Rytinėje Kauno dalyje, partizaninio pasipriešinimo, nukreipto prieš sovietų okupantus, istorija siekia 1944 metus. Šis pasipriešinimas, ypač Didžiosios Kovos apygardos (DKR) veikla, yra vienas iš tų, apie kuriuos išleista bene mažiausiai istorinių darbų.
Didžiosios Kovos apygarda (DKR), iki 1945 m. buvusi Lietuvos Laisvės Armijos Vilniaus apygardos 5-uoju rajonu, vėliau vadinta tiesiog DKA, buvo viena svarbiausių Lietuvos partizanų struktūrų. Jos veikla apėmė platų teritorinį plotą, įskaitant rytines Kauno rajono apylinkes, Ukmergės, Trakų apskritis, o vėliau ir dalį kitų regionų.
Didžiosios Kovos Apygardos (DKR) Formavimasis ir Veikla
Partizaninis pasipriešinimas regione prasidėjo 1944 m. liepos pradžioje. Žaslių valsčiaus Kaugonių kaime prasidėjo organizuotas pasipriešinimas. Netrukus, 1944 m. liepos 12-13 d., Ukmergės apskrities Čiobiškio parapijos klebonas Liudvikas Puzonas kvietė prisidėti prie pasipriešinimo. Tarp aktyvių veikėjų buvo ir Jonas Misiūnas, vėliau tapęs gerai žinomo Žalio Velnio būrio vadu.
1944 m. liepos mėnesį NKVD ir KGB jau fiksavo Žalio Velnio būrį Musninkų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Šis būrys greitai tapo pavaldus DKR. Rugpjūčio pradžioje išplėstą Didžiosios Kovos būrio (vėliau tapusio rinktine) vadovybę sudarė 12 partizanų, tarp jų Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, J. Norkus-Kerštas, J. Urbonavičius-Svajūnas ir kiti.
1944 m. rugpjūčio 17 d. Martinonių apylinkės būrys užpuolė Musninkų areštinę, išvadavo suimtuosius ir nušovė du milicininkus. Nors tuomet partizanai dar nebuvo visiškai pavaldūs DKR, tai rodė augantį pasipriešinimo aktyvumą.
1944 m. rugpjūčio 29 d. Žaslių valsčiaus Skėrių kaime buvo nušautas apylinkės daržinė, paimta 20 šaukimų į sovietinę armiją, o ant sienos paliktas DKA perspėjimas. Tą pačią dieną netoli Žemaitkiemio valsčiaus kalėjimo buvo nukautas jo viršininko pavaduotojas.
1944 m. rugsėjo mėnesį Trakų apskrityje KGB gavo LLA programą. Buvo nustatyta, kad DKR organizavo viršila J. Misiūnas. Netrukus, rugsėjo 4 d., buvo apšaudyta Gelvonų valsčiaus grupė grūdų ruošėjų ir milicininkų. Rugsėjo 11 d. prie Musninkų valsčiaus buvo apšaudyti kareiviai, o 15 d. Musninkų valsčiuje užpulti kareiviai, vienas armijos leitenantas ir keli kareiviai buvo sužeisti.
1944 m. rudenį DKR išleido pirmąjį laikraštį „Tikruoju keliu“. Spalio 4 d. 400 partizanų dalinys sukėlė paniką tarp Ukmergės apskrities sovietinės valdžios atstovų. Spalio 6 d. Kazokiškėse, Vievio valsčiuje, buvo užpulti sovietinės armijos kareiviai. Spalio 9 d. Vievio valsčiuje 20 partizanų būrys susidūrė su 27 kareiviais.
1944 m. spalio 10-11 d. Žaslių valsčiuje kariuomenės užkarda buvo apšaudyta, vienas kareivis žuvo, dar vienas buvo sužeistas. Tą pačią dieną kareiviai išstatė pasalas, kurių metu buvo suimti 4 partizanai, tarp jų ir pats vadas B. Vaicekauskas.
