Aleksandras Markinas, pramintas „siaubūnu iš Lentvario“, „kapinių žudiku“, „gerklių pjaustytoju“ ir „žudiku kūdikio veidu“, buvo vienas žiauriausių nusikaltėlių, sukrėtusių Lietuvą praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose. Jo kriminalinė istorija prasidėjo nuo smulkių vagysčių paauglystėje ir kulminavo žiauriais nusikaltimais, įskaitant žmogžudystes, apiplėšimus ir išprievartavimus. Nors jo išvaizda - jaunas, strazdanotas šviesiaplaukis - neatitiko visuomenės įsivaizduojamo monstro, jo veiksmai buvo kupini neapsakomo žiaurumo.
Ankstyvoji jaunystė ir nusikalstamos veikos pradžia
Nuo mažens Aleksandras tėvams kėlė nemaža rūpesčių: tingėjo mokytis, bėgdavo iš pamokų, dažnai vagiliaudavo iš draugų. Vėliau ėmė dingti vertingesni daiktai iš kaimynų, automobilių, dirbtuvių. Tėvai bandė jį auklėti, net lankėsi pas psichiatrus, tačiau paauglys nesikeitė. Savo „žygiais“ jis netgi gyrėsi draugams, jausdamasis didvyriu. Pirmoji įkalinimo įstaiga tapo „nusikaltėlio pradžiamoksliu“, po kurio A. Markinas tapo atsargesnis ir apie savo darbus niekam neprasitardavo.
Kad padengtų sūnaus padarytus nuostolius, tėvams teko parduoti butą sostinėje ir persikelti į Lentvarį. Tačiau net ir tėvų namuose A. Markinas tapo aplinkinių siaubu. Jis nedirbo, nuolat konfliktuodavo su artimaisiais ir aplinkiniais, daužė baldus, dėl ko tėvams ne kartą teko kviesti policiją. Tačiau pareigūnai į tai dažnai žiūrėjo pro pirštus.
Žiaurūs nusikaltimai ir „kapinių žudiko“ byla
Viena iš pirmųjų žiaurių nusikaltimų, kurį įvykdė A. Markinas, nutiko 2001 metų spalio mėnesį. Gerai išgaląstu peiliu ginkluotas, jis įsibrovė į Henriko Z. namus, kur šis su nuomininku Vitoldu miegojo. A. Markinas pradėjo badyti miegantį Henriką Z., vėliau pareikalavo pinigų ir banko kortelės. Po apiplėšimo jis pasišalino, palikdamas sunkiai sužeistą Henriką Z. Medikai stebėjosi, kad A. Markinas nepataikė į širdį.
Tą patį vakarą A. Markinas užpuolė Olgą S. gatvėje, tyčiojosi, smurtavo ir žagino ją. Moteris atidavė viską, ko prašė nusikaltėlis, tačiau jis vis tiek paliko ją sunkiai sužeistą. Netrukus po to, 2001 metų spalio 11 dieną, Lentvaryje buvo rasta žiauriai nužudyta Elena B. - perpjauta gerkle.
Vos kitą dieną, spalio 12-ąją, Vilniuje, Liepkalnio kapinėse, su perpjauta gerkle buvo rasta Marija Š. Žudikas užklupo ją besimeldžiančią ir vienu brūkštelėjimu perpjovė gerklę.
Sulaikymas ir prisipažinimai
Po šių žiaurių nusikaltimų buvo paskelbta „žudiko kūdikio veidu“ - A. Markino - paieška. Jį atpažino ir sulaikė vos 19 metų sulaukusi policininkė Božena Bevza. Per tardymą A. Markinas noriai prisipažino įvykdęs ne tik minėtus nusikaltimus, bet ir kitus: nužudęs pensininką Konstantiną B., ketinęs apiplėšti, išžaginti ir nužudyti prostitutę (jai dūrė 25 kartus, iš kurių 12 - į gerklę, tačiau auka išgyveno). Jis taip pat papasakojo apie daugiau nei 10 apiplėšimų, apie kuriuos teisėsaugininkai net neįtarė.
Nors teismo salėje A. Markinas prisiminė nusikaltimų datas, nenorėjo prisiminti išžaginimų. Jo veide nebuvo matyti atgailos - tik viltis ir noras pasilengvinti gyvenimą. „Tikiuosi kada nors išeiti į laisvę“, - sakė jis teisėjams.
Teismo sprendimas ir dabartinė situacija
Prieš 10 metų Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimą, kuriuo siūlyta A. Markiną, nuteistą iki gyvos galvos, perkelti į pataisos namus. Tačiau teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nutarė, jog A. Markinas rimtų išvadų dar nepadarė, ir teikimo nepatenkino.
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka 21 nuteistasis iki gyvos galvos. A. Markinas yra vienas iš jų.
Lietuvos serijinis žudikas Antanas Varnelis
