atskirą vatos diskelį ar tamponėlį. Galima įsigyti ir specialias sterilias vienkartines servetėles, skirtas akių vokų valymui. Jos pašalina nešvarumus ir dirgiklius.
Ausys taip pat turi būti valomos kasdien. Tam prireiks vienkartinės servetėlės arba vatos ir šilto vandens. Sudrėkinus servetėlę arba vatos diskelį būtina nuspausti, kad būtų pašalintas vandens perteklius. Servetėle patogu užsivynioti ant piršto ir švelniai išvalyti ausytės vidų giliai nekišant į ausies landą. Po to neužmirškite nuvalyti sritį už ausų, kur dažnai susikaupia nešvarumų ir visą ausies išorę. Muilo geriau nenaudoti, nes jis sausina jautrią kūdikio odelę, be to, jo gali patekti į vidinę ausį.
Kūdikio plaukus užtenka plauti du kartus per savaitę, kai jis maudomas, tam turi būti naudojamas vaikiškas šampūnas. Kadangi plaukučių mažyliai dažniausiai turi ne tiek daug, šampūno užtenka keleto lašų. Plaunama švelniais masažuojančiais judesiais, ypač momenėlio zonoje, jei jis dar neužsidaręs. Visada atidžiai perskalaukite plaukus, kad neliktų šampūno likučių, nes jie gali sudirginti galvos odą. Po to iššukuokite minkštu kūdikiams skirtu šepečiu ar šukomis.
Naujagimio virkštelės likučio, kuris paprastai nukrenta per 7-21 dienas ir gyjančios bambos priežiūra yra viena svarbiausių higienos procedūrų. Bambą, kol virkštelė nenukritusi, reikia valyti vandeniu sudrėkintu vatos diskeliu ar marlės gabalėliu. Svarbu gerai išvalyti ne tik odą aplinkui virkštelę, bet ir po ja, sunkiau pasiekiamas vietas patogiausia valyti drėgnu kosmetiniu vatos krapštuku. Drėgmės perteklių reikėtų nusausinti. Pagal naujausias rekomendacijas dezinfekuojančių priemonių naudoti nepatartina, tačiau dėl to geriausia pasitarti su gydytoju, kuris įvertins individualią situaciją. Nukritus virkštelei reikia ir toliau rūpintis bambos švara, ypač jei ji įdubusi, nes tokiu atveju joje gali kauptis nešvarumai.
Pirmąsias dvi savaites naujagimiui nagų kirpti nerekomenduojama, tačiau jie yra gana aštrūs, todėl tokiais atvejais gali tekti užmauti pirštinytes, kad mažyliai neapsidraskytų. Naujagimiams nagai auga greičiau, tad rankų nagus kirpti gali tekti du ar tris kartus per savaitę, kūdikiams paprastai užtenka ir vieno karto. Kojų nagai auga lėčiau, juos kirpti užteks vieną arba du kartus per mėnesį. Nagų priežiūrai naudojamos specialios vaikiškos nagų žirklutės. Mažyliui paūgėjus galima naudoti ir žnyplutes, yra žnyplučių, prie kurių pritvirtintas didinamasis stiklas, kad suaugusiems būtų geriau matyti mažyčiai kūdikio nagai.
Naujagimiui rankos plaunamos maudant arba nuvalomos apšluostant kūnelį. Reguliariai plauti rankas kūdikiui reikia pradėti tuomet, kai jis pradeda žaisti su žaisliukais ir aktyviau tyrinėti aplinką ne tik rankomis, bet ir burna. Tai reikia daryti kelis kartus per dieną, tekančiu vandeniu ir vaikišku muilu, arba apšluostyti drėgnu išmuilintu skudurėliu, kempinėle, po to peršluostyti švariu. Tinka ir specialios drėgnos servetėlės kūdikiams, jos ypač patogios keliaujant, būnant lauke. Kiekvieną kartą plauti kūdikio rankas prieš valgį rekomenduojama, kai jis pradeda bandyti imti maistą savarankiškai.
Dantukų atsiradimas ir jų priežiūra
Dantų užuomazgos pradeda formuotis dar motinos įsčiose, o pirmieji pieniniai dantukai dažniausiai prasikala apie šeštą gyvenimo mėnesį. Kai tik šypsodamasis kūdikis parodo pirmąjį dantuką, jau reikia pradėti rūpintis vaiko burnos higiena. Taip išsaugosite sveikus mažylio dantis.
Kai dantukai dar tik pradeda dygti, gelbėja ant piršto užsimaunami silikoniniai šepetėliai, jais masažuojant dantenas lengvinamas dantų dygimo sukeltas nepatogumas, taip kūdikis pratinamas prie įprasto dantų valymo. Dantų šepetėlis neturi būti naudojamas iki tol, kol nepradeda dygti krūminiai dantys, priekinius paprasta nuvalyti tiesiog apie pirštą apvyniotu sudrėkintu marlės gabalėliu, arba nusipirkti kūdikių dantims valyti skirtą antpirštį.
