Visiems įprasta, jog daugelis žmonių gali girdėti, matyti, kalbėti taip, kaip yra įprasta - standartiškai, normaliai. Tačiau mes visi taip pripratome prie sąvokos „normalu“, kad net nesusimąstome ką ji iš tiesų reiškia. Juk šiandien žmogui judėti gali padėti tiek nuosavos kojos, tiek protezai ar neįgaliojo vežimėlis. Skaityti knygą galime įprastai ar klausydamiesi audio formato. Šias prasmes suplakus į vieną, etalonu tampa „normaliųjų“ dauguma - statistinis vidutiniškumas. Tačiau kartais vaikas nepatenka į vadinamąjį „normalios“ raidos spektrą. Tai reiškia, jog jis nedaro to, ko mes tikimės iš teoriškai sveiko vaiko, neatitinka teorinių lūkesčių, kuriuos susidarome stebėdami kitus vaikus bei skaitydami literatūrą apie kūdikio ar vaiko raidą. Tuomet vaiką įtraukiame į raidos ypatumų ar individualių poreikių turinčiųjų kategoriją, taip iškart leisdami jam suprasti, kad yra kitoks - „nenormalus“. Taip vaikas tampa netinkamu, nepatogiu, sunkiu. Remiantis Epikteto žodžiais, liga - tai nelaimė kūnui, tačiau ne laisvai valiai, jei ji pati to nenori. Tik mes patys, sąmoningai nusprendę išsilaisvinti iš pykčio, baimių, stereotipų ir neapykantos galime priimti kiekvieną nežemindami jo / jos prigimties.
Vaiko Raidos Etapų Apžvalga
Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, todėl žinoti, kas vyksta kiekvienam amžiaus tarpsnyje ne tik naudinga, bet ir rekomenduotina. Naudinga tėveliams žinoti, kad būtų galima patenkinti visus vaiko poreikius ir norus, nes skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų. Apie kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus pokyčius, tuo metu besiskleidžiančius ir stiprėjančius gebėjimus, bei kokius džiaugsmus atneša ar iššūkius tėvams tai kelia, pasakoja psichologė Asta Blandė.
Pirmieji 6 Mėnesiai
Įsivaizduokite, kūdikis jau per pirmąjį pusmetį geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, jis siekia šalia esančių žmonių artumo, mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Tad auginantiems mažylį svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas (kūno kalba, įvairiomis balso intonacijomis, panaudojant ir papildomas raiškos priemones), žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis.
6-12 Mėnesių
Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį (išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti), kuris atveria naują etapą ir psichologinei raidai. Ji paženklinta poreikiu būti kuo savarankiškesniu. Norisi tiesiog pasiimti visą pasaulį į savo nedidelius delniukus. Tad suaugusiems šis etapas kelia tiek džiaugsmo, tiek nemažai susirūpinimo, kad pasaulio pažinimas nesibaigtų traumomis. Nepaisant to, tėvams ypač svarbu kurti tyrinėjimui, pažinimui palankią aplinką, patiems joje dalyvauti ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties.
1-2 Metai
Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas, tad pradeda naudoti jas pagal paskirtį. Visgi, tuo pat metu pažįsta ir kitą to tyrinėjamo pasaulio pusę - tenka užsigauti, nugriūti, vėl keltis pasiguodus mamai ar tėčiui ir imtis veiklos. Šiame etape svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo, motyvacijos veikti, nes pasekmės po veiklos būna įvairios ir ne visiems tėvams paprastai išgyvenamos ar išsprendžiamos.
ANTRAISIAIS GYVENIMO METAIS vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi.
Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite.
Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos.
Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykites. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
2-3 Metai
Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų, vaikas sako „NE“. Ir ne tam, kad jus erzintų, o tam, kad parodytų, jog jis jaučiasi daug daugiau galintis, norintis ir sprendžiantis. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas. Šis laikas - tai ir bendraamžių atradimo laikas, kai dažniau norisi veiklos su panašiais į save.