1945 m. sausio 10 d. į Skėrių kaimą, Žaslių valsčių, atvyko LLA štabo narys vyr. leitenantas Mykolas Kareckas-Serbentas, kuris tapo apygardos 5-os apylinkės vadu. Netrukus DKA štabo sudėtį patvirtino M. Karecko įsakymu: vadas ir operatyvinio skyriaus viršininkas - Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, štabo ir organizacinio skyriaus viršininkas - S. Misiūnas-Senis, ginkluotės - Jonas Urbonavičius-Svajūnas, žvalgybos - E. Kavaliauskas-Klajūnas, ūkio - Daminas Matačiūnas-Jazminas.
1945 m. vasario 4 d. mūšyje su Musninkų stribais, Pigonių kaime, žuvo Žalio Velnio žmona Ona Misiūnienė. Vasario 12 d. Musninkų valsčiuje partizanai nukovė 9 milicininkus, o Vievio valsčiuje - milicininką ir du stribus, kurie anksčiau buvo nužudę 3 taikius gyventojus.
1945 m. vasario 15 d. vyr. leitenantas M. Kareckas-Serbentas pradėjo vadovauti 5-ajam LLA rajonui, pavadinęs jį 5-ąja LLA apygarda. Jonas Misiūnas-Žalias Velnias buvo paskirtas pavaduotoju bei štabo ir operatyvinio skyriaus viršininku. Štabo viršininku tapo Jonas Markulis-Vaiduoklis.
1945 m. kovo 11 d. Kaimynėlių kaime, Musninkų valsčiuje, žuvo DKR vado pavaduotojas Juozas Norkus-Kerštas. Kovo 20 d. buvo sunaikintas 5-osios LLA apylinkės štabas, žuvo DKA štabo viršininkas Jonas Markulis-Vaiduoklis, o org. skyriaus viršininkas S. Misiūnas-Senis buvo suimtas.
1945 m. balandžio 7 d. partizanai puolė Balninkus, nukovė 3 stribus. Balandžio 13 d. Kaugonių miške, Žaslių valsčiuje, žuvo 5-osios LLA apygardos vadas vyr. leitenantas M. Kestenis-Serbentas. Zigmas Kacevičius-Genijus, bat. vadas, buvo sužeistas į kojas. Apygardos vadovavimą perėmė Žalias Velnias.
1945 m. gegužės pradžioje minima DKA Trakų rinktinė. Gegužės 15 d. Žaslių stribų būrys prie Jačiūnų kaimo pakliuvo į partizanų pasalą, kurioje žuvo 4 stribai ir NKVD įgaliotinis.
1945 m. liepos 1 d. Jagėlonių miške, Semeliškių valsčiuje, žuvo A rinktinės bataliono vadas A. Galinis-Juodoji Kaukė.
1945 m. gruodžio 1 d. J. Misiūno-Žalio Velnio įsakymu Nr. 1/19 5-oji LLA apygarda buvo reorganizuota. Buvo numatyta įsteigti naujas rinktines, tačiau jos nebuvo įkurtos. Visos Ukmergės apskrities teritorija buvo priskirta DKA.
1946 m. sausio 22 d. įvyko partizanų kovų krikštas. Jame dalyvavo DKA štabo viršininkas A. Šilonis. Tuomet žuvo 14 ar 15 partizanų.
1946 m. vasario mėnesį DKA B rinktinę, kuriai vadovavo A. Morkūnas-Plienas, sudarė partizanai iš Molėtų, Žemaitkiemio, Pabaisko, Šešuolių, Balninkų, Kurklių ir Želvos valsčių.
1946 m. birželio 21 d. Jonas Misiūnas-Žalias Velnias išleido 15 egzempliorių „pogrindžio sąlygomis". Tuo metu DKA sudarė 2086 žmonės, iš kurių 836 buvo partizanai.