Pasirodžiusius pirmuosius dantukus reikėtų pradėti valyti jau įprastu šepetuku su šereliais ir dantų pasta. Ką tik išdygusius pieninius kūdikio dantukus valome du kartus per dieną minkštu vaikišku dantų šepetėliu. Sukamaisiais arba šluojamaisiais judesiais kruopščiai nuvalome visus dygstančio dantuko paviršius. Vaikų dantų emalis yra daug minkštesnis nei suaugusiųjų, todėl jiems skiriami itin minkšti šepetėliai, turintys ypač švelnius šerelius ir mažą galvutę, kad būtų lengviau pasiekti krūminius dantis. Kitas svarbus dalykas - vaikiško šepetėlio forma. Dėl neišlavintų motorinių įgūdžių kūdikiui ir mažam vaikui patogiau valytis dantis su tinkamos formos, plačiai apimamu šepetėliu, kurį patogu laikyti delne. Didelio šepetėlio kūdikis neįkiš per giliai į burną, o dėl to jis gali paspringti.
Vaikams iki 3 m. pagal Odontologų rūmų rekomendaciją reikėtų naudoti pastą, turinčią 500 ppm fluorido, tačiau pastos dėti labai nedaug - šerelius ja užtenka tik suvilgyti. Prisiminkite taisyklę, jog dantų pastos kiekis nustatomas pagal vaiko rankos mažojo pirštelio nago dydį. Vaikui augant, nago ilgis keičiasi ir dantų pastos kiekis proporcingai didėja.
Prie dantukų valymo rutinos vaikas turi įprasti nuo mažų dienų. Pirmiausia kūdikio dantukus valote patys - dvi minutes ryte ir vakare, o vėliau, kai vaikas paūgėja ir motoriniai įgūdžiai labiau išsivysto (maždaug nuo 7 metų), galite valyti dantukus kartu ir nuolat patikrinti.
Maitinimas ir burnos higiena
Kaip pradėjus kūdikį maitinti mišinėliu keičiasi burnytės mikroflora ir, kaip turėtų keistis burnytės, dantukų priežiūra? Maitinamo mamos pienu ar mišinuku vaiko dantys, jei yra neprižiūrimi, gali gesti. Pradėjus dygti pirmiesiems dantukams reikėtų mažinti naktinius maitinimus, nes kaip tik naktį dėl sumažėjusio seilėtekio dantys yra lengviau pažeidžiami ėduonies. Jeigu vaikas jau turi dantų ir būtinai norite jį toliau maitinti naktį, kiekvienąkart pamaitinus dantys turėtų būti nuvalomi.
Vaikui pradėjus valgyti įvairesnį maistą, tikėtina, kad jis gaus ir daugiau cukraus turinčių produktų, tai didina ėduonies riziką. Svarbu, kad pratindamos vaiką prie buteliuko mamos nepadarytų klaidos - nepradėtų duoti gerti saldintų skysčių, sulčių. Taip pat maitinimas iš buteliuko turi atlikti maitinimo, o ne nusiraminimo funkciją, reikėtų vengti duoti saldžių gėrimų ar pieno prieš nakties miegą, jeigu kūdikis jau turi išdygusių dantų.
Jeigu mažylis užmiega su buteliuku, akivaizdu, kad dantų jam jau neišvalysite ir jis visą naktį miegos su dantukų apnašomis. Tai vadinama „buteliuko ėduoniu“ - greitai progresuojančiu pieninių dantų ėduoniu, kuris pasireiškia, kai vaikas dažnai migdomas duodant pieno ar kito cukraus turinčio gėrimo buteliuką.
Blogas burnos kvapas gali būti ne tik suaugusiųjų problema. Kartais ši nemaloni bėda aplanko net ir dantukų neturinčius kūdikius. Dėl blogo burnos kvapo dažniausiai būna kaltos bakterijos, o tiksliau - palankios sąlygos bakterijoms daugintis, nes šiek tiek bakterijų burnoje yra visuomet, tik kol jų nedaug, bėdos dėl prasto kvapo nekyla. Sausa burnos gleivinė - palanki terpė bakterijoms daugintis. Kai vaikas čiulpia žinduką, žaislus, pirštukus ar kumštį, ant jų lieka seilių, kurioms išdžiūvus susidaro palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Valyti kūdikio burnytę nuo pat gimimo yra gera mintis, o išdygus pirmiesiems dantukams ir /ar pradėjus primaitinti tai yra būtina: kaip ir suaugusiojo burnoje, kūdikio burnoje gali likti maisto likučių, kuriuos taip pat mėgsta bakterijos. Blogo kvapo iš burnytės priežastimi taip pat gali būti ausų-nosies-gerklės infekcijos, sinusitas, skrandžio ligos ar virškinimo sutrikimai, pavyzdžiui gastroezofaginio refliukso liga. Jei blogo kvapo iš burnytės priežastis yra liga, daugeliu atveju be šio simptomo, bus ir kitų ligos požymių. Rūpinkitės burnos higiena. Plaukite vaiko rankytes. Sterilizuokite čiulptukus.