19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Pakankamai išlavėję judėjimo įgūdžiai pirmaisiais metais darželyje suteikia mažyliui pasitikėjimo, padeda jam saugiai judėti žaidimų aplinkoje, o svarbiausia - būti savarankišku. Kad vaikas išmoktų savarankiškai pavalgyti, apsirengti, apsiauti batus, nusiplauti rankutes ir atlikti kitas panašias kasdienines veiklas, turi būti pakankamai išlavėjusi jo statinė bei dinaminė pusiausvyra, judesių koordinacija, atskirų raumenų grupių kontrolė, kūno raumenų jėga ir ištvermė, judesių planavimo įgūdžiai. Jei nėra papildomų neurologinių būklių, kliudančių įgyti šių įgūdžių, galima nesudėtingai juos išlavinti žaidžiant kuo įvairesnius žaidimus.
Raidos Ypatumai ir Individualumas
Kiekvienas kūdikis vystosi individualiai ir gali turėti savo unikalų judesių mokymosi greitį. Tačiau ar tikrai tai yra taip savaime suprantama kiekvienai šeimai susilaukusiai kūdikio? Kokia normali vaiko raida? Jei šeimoje gimė neišnešiotukas, tėvelius aplanko klausimas, o kokia yra neišnešiotukų raida? Kiek ilgai reikėtų laukti vieno ar kito judesio atsiradimo? Straipsnių ciklo „Vaiko judesių raida“ tikslas yra supažindinti kaip vystosi ir tobulėja vaiko judesiai skirtingais amžiaus tarpsniais. Ką neabejotinai turi mokėti kiekvienas vaikas tam tikrame amžiuje nepriklausomai nuo judesių mokymosi greičio.
Dažnai, kalbėdami apie raidą, tėvai susitelkia tik į fizinius pasiekimus, tokius kaip sėdėjimas, ropojimas ar vaikščiojimas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad vaiko raida yra kompleksinis procesas, apimantis daugybę tarpusavyje susijusių sričių.
Stambioji ir Smulkioji Motorika
Stambioji motorika: Tai didžiųjų raumenų grupių darbas.Smulkioji motorika: Gebėjimas naudoti smulkiuosius raumenis, dažniausiai rankų ir pirštų.Svarbu suprasti, kad šios sritys vystosi ne izoliuotai. Nors kiekvienas vaikas vystosi individualiai, egzistuoja vadinamieji raidos langai - laikotarpiai, per kuriuos dauguma vaikų įgyja tam tikrus įgūdžius. Tai sparčiausio augimo metai. Per pirmuosius metus smegenys padidėja beveik trigubai.
Specialistai išskiria tam tikrus įspėjamuosius ženklus, vadinamus „raudonomis vėliavėlėmis“. Sutrikusi komunikacija dažnai yra vienas pirmųjų raidos sutrikimų, įskaitant autizmo spektro sutrikimus, požymių. Vienas iš rimčiausių signalų, reikalaujančių skubios specialistų konsultacijos, yra įgūdžių praradimas.
Tėvams kyla daugybė klausimų apie vaikų auginimą. Taip, statistiškai mergaitės dažnai pradeda kalbėti anksčiau ir jų smulkioji motorika vystosi šiek tiek sparčiau. Berniukai neretai pasižymi greitesne stambiosios motorikos raida. Pirmiausia - nepanikuokite. Raidos ribos yra plačios. Pavyzdžiui, normalu pradėti vaikščioti tiek 10, tiek 16 mėnesių. Tačiau, jei nerimas nepraeina, geriausia pasikonsultuoti su specialistu.
Tėvų Įsitraukimo ir Pozityvios Aplinkos Svarba
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdosi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Kūdikis, vystydamasis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą, pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.
Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiasias emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus. Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolatos prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. Čia svarbiausia neignoruoti vaiko verkimo, svarbiausia stengtis suprasti, kalbėtis, nuraminti vaiką ir skirti jam taip norimo dėmesio, nes tokiu būdu vaikas ne lepinamas, o kuriamas saugus jo pasaulis.
1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas, šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas domėti bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypatingai sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis.
Pozityvios Aplinkos Užtikrinimas
Kalbant apie vaikus, jų ugdymą - pirmiausia žvilgsnį kreipiame į šeimą. Nuo to, kaip jaučiasi tėvai, ar savo vaikams skiria pakankamai laiko, dėmesio, kur gali kreiptis ir sulaukti pagalbos, jei to reikia -priklauso ir vaikų emocinė būsena. Šiuo metu daug rašoma vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais, tėvai gali ateiti į paskaitas, kartu su specialistais ieškoti taip reikalingų atsakymų, gauti individualias konsultacijas. Tai rodo, kad tėvystė visuomenėje pripažįstama kaip nemažai iššūkių turinti erdvė, kurioje pagalba žiniomis, nauju požiūriu, konkrečiomis įžvalgomis būtina. Tad visad sakau: Jei nerimaujate ir turit klausimų - drąsiai kreipkitės, nelikite vieni.