MGB Agentų Įtaka ir Partizanų Judėjimo Silpnėjimas
Nuo 1947 m. prasidėjo aktyvi MGB agentų infiltravimo į partizanų gretas veikla. Tai gerokai apsunkino pasipriešinimo judėjimą. Agentiūrinis darbas, ypač MGB agentų J. A. Markulio-Erelio ir jo statytinio V. Lisausko, kuriam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis, veikla, prisidėjo prie organizuoto pasipriešinimo palaužimo.
1947 m. kovo 11 d. Misiūnas-Žalias Velnias vis dar buvo aktyvus, tačiau jau 1948 m. vasario 10 d. B rinktinės vado pavaduotojas A. Skominas-Vienuolis buvo suimtas. Vasario 13 d. Vilniuje buvo areštuotas A rinktinės vadas P. Klimavičius-Uosis.
1948 m. gegužės 1 d. DKA B rinktinės vadovai A. Morkūnas-Plienas, J. Šibaila-Diedukas ir J. Leikauskas-Samanis dalyvavo ŠRL partizanų suvažiavime. Rugpjūčio 5 d. ŠRL srities vado įsakymu DKA vadu paskirtas B rinktinės vadas A. Morkūnas-Plienas, jam suteiktas kapitono laipsnis.
1948 m. rugpjūčio 14 d. DKA B rinktinei buvo suteiktas apygardos statusas. Tačiau 1946 m. gruodžio 20 d. DKA vadas, MGB agentas kpt. J. Markulis, savo įsakymu įteisino DKA pavaldumą J. Markulio BDPS. Tai lėmė, kad 1947-1948 m. buvo suimti ir nuteisti daugelis partizanų vadų, įskaitant B. Trakimą-Genelį, L. Kupčiūną-Tigrą, P. Klimavičių-Uosį.
1950 m. MGB agentams pavyko infiltruoti į apygardos vadovybę savo agentus ir sunaikinti organizuotą pasipriešinimą. Iki 1953 m. liko tik apie 20 kovotojų, o nuo 1954 m. organizuotas pasipriešinimas buvo galutinai palaužtas.
Atminimas ir Istorinė Reikšmė
Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, magadano sr. įgaliotas eiti Lietuvos Prezidento pareigas, 1954 m. lapkričio 26 d. buvo sušaudytas Maskvoje. Jo kūną priglaudė Vilniaus Saltoniškių kapinės.
Nors organizuotas pasipriešinimas buvo palaužtas, partizanų kovos ir jų aukos lieka svarbia dalimi Lietuvos istorijos. Apie DKA partizanus ir jų kovas yra išleista nemažai knygų ir straipsnių, tarp jų.
Istoriko K. Kasparo darbas „Lietuvos karas“ (1999 m.) apima šį laikotarpį. Taip pat svarbūs yra A. Anausko darbai apie sovietinį tautos naikinimą, J. Daumanto knyga „Partizanai“ ir D. bei A. Kašėtos rinkinys „Laisvės kovos 1944-1953 metais“.
Vinco Lozoraičio knyga „Kaišiadoriečių kančių keliai 1940-1953“ ir Jovito Jankausko bei Vytauto Simonavičiaus publikuota medžiaga apie Giedraičių, Balninkų, Molėtų partizanus (2006 m.) taip pat prisideda prie šios istorijos išsaugojimo.
Istorinės vietos, susijusios su DKA partizanų veikla, yra įamžintos R. Trimonienės darbe „DKA atmintinos vietos“. Šios vietos liudija apie kovotojų drąsą ir pasiaukojimą.
Partizaninis karas 1944 – 1953
1999 m. išleista knyga „Žalio Velnio takais“ pasakoja apie DKA partizanų kovas. 2000 m. buvęs partizanas Antanas Obelevičius rašė apie šio laikotarpio įvykius, o 1999 m. buvo išleista knyga apie kovotojus, veikusi Širvintų rajono teritorijoje.
Šie darbai padeda suprasti ir įvertinti partizanų kovą už Lietuvos laisvę, jų auką ir nepataisomą indėlį į šalies istoriją.
tags: #dotnuvos #daugiavaike #roberta