EP72: Patarimai, kaip valyti kūdikio burną
Liežuvio priežiūra - svarbi burnos higienos dalis
Žmogaus burnos ertmė - antra vieta pagal organizmo mikrobiomos įvairovę, joje yra daugiau nei 700 mikroorganizmų rūšių, įskaitant grybus, virusus ir pirmuonis, iš kurių net 58 % turi oficialų pavadinimą. Iš visų burnos audinių, ant liežuvio yra daugiausiai bakterijų. Ant jo paviršiaus randama maždaug du trečdaliai burnos ertmėje esančių bakterijų. Žinoma, tam tikros bakterijų rūšys susijusios su ėduoniu, kaip S. mutans, Actinomyces israelii ir kt. Todėl, sumažinus bakterijų kiekį liežuvio paviršiuje, gali sumažėti apnašų kaupimasis ant dantų, nes sumažėja ėduonies bakterijų kolonijos. Liežuvio valymas padeda užkirsti kelią ne tik dantų ėduoniui, dantenų/periodonto ligoms, bet ir sisteminėms ligoms. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė ryšį tarp burnos mikrobiomo ir plaučių ligos, širdies ir kraujagyslių ligų, reumatoidinio artrito, Alzheimerio ligos ir kitų medžiagų apykaitos ligų.
Veiksmingiausiai sumažinti bakterijų kiekį esančių ant liežuvio paviršiaus galima, naudojant mechanines burnos higienos priemones: dantų šepetėlį bei liežuvio valiklį. Tuo tarpu, rekomenduojama vengti arba sumažinant burnos skalavimo skysčio naudojimą. Pastarąjį naudoti tik pasikonsultavus su gydytoju odontologu ar burnos higienistu bei laikytis vartojimo nurodymų. Sveikiems asmenims burnos skalavimo skystis nerekomenduojamas, siekiant išlaikyti natūralią mikrobiomos pusiausvyrą, burnos simbiozę bei nesukelti antimikrobionio atsparumo. Tuo tarpu asmenis turintiems paradontozę, halitozę ir kt., sveikatos būkles neretai specialistai rekomenduoja naudoti gydomuosius burnos skalavimo skysčius, kadangi jų burnos ertmėje vyrauja patogeninės bakterijos.
Kada ir kaip valyti liežuvį?
Siekiant išlaikyti sveikatą ir sumažinti ligų atsiradimo tikimybę, rekomenduojama liežuvį valyti du kartus per dieną. Liežuvio valymui galime naudoti dantų šepetėlį ar specialų liežuvio valiklį - grandiklį. Abiejų priemonių efektyvus yra gan panašus. Daug svarbesnė yra liežuvio valymo technika. Dantų šepetėlį priglauskite palei liežuvio šaknies vidurinės linijos, kiek įmanoma toliau, tačiau vengdami taško, kuris gali sukelti dusulio refleksą. Tuomet švelniai spausdami stumkite dantų šepetėlį pirmyn ir atgal penkiomis sekomis nuo liežuvio šaknies iki galiuko. Liežuvio valiklį priglauskite prie liežuvio šaknies ir atlikite švelnius, bet ryžtingus judesius nuo liežuvio šaknies link galiuko.
Žalingi įpročiai, tokie kaip kvėpavimas pro burną, infantilus rijimas (liežuvio iškišimas rijimo metu), piršto ar čiulptuko čiulpimas gali lemti sąkandžio bei veido formavimosi pakitimus. Jeigu įpročiai yra pašalinami iki 4 metų amžiaus, šie pakitimai gali atsistatyti savaime.
Pienligė ir herpetinis stomatitas. Tai vienos iš dažniausių vaikų burnos ligų. Dažniau yra linkę sirgti silpno imuniteto vaikai, taip pat vartojant antibiotikus, hormoninius preparatus. Sergant pienlige burnoje atsiranda baltu apnašu padengti bėrimai, o sergant stomatitu - pūslelės, kurioms pratrūkus lieka opelės. Vaikas būna irzlus, suprastėja miegas ir apetitas, gali karščiuoti.
Kai kurie tėvai, susidūrę su baltu apnašu burnoje, bando gydyti sodos tirpalu, tačiau tai gali būti neefektyvu. Jei įtariate pienligę, skubėkite pas specialistą. Pavyzdžiui, tepalas „Daktarin“ yra labai efektyvus prieš pienligę.
tags: #kaip #valyti #naujagimio #burnyte