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo rolę:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes;
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones;
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos;
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje;
- Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.
Visuminio Šeimos Ugdymosi Nauda
Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais, parenkant pagal tai veiklas, turinį, veiklų struktūrą ir priemones. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius. Pasitelkiant žaidimą, kūrybinius tyrinėjimus ir kitas aktyviąsias ugdymosi formas veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas.
Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime. Tačiau tėvams yra svarbu žinoti, kaip organizuoti tokio amžiaus užsiėmimus vaikams. Pasiūlius veiklą, neatitinkančią vaiko psichologinių ir raidos ypatumų, jis gali nesuprasti ir nesusidoroti, todėl vaikui pasidaro neįdomu.
Todėl akademijose veiklose itin svarbus yra bent vieno iš tėvų dalyvavimas ir kūryba veiklose drauge. Tokiu būdu, tėvai ne tik įsitraukia į veiklas su vaikais, bet ir turi galimybę pasisemti informacijos bei žinių iš tuo metu dirbančių profesionalių pedagogų, užsiėmimų metu naudojamas metodikas ir veiklas perkelti į namus.
Nors šiais laikais labai daug informacijos yra prieinama vos per kelias sekundes, rasti konkrečią ir koncentruotą informaciją bei atsirinkti tinkamiausius būdus ir formas tampa vis sudėtingiau. Tėvams norisi bendrauti gyvai, kalbėtis ir gauti praktinius patarimus taikymui namuose. Todėl tėvams organizuojame modulinius seminarus, kuriuose psichologai ir raidos specialistai dalinasi praktiniais patarimais ir rekomendacijomis apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, naujausius ugdymo metodus ir technikas.
Vaiko auginimas yra viena didžiausių gyvenimo kelionių, kupina džiaugsmo, atradimų, bet kartu ir nerimo. Kiekvienas tėvas bent kartą yra pagavęs save lyginant savo atžalą su bendraamžiais žaidimų aikštelėje ar draugų vaikais. Klausimai „ar mano vaikas vystosi normaliai?“, „kodėl jis dar nekalba?“ arba „kodėl ji dar nevaikšto?“ yra visiškai natūralūs ir dažni. Tačiau informacijos gausa internete dažnai ne nuramina, o sukelia dar daugiau streso.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas mažylis yra unikalus, o raida nėra tiesinė linija - tai greičiau individualus žemėlapis, kuriame kiekvienas vaikas juda savo tempu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas ankstyvame amžiuje (ypač iki 2 metų) gali neigiamai veikti kalbos raidą, dėmesio koncentraciją ir socialinius įgūdžius. Tai kompleksinė pagalba vaikui, kuriam nustatytas raidos sutrikimas arba vėlavimas. Komandą dažniausiai sudaro kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas, psichologas ir socialinis darbuotojas.
Nors genetika atlieka svarbų vaidmenį, aplinka, kurioje vaikas auga, yra kritiškai svarbi jo raidai. Paprastas kasdienis bendravimas yra geriausia stimuliacija smegenims. Kalbėkite su vaiku nuo pat gimimo - komentuokite, ką darote („dabar keičiame sauskelnes“, „žiūrėk, koks raudonas obuolys“). Taip pat labai svarbu leisti vaikui judėti ir tyrinėti. Saugus „grindų laikas“ kūdikiams yra būtinas raumenų stiprinimui. Vyresniems vaikams reikia erdvės bėgioti, laipioti ir eksperimentuoti. Leiskite vaikui patirti ir nedideles nesėkmes - pavyzdžiui, pačiam pabandyti užsisegti batą ar pastatyti bokštą, kuris nugriūva.
Galįiausiai, pasitikėkite savo intuicija. Tėvai savo vaiką pažįsta geriausiai. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, nebijokite ieškoti atsakymų ir pagalbos. Ankstyvas specialistų įsitraukimas gali padaryti stebuklus ir padėti jūsų vaikui atsiskleisti visu savo potencialu.
